Pirmadienis, 9 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Žurnalistai Ukrainoje atrado Lietuvos didybę (nuotraukos)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2019-07-19 11:02:22
21
Ekspedicijos dalyviai Lvove | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ekspedicijos dalyviai Lvove | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ekspedicijos dalyviai Lvove | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Ekspedicijos dalyviai Lvove | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 17 d. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ sugrįžo namo. Bemaž 10 dienų trukęs žygis po Vakarų Ukrainą nė vieno keliautojo nepaliko abejingo.

„Daugeliui tai buvo puiki proga savo akimis pamatyti kadainykštės Lietuvos didybę, pajusti mūsų protėvių išminties šviesybę ir dvasios tvirtybę. Įspūdingi pilių mūrai, išprususių ekskursijų vadovų su pasididžiavimu sekami pasakojimai apie Lietuvos valdovus, šilti atsiliepimai apie jų valdymo laikus, vietos gyventojų draugiškumas ir nuolat rodoma pagarba Lietuvai, ne tik maloniai nuteikė, bet ir ne vieną privertė susimastyti apie mūsų tautų ir valstybių bendradarbiavimo plėtrą Ukrainos kultūrinės bei politinės erdvės galimybių kontekste“, – sakė šios ekspedicijos vadovas, LŽS Kelionių žurnalistų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis.

Liepos 8-17 dienomis vykęs žurnalistų žygis-ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ po Vakarų Ukrainą buvo surengtas pažymint šiemet minimą Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-ies metų sukaktį.  Jo siekis buvo susipažinti su istoriniu-kultūriniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos paveldu, su mūsų praeitimi, svarbiausiais istoriniais – kultūriniais  bruožais. Buvo lankomos garsiausios LDK pilys, susitinkama su vietos žurnalistais, administracijos atstovais ir gyventojais. Ekspedicijos dalyvius pasitiko vietos žurnalistai, filmavo Ukrainos televizija.

Žygyje dalyvavo 30 LŽS narių iš įvairiausių žiniasklaidos priemonių, o taip pat LŽS Kelionių žurnalistų klubo rėmėjai.  Keliautojai su savimi vežėsi Trispalvę, Vyčio, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Kelionių žurnalistų klubo vėliavas, kurios garbingai buvo išskleidžiamos istorinėse vietose. Keliautojai vežėsi ir priėmimuose pristatydavo dviejų menininkų darbus: lietuvių fotomenininko Rimanto Dichavičiaus nuotraukas, ukrainiečio tapytojo Olego Šupliako paveikslus.

Kartu su Lietuvos žurnalistais keliavo ir garsus ukrainiečių režisierius Petro Olaras (Петро Олар), kuriantis dokumentinį filmą „Ukraina – terra incognito“. Šio nepailstančio kūrėjo išprusimas, kūrybiškumas ir ryšiai stebino ne vieną. P. Olaro dėka vėrėsi net po darbo dienos užrakintų pilių vartai, muziejų durys bei žmonių širdys… Trykštančiam žaižaruojančiu kūrybiškumu P. Olarui kiekvienas sutiktasis buvo jo senas draugas: vietos valdininkas, įstaigos direktorius, ginkluotas apsauginis, šventovės dvasininkas, užeigos savininkas ar padavėjas arba tiesiog pro šalį einanti moteris… Jo sutikti ekskursijų ir įstaigų vadovai imdavo – pasakoti, apsauginiai – lydėti, aktoriai – vaidinti, mergaitės – skaityti eiles ir dainuoti…

Buvo ir netikėtų atradimų, kaip antai Karpatų kalnuose, Guculų krašte, Krivorivnės miestelio krašto muziejuje surasta archyvinė medžiaga, kurioje sakoma, kad LDK kunigaikštis Švitrigaila dovanoja Maksimilijonui Drahosinovičiui savo žemes. Šis dokumentas patvirtina, kad Verchovina, kuri seniau vadinosi Žaba, priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.

