Rugpjūčio 1 d. anapilin išėjo mūsų Mama Aldona Dambrauskienė. Senoji gydytojų karta Aldoną Dambrauskienę pažinojo kaip legendinę rentgenologę. Raudonajame Kryžiuje ji išdirbo daugiau negu 50 metų. Nesvarbu kokiu krūviu ji dirbo – už du etatus, pusantro, visu etatu, o vėliau 0,5 ar net 0,25 etato – kartais eidavome jos parsivesti iš ligoninės namo net naktį. Ji niekada neskaičiavo savo darbo laiko. Ji tiesiog nepabaigdavo darbo tol, kol neaprašydavo paskutinio ligonio rentgeno nuotraukos. Ir tai žinojo visi, kas su ja dirbo.
Aldona buvo be galo tvirtas žmogus. Vokiečių okupacijos laiku, dar būdama paaugle, ji iš Kauno geto išvedė klasės draugę Niutą. Įdomu, kad šio poelgio pati mūsų Mama niekada nepripažino nuopelnu, o Niuta ir jos vaikai iki šiol skambina iš Izraelio ir ją vadina „šventąja“.
Sovietų okupacijos metu kartu su klasės drauge sužinojusios, kad saugumas suėmė jų jauną mokytoją Liudą Dambrauską, abi ėmėsi jį kalėjime globoti siuntiniais. Vilties neprarado net ir tada, kai Liudą nuteisė mirties bausme, o vėliau, pakeitus bausmę, išsiuntė ilgiems metams į Čialiabinsko lagerius.
Jauno, iš kaimo kilusio ir džiovos pakirsto mokytojo jauna medikė neapleido visą Gulago laikotarpį. Jos kruopščiai parengti ir į lagerius siunčiami siuntiniai ne kartą tiesiogine prasme išgelbėjo Liudą iš visiško fizinio išsekimo bei mirties. Liudui sugrįžus iš lagerių ir tremties, Aldonos ir Liudo meilė virto šeimos židiniu. Aldona tapo savo mylimo Liudo žmona, o su laiku ir keturių vaikų mama.
Pagaliau dar vienas Aldonos išbandymas – naujas vyro suėmimas, kratos ir politinio kalinio žmonos dalia 1984-1987 metais. Ir vėl ji tvirta kaip uola. Net vieno kilogramo banderoles, kurias kas mėnesį galėjo gauti nuteistieji politiniame Mordovijos lageryje, ji sugebėdavo paversti tikra vitaminine-maistine „bomba“. Su geležiniu pasišventimu ir tvirtumu Ji ir vėl kovojo už savo mylimo vyro, nuteisto mokslininko (jau pensininko) sveikatą.
Jos rūpesčiu nepražuvo nei vienas Liudo Dambrausko parašytas laiškas ar kūrinys, už kuriuos bijantieji Tiesos žodžio jį dar kartą bandė sunaikinti. Jos rūpesčiu Liudo Dambrausko kūriniai, už kuriuos antrą kartą jis buvo nuteistas, dar jam esant lageryje buvo išleisti Laisvajame Pasaulyje ir sulaukė mūsų Laisvės dienų.
Visoje šioje pavojingo gyvenimo virtinėje mūsų Mama savo namuose išsaugojo net dvi nepriklausomybės laikų Trispalves ir tikrą visos savo šeimos nepriklausomybės Viltį ir pasišventimą.
Taigi žaliajame namelyje K. Donelaičio g. ir Vytauto prospekto sankirtoje, Parodos kalno papėdėje, Aldona Kairiūkštytė, vėliau Dambrauskienė, gimė, užaugo, mylėjo, išaugino šeimą ir … užgeso. Šis žalias namelis mena tvirtos moters kelią.
Šeima
Susvetimėjome, sulaukėjome. Lyg ir nėra kam gerą žodį pasakyti… Nepažinojau, bet likau sužavėta parodyta pagarba.
Dėkoju Alkui.lt už šį šiltą straipsnelį ir žinią.
Nuoširdžiai dėl Mamos netekties užjaučiu Giedrių ir Saulių, jų sesę Dalią ir brolį Vidmantą.
Tai stai , kokioje garbingoje Seimoje isaugo musu gerbiamas Advokatas Saulius Dambrauskas..Aciu.Sviesios tolimesnes keliones…