Liepos 17 d. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ sugrįžo namo. Bemaž 10 dienų trukęs žygis po Vakarų Ukrainą nė vieno keliautojo nepaliko abejingo.
„Daugeliui tai buvo puiki proga savo akimis pamatyti kadainykštės Lietuvos didybę, pajusti mūsų protėvių išminties šviesybę ir dvasios tvirtybę. Įspūdingi pilių mūrai, išprususių ekskursijų vadovų su pasididžiavimu sekami pasakojimai apie Lietuvos valdovus, šilti atsiliepimai apie jų valdymo laikus, vietos gyventojų draugiškumas ir nuolat rodoma pagarba Lietuvai, ne tik maloniai nuteikė, bet ir ne vieną privertė susimastyti apie mūsų tautų ir valstybių bendradarbiavimo plėtrą Ukrainos kultūrinės bei politinės erdvės galimybių kontekste“, – sakė šios ekspedicijos vadovas, LŽS Kelionių žurnalistų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis.
Liepos 8-17 dienomis vykęs žurnalistų žygis-ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ po Vakarų Ukrainą buvo surengtas pažymint šiemet minimą Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-ies metų sukaktį. Jo siekis buvo susipažinti su istoriniu-kultūriniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos paveldu, su mūsų praeitimi, svarbiausiais istoriniais – kultūriniais bruožais. Buvo lankomos garsiausios LDK pilys, susitinkama su vietos žurnalistais, administracijos atstovais ir gyventojais. Ekspedicijos dalyvius pasitiko vietos žurnalistai, filmavo Ukrainos televizija.
Žygyje dalyvavo 30 LŽS narių iš įvairiausių žiniasklaidos priemonių, o taip pat LŽS Kelionių žurnalistų klubo rėmėjai. Keliautojai su savimi vežėsi Trispalvę, Vyčio, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Kelionių žurnalistų klubo vėliavas, kurios garbingai buvo išskleidžiamos istorinėse vietose. Keliautojai vežėsi ir priėmimuose pristatydavo dviejų menininkų darbus: lietuvių fotomenininko Rimanto Dichavičiaus nuotraukas, ukrainiečio tapytojo Olego Šupliako paveikslus.
Kartu su Lietuvos žurnalistais keliavo ir garsus ukrainiečių režisierius Petro Olaras (Петро Олар), kuriantis dokumentinį filmą „Ukraina – terra incognito“. Šio nepailstančio kūrėjo išprusimas, kūrybiškumas ir ryšiai stebino ne vieną. P. Olaro dėka vėrėsi net po darbo dienos užrakintų pilių vartai, muziejų durys bei žmonių širdys… Trykštančiam žaižaruojančiu kūrybiškumu P. Olarui kiekvienas sutiktasis buvo jo senas draugas: vietos valdininkas, įstaigos direktorius, ginkluotas apsauginis, šventovės dvasininkas, užeigos savininkas ar padavėjas arba tiesiog pro šalį einanti moteris… Jo sutikti ekskursijų ir įstaigų vadovai imdavo – pasakoti, apsauginiai – lydėti, aktoriai – vaidinti, mergaitės – skaityti eiles ir dainuoti…
Buvo ir netikėtų atradimų, kaip antai Karpatų kalnuose, Guculų krašte, Krivorivnės miestelio krašto muziejuje surasta archyvinė medžiaga, kurioje sakoma, kad LDK kunigaikštis Švitrigaila dovanoja Maksimilijonui Drahosinovičiui savo žemes. Šis dokumentas patvirtina, kad Verchovina, kuri seniau vadinosi Žaba, priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.
Nustebino Karpatuose išgaunamo mineralinio vandens, kuriuo galima nusipirkti vietinėse parduotuvėse, pavadinimas – „Dievaitis“! Ant butelio etiketė su ąžuolu ir paaiškinimas, kad žodis Dievaitis reiškia galingą iškerojusį ąžuolą.
Ekspedicijos pabaigą apvainikavo įspūdingas Mėnulio užtemimas, grįžtantys žygio dalyviai jau kirtę Lietuvos sieną išlipę iš autobuso grožėjosi Saulės šviesos ir Žemės šešėlio žaismu pilną Mėnulį pavertusiu paslaptinga šviesos valtele plūduriuojančią debesų vandenyne.