Nustebino Karpatuose išgaunamo mineralinio vandens, kuriuo galima nusipirkti vietinėse parduotuvėse, pavadinimas – „Dievaitis“! Ant butelio etiketė su ąžuolu ir paaiškinimas, kad žodis Dievaitis reiškia galingą iškerojusį ąžuolą.

Ekspedicijos pabaigą apvainikavo įspūdingas Mėnulio užtemimas, grįžtantys žygio dalyviai jau kirtę Lietuvos sieną išlipę iš autobuso grožėjosi Saulės šviesos ir Žemės šešėlio žaismu pilną Mėnulį pavertusiu paslaptinga šviesos valtele plūduriuojančią debesų vandenyne.

„Mūsų ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ grįžo namo, tačiau išvykoje patirti įspūdžiai ir surinkta medžiaga prašyte prašosi tiriamųjų darbų, o taip pat straipsnių ir publikacijų mūsų ir Ukrainos žiniasklaidoje“, – sakė G. Statinis.

P1690459-2400
P1690461-2400
P1690586-2400
P1690587-2400
P1690596-2400
P1690608-2400
P1690613-2400
P1690616-2400
P1690624-2400
P1690636-2400
P1690662-2400
P1690674-2400
P1690704-2400
P1690770-2400
P1690780-2400
P1690785-2400
P1690803-2400
P1690816-2400
P1690817-2400
P1690819-2400
P1690837-2400
P1690842-2400
P1690876-2400
P1690882-2400
P1690889-2400
P1690982-2400
P1690988-2400
P1700001-2400
P1700002-2400
P1700004-2400
P1700006-2400
P1700038-2400
P1700039-2400
P1700041-2400
P1700042-2400
P1700046-2400
P1700094-2400
P1700148-2400
P1700189-2400
P1700204-2400
P1700206-2400
P1700218-2400
P1700232-2400
P1700282-2400
P1700309-2400
P1700316-2400
P1700324-2400
P1700335-2400
P1700343-2400
P1700349-2400
P1700352-2400
P1700365-2400
P1700369-2400
P1700522-2400
P1700543-2400
P1700625-2400
P1700661-2400
P1700685-2400
P1700686-2400
P1700693-2400
P1700705-2400
P1700718-2400
P1700722-2400
P1700728-2400
P1700741-2400
P1700742-2400
P1700756-2400
P1700767-2400
P1700773-2400
P1700778-2400
P1700779-2400
P1700788-2400
P1700796-2400
P1700805-2400
P1700818-2400
P1700866-2400
P1700867-2400
P1700876-2400
P1700878-2400
P1700888-2400
P1710032-2400
P1710060-2400
P1710074-2400
P1710082-2400
P1710084-2400
P1710110-2400
P1710152-2400
P1710180-2400
P1710182-2400
P1710183-2400
P1710187-2400
P1710191-2400
P1710193-2400
P1710200-2400
P1710329-2400
P1710415-2400
P1710424-2400
P1710428-2400
P1710432-2400
P1710447-2400
P1710500-2400
P1710515-2400
P1710541-2400
P1710551-2400
P1710643-2400
P1710671-2400
P1710706-2400
P1710807-2400
P1710824-2400
P1710910-2400
P1710915-2400
P1720001-2400
P1720009-2400
P1720010-2400
P1720070-2400
P1720071-2400
P1720109-2400
P1720122-2400
P1720141-2400
P1720167-2400
P1720174-2400
P1720179-2400
P1720180-2400
P1720183-2400
P1720207-2400
P1720224-2400
P1720253-2400
P1720262-2400
P1720316-2400

