Tęsinys, pradžia ČIA.
Ekspedicijos dalyviai, susipažinę su Švedijos sostine Stokholmu, dalyvavo konferencijoje, skirtoje paminėti prof. Kazio Pakšto idėją, suvienyti Baltijos ir Skandinavijos šalis į vieną Baltoskandijos regioną. Stokholmo universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus atstovė Hanna Hil Brinjus (Hill Brunius) konferencijos dalyvius supažindino su šios mokslo įstaigos istorija ir jos struktūra. Švedijos geografų draugijos viceprezidentas Umėjos universiteto Geografijos ir ekonominės istorijos katedros profesorius dr Olofas Stjernstriomas (Olof Stjernström) pasakojo apie Švedijos geografų draugiją, apie šiaurės tyrinėtoją Eriką Adolfą Nordenskolda (Eric Adolf Nordenskoldą), kuris laikomas švedų Knudu Rasmusenu (Knud Rasmussen).
Mūsų ekspedicijos pranešėjai pristatė Baltoskandijos ekspedijcą, viso žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ kontekste. Stokholmo universiteto profesorius Tomas Lundenas (Thomas Lunden) ne kartą minėjo prof. K.Pakštą ir Lietuvą. Mus ir Švediją sieja seni istoriniai ryšiai: 856 m. Vulfstano kronikoje buvo pirmą kartą paminėta Apuolė ir jos pilis, XVII a. Žygimanto Senojo dukra Kotryna tapo Švedijos karaliene, todėl Jogailaičių kraujas įsiliejo į tolimesnes šios karalystės dinastijas.
Ekspedicijos dalyviai po konferencijos įteikė Stokholmo universiteto atstovams Antano Poškos nuotrauką, kurioje jis 1928 m. įamžintas ant motociklo kelionėje aplink Baltijos jūrą. Nuotraukos apačioje užrašas: „Antanas Poška (1903 – 1992) Lietuvių keliautojas ir tyrinėtojas, Kalkutos universiteto indologijos garbės daktaras. Tarpukaryje, Upsalos universiteto studentas, esperantininkasMaksas Miuleris (Max Müller), parašė A. Poškai laišką, klausdamas apie lietuvių ir indų kalbos, papročių, tikybos ir kultūros giminystę. Tai buvo viena iš pagrindinių motyvacijų Antanui Poškai, kartu su žurnalistu Matu Šalčiumi, leistis į kelionę su motociklu per Europą, Afriką ir Aziją iki Indijos. Apie tai A. Poška rašė savo knygoje „Nuo Baltijos iki Bengalijos. Su gervėmis į pietus“ : „Man rodėsi, kad jog tai nedovanotinas apsileidimas, kad lietuviai tuo klausimu nesidomėjo ir patys nieko dar nėra padarę. Aš pasiryžau padaryti tai, ko dar niekas iš mūsų tautiečių nedarė – nuvykti į Indiją ir ištirti dalyką vietoje, nežiūrėdamas, kad šimtai tautiečių turėjo geresnių sąlygų, mokslinį pasiruošimą ir autoritetą, o man kaip tik to trūko. /…/ Žodžiu, aš drąsiai atsakiau mane paklaususiam švedui: „Nors mes patys tuo klausimu nesame nieko padarę, bet palauk trupučiuką, tuoj pamatysim“.
Nuo 1990 iki 1994 m. Normalmstorge (Norrmalmstorg), kas reikštų Šiaurės lygumos turgaus aikštė, vykdavo mitingai palaikantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Čia pastatytas paminklas, skirtas šioms šalims ir šiems įvykiams paminėti. Daugelis pamena, kad ne vienas lietuvis sovietmečiu pasiprašė politinio prieglobsčio šioje šalyje, o Palangos pajūris buvo kas vakarą suakėjamas, kad nekiltų noras su valtimi perplaukti Baltijos jūrą. Lietuvoje Švedijos vardas buvo vartojamas kaip gerovės sinonimas, o tarpukario švediški degtukai, kaip išskirtinis šios šalies išradimas. Nepriklausomos Lietuvos aukso atsargos buvo laikomos Švedijoje – jos išsaugotos ir atgavus nepriklausomybę, grąžintos.
Susitikimas Norvegijoje su Bergeno lietuvių bendruomenės atstovais virto gyva pasidalinimo savo patirtimi diskusija. Jos narys Kęstutis Kaupas pasakojo, kad Bergene gyvena apie du tūkstančius lietuvių. Jiems čia gyvenant tautinė savimonė pasidarė kur kas stipresnė, matant norvegus išdidžiai puoselėjant savo nacionalines vertybes. Per Valstybės dieną jie ne tik susirinkę giedojo Tautinę giesmę, tačiau aitvarų pagalbą į padangę iškėlė 400 m2 trispalvę. Apie tai netgi su nuostaba rašė norvegų spauda.
Sutiktas žuvų turgavietėje italas Markas su mumis ne tik pasisveikino lietuviškai, tačiau ėmė vardinti jam žinomus lietuviškus žodžius. Jo bendradarbis lietuvis Rolandas išmokė jį lietuviškų frazių, o to įkvėptas jis lankėsi Lietuvoje. Suvenyrų parduotuvėje krantinėje sutikome Eglę ir Romaną, kurie palinkėjo niekada neprarasti noro ieškoti ir surasti lietuvių, kurie išsibarstę po visą margą pasaulį.
Bus daugiau