„Mūsų ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ grįžo namo, tačiau išvykoje patirti įspūdžiai ir surinkta medžiaga prašyte prašosi tiriamųjų darbų, o taip pat straipsnių ir publikacijų mūsų ir Ukrainos žiniasklaidoje“, – sakė G. Statinis.
Va va…
Sugedgaudėję ir sutvankstėję grįžo keliauninkai, gaila, kad nevažiavo istorikas T. Baranauskas, būtų lyg Papuva pasigrožėjęs, būtų sutikęs Žabą ( Žaba, Žabanga) ir Dievaitį (Dievaitis), kaip prieškrikštiniais laikais kad būta, kalbėta lietuviškai, todėl toks dailutis Dievaitis išliko kaip lietuvių kalbos paminklas, joks raštas su rašmenimis jam nereikalingas – anei runų, anei liaudyniškas, anei lenkiškas, anei ukrainietiškas.
Būtų pasiskaitę Č. Gedgaudo ar mano pasisakymų Alke, būtų dar daugiau lietuvybių sutikę – nenubėgom nei Gedgaudas, nei aš prieš krikštą pasakyti, kaip tų vietų žmonėms ką vadinti šiandien.
Gal buvo užsukę į Druskavietę, atsiprašau, Truskavec ?
O visai šauniai (ir gudriai!) Alkas padarytų, jei, Tamstai leidus, savo svetainėje įdėtų Tamstos atkapstytų baltiškų pėdsakų žodynėlį. Žinoma, darbelio būtų, jei ne padrikus, o atitinkamai sugrupuotus viešintų. Tada, prieš keliaudami, ar kelionės metu galėtų čia užsukti ir pasidomėti, į ką tose vietovėse atkreipti dėmesį, ką galima rasti. Arba patikrinti, ar to, kas ten sudomino, nėra Tvanksto žodyne. Gal tiks žodyno papildymui? Gal to žodyno dėka ilgainiui „Alko” lankytojų dar labiau pagausėtų? Gal studentai istorikai bei kalbininkai susidomėtų? Ir ne tik Lietuvos?
Čia šiaip, šis tas iš mano minčių „debėsėlio”?
Drahosinovič – draugas + sūnus + vyčius/vytis Draugasūnovytis > Drahosinovič, aiškiai parodė krikščionybės pirmų keturių šimtmečių neįgalumą suvirškinti bajoriškus vardus.
Kodėl Lietuvos didybės ieškoma visur kur tik ne Lietuvoje? Lietuvos stiprybėje tautos Dvasioje. Stiprinkim ją čia ir dabar. To reikia verkiant. Ir į praeitį žvelgiant turime ieškoti protėvių dvasios tvirtybės liudijimų.
Jūs teisi! Praverkime akis, išsikrapštykime ausis, ir pastebėsime, pro ką gal net kasdien praeiname nė nesusimąstydami.
Tačiau jokiu būdu negalima sumenkinti to, kas svetur dar išlikę. Kol dar išlikę, kol dar įmanoma nesunkiai atpažinti. Juk vietovardžiai ir savaime nyksta, ir sąmoningai naikinami, arba tas teritorijas užėmusių genčių ilgainiui jų kalbai patogesniais adaptuotų (Soleczniki ir t. t.)
Lietuvos didybė išplitusi visame pasaulyje, mums reikia ją susirinkti patiems, niekas už mus tai neatliks, kaip ir niekada neateis ta diena, kada būsime sotūs valgiu ir daiktais, tada pradėsime domėtis savo didybe ?
Tada tikrai nerūpės Lietuvos didybė.
Mineralinio vandens ‘Devaitis’ pilstytojas LLC “Arion” Ukraina, paaiškina :
1889 YEAR
The first reference of the spring that was revealed in Drahomyrchany village, near Stanislawow town. The name of the spring originates with the DEWAJTIS novel (1889) by Polish writer Maria Rodzevych, who lived at Kobrynschyna, in Grushevo village (Polissia). DEVAITIS is the name of a vegete oak tree, poetized in eponymously-named novel, which means ‘devine’ (Devos lat. — God) in translation.