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos žurnalistai išvyko į Ukrainą LDK keliais (nuotraukos)
  2. Žurnalistai bendravo esperantiškai (nuotraukos, video)
  3. LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje
  4. P. Šimkavičius. Kaizerio kareivio laiškai ir piešiniai iš Lietuvos (nuotraukos)
  5. Lietuvos žurnalistų sąjunga paminėjo įkūrimo 90-metį (nuotraukos)
  6. Viduramžių riteriai kovojo dėl Lietuvos kariuomenės vado kalavijo (nuotraukos)
  7. Kryme Rusijos agresija tęsiasi: puolami kariniai daliniai, daužomi žurnalistai, atjungiamos žiniasklaidos priemonės (tiesioginė transliacija, video)
  8. Pagarbinimas Lietuvos prie Nemuno
  9. Metų knyga Ukrainoje išrinktas istorinis leidinys apie kunigaikščius Ostrogiškius
  10. P. Šimkavičius. Zinas Kazėnas-Zika pristatė dekoratyvią erdvinę instaliaciją „Gelmės“ (nuotraukos)
  11. D. Radzevičius. Žurnalistų žūtis ES – tragedija, o Ukrainoje – tik statistika? Karo efektas
  12. A. Nakas pasisakė dėl smurto prieš žurnalistus ir laisvą žodį Ukrainoje
  13. Ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ sugrįžo namo (nuotraukos)
  14. G. Statinis. Baltoskandija’16 keliauja aplink Baltijos jūrą (I)
  15. G. Statinis. Baltoskandija’16 keliauja aplink Baltijos jūrą (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Va va…
    Sugedgaudėję ir sutvankstėję grįžo keliauninkai, gaila, kad nevažiavo istorikas T. Baranauskas, būtų lyg Papuva pasigrožėjęs, būtų sutikęs Žabą ( Žaba, Žabanga) ir Dievaitį (Dievaitis), kaip prieškrikštiniais laikais kad būta, kalbėta lietuviškai, todėl toks dailutis Dievaitis išliko kaip lietuvių kalbos paminklas, joks raštas su rašmenimis jam nereikalingas – anei runų, anei liaudyniškas, anei lenkiškas, anei ukrainietiškas.
    Būtų pasiskaitę Č. Gedgaudo ar mano pasisakymų Alke, būtų dar daugiau lietuvybių sutikę – nenubėgom nei Gedgaudas, nei aš prieš krikštą pasakyti, kaip tų vietų žmonėms ką vadinti šiandien.
    Gal buvo užsukę į Druskavietę, atsiprašau, Truskavec ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      O visai šauniai (ir gudriai!) Alkas padarytų, jei, Tamstai leidus, savo svetainėje įdėtų Tamstos atkapstytų baltiškų pėdsakų žodynėlį. Žinoma, darbelio būtų, jei ne padrikus, o atitinkamai sugrupuotus viešintų. Tada, prieš keliaudami, ar kelionės metu galėtų čia užsukti ir pasidomėti, į ką tose vietovėse atkreipti dėmesį, ką galima rasti. Arba patikrinti, ar to, kas ten sudomino, nėra Tvanksto žodyne. Gal tiks žodyno papildymui? Gal to žodyno dėka ilgainiui „Alko” lankytojų dar labiau pagausėtų? Gal studentai istorikai bei kalbininkai susidomėtų? Ir ne tik Lietuvos?
      Čia šiaip, šis tas iš mano minčių „debėsėlio”?

      Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Drahosinovič – draugas + sūnus + vyčius/vytis Draugasūnovytis > Drahosinovič, aiškiai parodė krikščionybės pirmų keturių šimtmečių neįgalumą suvirškinti bajoriškus vardus.

    Atsakyti
  3. Gabrielė says:
    6 metai ago

    Kodėl Lietuvos didybės ieškoma visur kur tik ne Lietuvoje? Lietuvos stiprybėje tautos Dvasioje. Stiprinkim ją čia ir dabar. To reikia verkiant. Ir į praeitį žvelgiant turime ieškoti protėvių dvasios tvirtybės liudijimų.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Jūs teisi! Praverkime akis, išsikrapštykime ausis, ir pastebėsime, pro ką gal net kasdien praeiname nė nesusimąstydami.
      Tačiau jokiu būdu negalima sumenkinti to, kas svetur dar išlikę. Kol dar išlikę, kol dar įmanoma nesunkiai atpažinti. Juk vietovardžiai ir savaime nyksta, ir sąmoningai naikinami, arba tas teritorijas užėmusių genčių ilgainiui jų kalbai patogesniais adaptuotų (Soleczniki ir t. t.)