Rašytoja M. Rodzevičuvna, būdama lietuvių kilmės sulenkėjusi bajorė žinojo vardą Dievaitis, o ukrainiečiai pavadino tuo vardu mineralinį vandenį.
Kalbėkime ką ir kaip norime, bet laikyti rankose ir gaivintis ‘Dievaičiu’ Ukrainoje lietuviui tikrai malonu.
Alkas blokuoja komentarus…. tauta negali per tokius parazitus atgimti.
Tai parašysiu apie vieną įvykį 1980 metais, kai buvau Kamenc – Podolske. Tai su delegacija apsiklankiau ir kraštotyros muziejuje. Tarp mokslininkų buvau tik vienas lietuvis ir apie tai kraštotyros muziejuje apie tai nežinojo. Tai papasakojo apie savo miesto istoriją taip, kad kai lenkai užgrobdavo, tai miestą sudegindavo, o kai lietuviai atsiimdavo, tai miestą atstatydavo. Taip malonu buvo tada klausytis. Ir dar lyg sakė, kad Vytautas Didysis padovanojo Kamenec -Podolską kunigaikščiams Kariatovičiams. O tokia vieta taip pat yra prie Vilniaus. Taigi ir tenai yra Lietuvos vardas garbingas. Kiek jau metų praėjo.. 39 metai, o vis dar atsimenu….
Gerb. Tvankstai, tiriamosios baltų istorijos darbai, kuriuos atlikote ir atliekate, yra labai vertingi. Su jais derėtų išeiti į visuomenę. J. Vaiškūną prašiau koordinačių, tačiau pasakė, kad neturįs, nes žino jus gal tik kaip komentatorių. Kaip su jumis susisiekti?
Dirbu ilgai ir kantriai savo darbus, nenoriu blaškytis nei dabar, nei ateityje.
Reikia keletą darbų paruošti iš karto, kaip Lietuvybių pasauliui žodyną (bent kelių tūkst. žodžių), taip ir Lietuviškų vietovardžių žodyną pasauliui (bent 2-3 vietovardžių už Lietuvos ribų visuose žemynuose, pvz. Winnipeg < Vanda + Vaga, Manitoba < Manta + Dava, Dakota < Danga+Gada, Dake Rausu – vulkanas Hokaido saloje Japonija, Bogota < Bagata < Vaga +Gada Kolumbijoje, Sasandra upė Ganoje, Tibesti < Dievastis kalnynas dab. Saharoje, Tibetas < Davada < Dava + Vada dab. Kinijoje, …), nekalbant apie žodžių susidarymo lentelės paaiškinimą ir trumpą istorijos per 70tūkst. metų apžvalgą gal 2000, gal 2500 puslapių.
Rašau pasisakymus tam, kad kuo daugiau žmonių užkabinti kalbotyriniams darbams 'Lietuvių kalba yra visų pasaulio kalbų Motina', man norisi turėti bendraminčių, dirbančių nepriklausomai nuo manęs – tik taip pavyks pasiekti Tiesą.
Duosiu truputį Lvivo, Chmelnickio(šios mažąją dalį), Čerkasų (šios mažąją dalį) sričių vietovardžių, kurių lietuviškumas neabejotinas, kai kuriuos nesunku atsilietuvinti.
Stebnik (prie Druskavietės), Stanylia, Modriči, Bystryj, Bystrycia (upė), Drohobyč (Draugavytis), Daliava, Bilyna, Ugry, Miliatin, Jalynkuvate, Sukil’, Kalna, Vytvycia, Dovhe ( Daugai, šiuo atveju tarmiškas Daugia, paskutinis A tvirtagalis), Duliby, Pukeniči, Kuty, Vivnia, Stryj (miestas ir upė), Veri, Verbiž, Birče, Liubin’, Kernicia, Bartativ, Palanky, Sknyliv, Kryvyči, Mytulyn, Brikun, Pletenyči, Plenykiv, Bile, Svirž (upė), Jatviagi, Juškivci, Turady ( kuo skiriaisi Vilniuje Tarandė ? ),Pukiv, Verbylici, Fraha (Pereiga, ant upelio kranto), Berzyna (Beržyna), Veryn, Deliatin, Oslavy, Šešory, Tovtry ( kuo skiriasi nuo Tatra – Slovakijoje, Lenkijoje), Letava, Rukšyn, Lenkivci, Bar (Varas), Krušlynci, Jurkivci, Kalnyk, Vilna, Juškivci, Tarnava, Bačkuryne, Sarny, Penižkove, Verbuvata, Palanka, Apolianka, Jurpil, Dzenzelivka, Skybyn, Lytvynivka, Kliuki, Čaplinka, Ripky, Dubyna, Stebliv, Kumeiky, Pliakivka, Telepyne, Balandyne, Burty,…
Tai tik mažesnioji dalis tų sričių darant sąranką nuo sienos su Lenkija iki vakarinio Vareistenio (Dniepro) kranto, gal 150-200 km juosta.
Pasitaisau : Verin vietoj Veri, Berezyna vietoj Berzyna.
dėl Turady : šiaurinėje Latvijoje yra Turaidos slėnis
Taip, mielas Tvankstai. Vareistenis – Var Eistenis (Dniepras), kur Vara, latv. – a) valdžia, galia, valia, galybė; b) jėga, prievarta; sako, jog šios galingos vandens arterijos galios dėka prieš 14 tūkst. m. (7 kl. vadovėlis) paskui pradėjusius šilti ledus ledus į savo šiaurinę Motikiją (Samogitia – sa motigia – sia motikija – čia Motikija – Motikija) pradėjo grįžti rytiniai eisteniai – aisčiai (baltai). Žmonių buvo mažai – visame pasaulyje prieš 10 tūkst. m. buvo vos 2 mln. vienetų (JTO), – todėl tik nedaugeliui aisčių pavyko išvengti kelyje paliktų savo vaikų demografinio ir kalbinio peraugimo į ukrainiečius, baltarusius bei rusus, džiaugsmo. O nueito per 10 tūkst. m. Var Eistenio (Dniepro) atminčiai (kur dar Viduržemio ir Juodoji jūra) rytų latviuose šiandien gyvena Varaklani miestas, kuo galime ir pasidžiaugti.
Apie ka cia pliauskiate…Ukrainiecia mazai ka zino apie Lietuva. Bunu ten daznai,bendrauju su vakaru ukrainos mokytojais,medikais,zurnalistais. Jeigu mokytojai nezino kur Lietuva,ka tai sako? Is kur gali zinoti mokiniai? Tai tik kvaila ,melaginga propaganda…ZIno,yra kazkiek zmoniu,bet labai mazai. Paskutini kart pris pora savaiciu buvau,per desimt dienu nei per viena programa nepaminejo Lietuvos. Susitikikimuose su zurnalistais,tik viena zurnaliste is Uzgorodo miesto tezinojo musu prezidente,taciau anaiptol ne is geros puses,pavadino ja stora…kuo jau nesakysiu.,,O siaip is daugelio mokytoju,viena matematikos mokytoja zinojo,kad Pabaltijyje yra moteris prezidente,bet kur,kokioj saly nezino..Daugumai Ukrainos sveisuoliu,Lietuva,tai Latvija,jie zino Ryga,Liepoja,vardino Latvijos izynybes,dainininkus ir klause ar tai lietuviiai? Niekas nezino ,kad siunciame ginklus,kareivius,kad atiduodame karine technika i karo zona..Pasirodo,geriausiai Lietuva zino sauja statybininku .sediciu autobuse ir didele dalis prostituciu,kurios jau uzvalde Lietuvos ir mazus miestelius. Daugiau apie Lietuva niekas nebezino
“Kiekvienam savo.”
Tamstai matosi tik paties suvokiama buitinė aplinka, ukrainiečiai statybininkai ir meilės vaidilutės, ir panašiai.
Jei teko būti Ukrainoje, tai upių vardai nenuslepiamai lietuviški, tai kodėl nei viena neįstrigo savo vardu ?
Dainininkai – sovietinio ir rusiško popso ? Ar pačiam ką nors sako K.Opolais, E. Garinča pokalbiuose su ukrainiečiais, ar vis L. Vaikule, R. Pauls kaip muzikos šviesuoliai ? Ar kas nors iš Tamstos sutiktų ukrainiečių žino pasaulio operos primadoną V. Urmana- Urmanavičiūtę, kurios pasirodymų meldžia visos didžiausios pasaulio operos skainos (scenos) ?