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      6 metai ago

      Lietuvos didybė išplitusi visame pasaulyje, mums reikia ją susirinkti patiems, niekas už mus tai neatliks, kaip ir niekada neateis ta diena, kada būsime sotūs valgiu ir daiktais, tada pradėsime domėtis savo didybe ?
      Tada tikrai nerūpės Lietuvos didybė.

      Atsakyti
  4. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Mineralinio vandens ‘Devaitis’ pilstytojas LLC “Arion” Ukraina, paaiškina :
    1889 YEAR
    The first reference of the spring that was revealed in Drahomyrchany village, near Stanislawow town. The name of the spring originates with the DEWAJTIS novel (1889) by Polish writer Maria Rodzevych, who lived at Kobrynschyna, in Grushevo village (Polissia). DEVAITIS is the name of a vegete oak tree, poetized in eponymously-named novel, which means ‘devine’ (Devos lat. — God) in translation.
    Rašytoja M. Rodzevičuvna, būdama lietuvių kilmės sulenkėjusi bajorė žinojo vardą Dievaitis, o ukrainiečiai pavadino tuo vardu mineralinį vandenį.
    Kalbėkime ką ir kaip norime, bet laikyti rankose ir gaivintis ‘Dievaičiu’ Ukrainoje lietuviui tikrai malonu.

    Atsakyti
  5. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    6 metai ago

    Alkas blokuoja komentarus…. tauta negali per tokius parazitus atgimti.

    Atsakyti
  6. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    6 metai ago

    Tai parašysiu apie vieną įvykį 1980 metais, kai buvau Kamenc – Podolske. Tai su delegacija apsiklankiau ir kraštotyros muziejuje. Tarp mokslininkų buvau tik vienas lietuvis ir apie tai kraštotyros muziejuje apie tai nežinojo. Tai papasakojo apie savo miesto istoriją taip, kad kai lenkai užgrobdavo, tai miestą sudegindavo, o kai lietuviai atsiimdavo, tai miestą atstatydavo. Taip malonu buvo tada klausytis. Ir dar lyg sakė, kad Vytautas Didysis padovanojo Kamenec -Podolską kunigaikščiams Kariatovičiams. O tokia vieta taip pat yra prie Vilniaus. Taigi ir tenai yra Lietuvos vardas garbingas. Kiek jau metų praėjo.. 39 metai, o vis dar atsimenu….

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    Gerb. Tvankstai, tiriamosios baltų istorijos darbai, kuriuos atlikote ir atliekate, yra labai vertingi. Su jais derėtų išeiti į visuomenę. J. Vaiškūną prašiau koordinačių, tačiau pasakė, kad neturįs, nes žino jus gal tik kaip komentatorių. Kaip su jumis susisiekti?

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      6 metai ago

      Dirbu ilgai ir kantriai savo darbus, nenoriu blaškytis nei dabar, nei ateityje.
      Reikia keletą darbų paruošti iš karto, kaip Lietuvybių pasauliui žodyną (bent kelių tūkst. žodžių), taip ir Lietuviškų vietovardžių žodyną pasauliui (bent 2-3 vietovardžių už Lietuvos ribų visuose žemynuose, pvz. Winnipeg < Vanda + Vaga, Manitoba < Manta + Dava, Dakota < Danga+Gada, Dake Rausu – vulkanas Hokaido saloje Japonija, Bogota < Bagata < Vaga +Gada Kolumbijoje, Sasandra upė Ganoje, Tibesti < Dievastis kalnynas dab. Saharoje, Tibetas < Davada < Dava + Vada dab. Kinijoje, …), nekalbant apie žodžių susidarymo lentelės paaiškinimą ir trumpą istorijos per 70tūkst. metų apžvalgą gal 2000, gal 2500 puslapių.
      Rašau pasisakymus tam, kad kuo daugiau žmonių užkabinti kalbotyriniams darbams 'Lietuvių kalba yra visų pasaulio kalbų Motina', man norisi turėti bendraminčių, dirbančių nepriklausomai nuo manęs – tik taip pavyks pasiekti Tiesą.

      Atsakyti
  8. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Duosiu truputį Lvivo, Chmelnickio(šios mažąją dalį), Čerkasų (šios mažąją dalį) sričių vietovardžių, kurių lietuviškumas neabejotinas, kai kuriuos nesunku atsilietuvinti.
    Stebnik (prie Druskavietės), Stanylia, Modriči, Bystryj, Bystrycia (upė), Drohobyč (Draugavytis), Daliava, Bilyna, Ugry, Miliatin, Jalynkuvate, Sukil’, Kalna, Vytvycia, Dovhe ( Daugai, šiuo atveju tarmiškas Daugia, paskutinis A tvirtagalis), Duliby, Pukeniči, Kuty, Vivnia, Stryj (miestas ir upė), Veri, Verbiž, Birče, Liubin’, Kernicia, Bartativ, Palanky, Sknyliv, Kryvyči, Mytulyn, Brikun, Pletenyči, Plenykiv, Bile, Svirž (upė), Jatviagi, Juškivci, Turady ( kuo skiriaisi Vilniuje Tarandė ? ),Pukiv, Verbylici, Fraha (Pereiga, ant upelio kranto), Berzyna (Beržyna), Veryn, Deliatin, Oslavy, Šešory, Tovtry ( kuo skiriasi nuo Tatra – Slovakijoje, Lenkijoje), Letava, Rukšyn, Lenkivci, Bar (Varas), Krušlynci, Jurkivci, Kalnyk, Vilna, Juškivci, Tarnava, Bačkuryne, Sarny, Penižkove, Verbuvata, Palanka, Apolianka, Jurpil, Dzenzelivka, Skybyn, Lytvynivka, Kliuki, Čaplinka, Ripky, Dubyna, Stebliv, Kumeiky, Pliakivka, Telepyne, Balandyne, Burty,…
    Tai tik mažesnioji dalis tų sričių darant sąranką nuo sienos su Lenkija iki vakarinio Vareistenio (Dniepro) kranto, gal 150-200 km juosta.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      6 metai ago

      Pasitaisau : Verin vietoj Veri, Berezyna vietoj Berzyna.

      Atsakyti
    • Juozas says:
      6 metai ago

      dėl Turady : šiaurinėje Latvijoje yra Turaidos slėnis

      Atsakyti
  9. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    Taip, mielas Tvankstai. Vareistenis – Var Eistenis (Dniepras), kur Vara, latv. – a) valdžia, galia, valia, galybė; b) jėga, prievarta; sako, jog šios galingos vandens arterijos galios dėka prieš 14 tūkst. m. (7 kl. vadovėlis) paskui pradėjusius šilti ledus ledus į savo šiaurinę Motikiją (Samogitia – sa motigia – sia motikija – čia Motikija – Motikija) pradėjo grįžti rytiniai eisteniai – aisčiai (baltai). Žmonių buvo mažai – visame pasaulyje prieš 10 tūkst. m. buvo vos 2 mln. vienetų (JTO), – todėl tik nedaugeliui aisčių pavyko išvengti kelyje paliktų savo vaikų demografinio ir kalbinio peraugimo į ukrainiečius, baltarusius bei rusus, džiaugsmo. O nueito per 10 tūkst. m. Var Eistenio (Dniepro) atminčiai (kur dar Viduržemio ir Juodoji jūra) rytų latviuose šiandien gyvena Varaklani miestas, kuo galime ir pasidžiaugti.