Jei nežino, o tuo labiau pačiam nežinoma, tai man belieka atsidusti.
Apie ką kalbame – muziką ar ‘muziką’ vaidinančius pop- ar rock- stilius ?
Nesuprantu, kas Tamstos norėta pasakyti, gal tiksliau būtų – ateiti ir nusivemti, tai čia intelektualinis lygis ?
“Kiekvienam savo.”
Tamstai matosi tik paties suvokiama buitinė aplinka, ukrainiečiai statybininkai ir meilės vaidilutės, ir panašiai.
Jei teko būti Ukrainoje, tai upių vardai nenuslepiamai lietuviški, tai kodėl nei viena neįstrigo savo vardu ?
Dainininkai – sovietinio ir rusiško popso ? Ar pačiam ką nors sako K.Opolais, E. Garinča pokalbiuose su ukrainiečiais, ar vis L. Vaikule, R. Pauls kaip muzikos šviesuoliai ? Ar kas nors iš Tamstos sutiktų ukrainiečių žino pasaulio operos primadoną V. Urmana- Urmanavičiūtę, kurios pasirodymų meldžia visos didžiausios pasaulio operos skainos (scenos) ?
Jei nežino, o tuo labiau pačiam nežinoma, tai man belieka atsidusti.
Apie ką kalbame – muziką ar ‘muziką’ vaidinančius pop- ar rock- stilius ?
Nesuprantu, kas Tamstos norėta pasakyti, gal tiksliau būtų – ateiti ir nusivemti, tai čia intelektualinis lygis ?
yra įdomių nuotraukų, bet gi gerai būtų prierašai, kad mes, nesupratingi, suprastume kas ir kur
Ne tik „gerai būtų”! Užfiksuoti šiandienos faktai bus svarbūs ateičiai kaip dokumentas. Gal būt – vienintelis išlikęs. Tik – tuo užsiimti irgi reikia žmogaus – jo laiko ir darbo. Savanorių talkininkų. Kas kada kiek gali, kiek kam jo aplinkybės leidžia. Tikrai svarbų darbą padarytų. Gal kas iš „Alko” skaitytų galėtų sau tai leisti? Kad ir laikinai.
Norisi pasirūpinti ir lietuviais, vykstančiais į Maskvą, ypatingai R.Tuminu ir visa eile intelektualų.
Pradėsiu nuo Smaleniska (Smalėniška), kaip kronikose užrašyta.
Smalėniškos srityje prabėgšmais : Drozdy, Gluzdy, Čausovo, Rekty, Bortniki, Smogiri, Olša, Rakity, Stabna, Divasy, Lentevo, Lubnia, Nagat’, Driuck, Sož, Plauny, Samony, Stegrimovo, Renda, Barsuki, Pečkury, Kamany, Kriveli, Seliuty, Naviny, Šily, Kardy, Vorga,…
Aplink Maskvą (Mazgavą) : Litvinovo, Dubna, Vaulovo, Zendikovo, Bokša, Šemetovo (2k.)Strupna, Klin-Beldin (nuostabus derinys), Pleški, Zekziulino, Ivniagi, Čuprikovo, Ramenki, Butovo, Bardino, Vereika, Inšakovo, Caplino, Čurilkovo, Jamontovo, Možaisk, Možaika u., Teteri, Vereiki, Čismena, Istra u., Jauza u., Moskva (Mazgava) u., Kliazma u., Chorugvino (karungva), Istra m., Gžel’, Kerva, Struja, Čerusti, Rast, Ikša, Senež ež., Kurta u., Burtaki, štai garsioji Dubna, o kairiajame Volgos krante keliais km toliau Kreva, kas buvę Dubnoje tikrai turėjo pasijausti malonia : Dubna (< dubti), Volga (vilkti) ir Kreva. Senosios lietuvių žemės, po stačiatikių krikšto suslavintos su tikėjimo nešimu.
Nesunku patiems per Google Maps pasižiūrėti, daugiau lietuviškų vietovardžių rasti, pvz. Šeksna u. ir m., kurie dar XX amž. pradžioje vadinosi Šekšna.