    Atsakyti
  10. sigitas says:
    6 metai ago

    Apie ka cia pliauskiate…Ukrainiecia mazai ka zino apie Lietuva. Bunu ten daznai,bendrauju su vakaru ukrainos mokytojais,medikais,zurnalistais. Jeigu mokytojai nezino kur Lietuva,ka tai sako? Is kur gali zinoti mokiniai? Tai tik kvaila ,melaginga propaganda…ZIno,yra kazkiek zmoniu,bet labai mazai. Paskutini kart pris pora savaiciu buvau,per desimt dienu nei per viena programa nepaminejo Lietuvos. Susitikikimuose su zurnalistais,tik viena zurnaliste is Uzgorodo miesto tezinojo musu prezidente,taciau anaiptol ne is geros puses,pavadino ja stora…kuo jau nesakysiu.,,O siaip is daugelio mokytoju,viena matematikos mokytoja zinojo,kad Pabaltijyje yra moteris prezidente,bet kur,kokioj saly nezino..Daugumai Ukrainos sveisuoliu,Lietuva,tai Latvija,jie zino Ryga,Liepoja,vardino Latvijos izynybes,dainininkus ir klause ar tai lietuviiai? Niekas nezino ,kad siunciame ginklus,kareivius,kad atiduodame karine technika i karo zona..Pasirodo,geriausiai Lietuva zino sauja statybininku .sediciu autobuse ir didele dalis prostituciu,kurios jau uzvalde Lietuvos ir mazus miestelius. Daugiau apie Lietuva niekas nebezino

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      6 metai ago

      “Kiekvienam savo.”
      Tamstai matosi tik paties suvokiama buitinė aplinka, ukrainiečiai statybininkai ir meilės vaidilutės, ir panašiai.
      Jei teko būti Ukrainoje, tai upių vardai nenuslepiamai lietuviški, tai kodėl nei viena neįstrigo savo vardu ?
      Dainininkai – sovietinio ir rusiško popso ? Ar pačiam ką nors sako K.Opolais, E. Garinča pokalbiuose su ukrainiečiais, ar vis L. Vaikule, R. Pauls kaip muzikos šviesuoliai ? Ar kas nors iš Tamstos sutiktų ukrainiečių žino pasaulio operos primadoną V. Urmana- Urmanavičiūtę, kurios pasirodymų meldžia visos didžiausios pasaulio operos skainos (scenos) ?
      Jei nežino, o tuo labiau pačiam nežinoma, tai man belieka atsidusti.
      Apie ką kalbame – muziką ar ‘muziką’ vaidinančius pop- ar rock- stilius ?
      Nesuprantu, kas Tamstos norėta pasakyti, gal tiksliau būtų – ateiti ir nusivemti, tai čia intelektualinis lygis ?

      Atsakyti
  11. Tvankstas says:
    6 metai ago

    “Kiekvienam savo.”
    Tamstai matosi tik paties suvokiama buitinė aplinka, ukrainiečiai statybininkai ir meilės vaidilutės, ir panašiai.
    Jei teko būti Ukrainoje, tai upių vardai nenuslepiamai lietuviški, tai kodėl nei viena neįstrigo savo vardu ?
    Dainininkai – sovietinio ir rusiško popso ? Ar pačiam ką nors sako K.Opolais, E. Garinča pokalbiuose su ukrainiečiais, ar vis L. Vaikule, R. Pauls kaip muzikos šviesuoliai ? Ar kas nors iš Tamstos sutiktų ukrainiečių žino pasaulio operos primadoną V. Urmana- Urmanavičiūtę, kurios pasirodymų meldžia visos didžiausios pasaulio operos skainos (scenos) ?
    Jei nežino, o tuo labiau pačiam nežinoma, tai man belieka atsidusti.
    Apie ką kalbame – muziką ar ‘muziką’ vaidinančius pop- ar rock- stilius ?
    Nesuprantu, kas Tamstos norėta pasakyti, gal tiksliau būtų – ateiti ir nusivemti, tai čia intelektualinis lygis ?

    Atsakyti
  12. Juozas says:
    6 metai ago

    yra įdomių nuotraukų, bet gi gerai būtų prierašai, kad mes, nesupratingi, suprastume kas ir kur

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Ne tik „gerai būtų”! Užfiksuoti šiandienos faktai bus svarbūs ateičiai kaip dokumentas. Gal būt – vienintelis išlikęs. Tik – tuo užsiimti irgi reikia žmogaus – jo laiko ir darbo. Savanorių talkininkų. Kas kada kiek gali, kiek kam jo aplinkybės leidžia. Tikrai svarbų darbą padarytų. Gal kas iš „Alko” skaitytų galėtų sau tai leisti? Kad ir laikinai.

      Atsakyti
  13. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Norisi pasirūpinti ir lietuviais, vykstančiais į Maskvą, ypatingai R.Tuminu ir visa eile intelektualų.
    Pradėsiu nuo Smaleniska (Smalėniška), kaip kronikose užrašyta.
    Smalėniškos srityje prabėgšmais : Drozdy, Gluzdy, Čausovo, Rekty, Bortniki, Smogiri, Olša, Rakity, Stabna, Divasy, Lentevo, Lubnia, Nagat’, Driuck, Sož, Plauny, Samony, Stegrimovo, Renda, Barsuki, Pečkury, Kamany, Kriveli, Seliuty, Naviny, Šily, Kardy, Vorga,…
    Aplink Maskvą (Mazgavą) : Litvinovo, Dubna, Vaulovo, Zendikovo, Bokša, Šemetovo (2k.)Strupna, Klin-Beldin (nuostabus derinys), Pleški, Zekziulino, Ivniagi, Čuprikovo, Ramenki, Butovo, Bardino, Vereika, Inšakovo, Caplino, Čurilkovo, Jamontovo, Možaisk, Možaika u., Teteri, Vereiki, Čismena, Istra u., Jauza u., Moskva (Mazgava) u., Kliazma u., Chorugvino (karungva), Istra m., Gžel’, Kerva, Struja, Čerusti, Rast, Ikša, Senež ež., Kurta u., Burtaki, štai garsioji Dubna, o kairiajame Volgos krante keliais km toliau Kreva, kas buvę Dubnoje tikrai turėjo pasijausti malonia : Dubna (< dubti), Volga (vilkti) ir Kreva. Senosios lietuvių žemės, po stačiatikių krikšto suslavintos su tikėjimo nešimu.
    Nesunku patiems per Google Maps pasižiūrėti, daugiau lietuviškų vietovardžių rasti, pvz. Šeksna u. ir m., kurie dar XX amž. pradžioje vadinosi Šekšna.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelias | Unsplash nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių keliams ministeirjas paskirstė 5 mln. eurų

2025 06 09
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Japonijoje

2025 06 09
Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
Pilietinė visuomenė

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilnai apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Kažin apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • P.Skutas apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savivaldybių keliams ministeirjas paskirstė 5 mln. eurų
  • Prezidentas lankosi Japonijoje
  • Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis dalyvaus Europos archeologijos dienose
  • R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Bepilotis orlaivis | KAM, K. Kavolėlio nuotr.

Lietuvos gamintojų įranga – Lietuvos ir Ukrainos kariuomenėms

2025 06 05
Dovilė Šakalienė

D. Šakalienė pabrėžė būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją

2025 06 05
Ukrainos ir Rusijos derybos Turkijoje 2025-06-02

Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties

2025 06 02
Prezidentas susitiko su V. Zelenskiu

Prezidentas susitiko su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu

2025 06 02
Vilniaus viršūnių susitikimas | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus viršūnių susitikime – dėmesys gynybai (nuotraukos)

2025 06 02
Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilnai apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Kažin apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • P.Skutas apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus klausimas apie Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Duris atveria jau 18 metų veikiantis pasaulinio lygio meno meistro muziejus

Duris atveria jau 18 metų veikiantis pasaulinio lygio meno meistro muziejus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai