Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje

Irena Kovalevska (Irena Kowalewska), Simonas Sarmanas (Simon Saarmann), www.alkas.lt
2017-07-19 07:45:24
0
Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.
Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.

Dabartinė Ukraina – begalinės dirbamos žemės. Prisiminus istorijos pamokas norime patys pamatyti, kodėl Vakarinė Ukraina artima mums lietuviams. Mūsų lankomose vietose LDK valdžia tęsėsi net 200 metų, nuo pat Gedimino laikų iki Liublino unijos. Vietos, kur Ukrainos lygumos pamažu virsta Karpatų kalnais, stūksojo gausybė lietuviškų pilių, bažnyčių, rūmų. Dabar jos atitinka kiekvieno lankytojo skonį: jos gali būti apgriuvusios, atstatytos ar perstatytos. Kai kur jau visai jų pėdsao nelikę. Vakarų Ukraina šiuolaikinės laisvos Ukrainos pagrindas. Čia kiekvienas mus kalbino ukrainietiškai, miestų gatvės pavadintos ne rusų komunistų, o kovojusių prieš juos vardais.

Gausybė Ukrainos vėliavos spalvų, dažnas praeivis vilki nacionalinius rūbus (būdingais raštais išmarginta apykaklė ir toliau nusitęsianti ties krūtine plati juostelė). Tačiau skelbimai, skatinantys stoti į kariuomenę, neleidžia užmiršti praeiviui, kad kažkur toli rytuose verda ir šiandien. Universitetų koridoriuose šalia studentų pasiekimų kabo ir nuotraukos tų studentų, kurie žuvo mūšiuose ir nebegrįš pasiimti baigimo diplomą. Tačiau labiausiai mus domino mūsų bendra senoji istorija.

Anastasija iš Moldovos ir Oksana iš Baltarusijos Lvovo senamiestyje | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.
Anastasija iš Moldovos ir Oksana iš Baltarusijos Lvovo senamiestyje | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Pirma pilis, kurią aplankėme mūsų trumpos kelionės metu, tai gynybinių statinių kompleksas arba Lucko aukštutinė pilis – statyta Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Liubarto, Gedimino sūnaus, kuris vedė Haličo-Voluinės kunigaikščio dukterį Agripiną. Vėliau į miestą įžengė Vytautas Didysis, o 1392 m. Luckas galutinai atitenka Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Luckas yra vadinamas pietine LDK sostine. Lucke įvyko Europos valdovų suvažiavimas (viršūnių samitas), į kurį to meto galingiausių šalių monarchus sukvietę Vytautas Didysis. Šioje pilyje Vytautas turėjo būti karūnuotas Lietuvos karaliumi. Šiandien tai gražiausiai sutvarkytas LDK paveldas Ukrainoje, o Lucko kryžius ir šiuo metu puošia Lietuvos Respublikos Prezidento Vytauto Didžiojo ordiną.

Vakarų Ukraina yra pati ukrainietiškiausia Ukrainos žemė. Čia daugiau nei 95% gimtoji kalba ukrainiečių ir vos 3% – rusų. Nors nuo Lvovo iki Donecko – beveik dvigubai toliau, nei iki Vilniaus – būtent vakarų ukrainiečiai aktyviausiai dalyvauja Rytuose ginantis nuo rusų.

Iš Lucko kitą dieną patraukėme link Lvovo pakeliui tik iš tolo turėdami galimybę pamatyti dar kelias LDK pilis, kurios čia sudarė ištisą gynybos lanką. Lvovo sienas pasiekėme antrą mūsų kelionės dieną. Tai vienas tų Europos miestų, kuriuose pajunti prabėgusių amžių dvasią. Kai tėvams parodėme nuotraukas, sakė kad taip Vilnius atrodė prieš gerą dvidešimtmetį. Taip, čia gatvių pastatų fasadai daugumoje apšiurę, dar vis trūksta išblizginimo skirtų verslo reikalams, bet sovietinių randų čia labai mažai, antras pasaulinis karas senamiestį menkai sužalojo – mažiau nei Vilnių. Centrinės aikštės fasadai menantys dar Austrijos-Vengrijos imperijos laikus, jos centre didelė Rotušė su bokštu, šone Lvovo muziejus pirklio namuose su žaviu Vilniaus alumnatą primenančiu kiemu, atkurtais apartamentais miesto centre.

Sesės Dalia ir Asta iš Lenkijos prie vienos iš daugelio Lvovo bažnyčių | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.
Sesės Dalia ir Asta iš Lenkijos prie vienos iš daugelio Lvovo bažnyčių | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Lvovo gatvės labai primena Vilniaus miestą, bet iš pradžių ne iškart suvokėme, kad gatvių grindinys toks pats, kaip kai kuriose, dar iš senesnių laikų išsaugojusiose savo senąjį grindinį, Vilniaus gatvėse. Tai juodo bazalto trinkelės, kurios, kaip tik ir buvo atvežtos į Vilnių iš Lvovo apylinkių dar tarpukariu, kai Vilnių, kaip ir Lvovą buvo užėmusi Lenkija.

Nors tik vasaros pradžia, buvo labai karšta. Su gide apvaikščiojome miesto centrą. Vakare visi nuėjome į miesto Operos teatrą ir žiūrėjome opera „Mozė“, spektaklį, kuris buvo dedikuotas Lvove besilankiusiam popiečiui Jonui Pauliui II-jam.

Trečios dienos ankstų rytą išvykome, palikdami Lvovą ir pakeliui į Vilnių trumpam stabtelėjome Zamostėje. Tai unikalus, taip pat į Unesco paveldo sąrašą įtrauktas miestelis, kurio visas senamiestis, tarsi žiedo brangakmenio akis, surakintas į gynybinės žvaigždės kontūro pilies sienas ir pylimus. Šį miestą sukūrė žymus didikas Zamoiskis, kuris buvo karaliaus Žygimanto Vazos dešinioji ranka. Gidė mums priminė jo nuopelnus kare su karaliaus pusbroliu Švedijos karaliumi Gustavu II-ju, kuris siekė Lietuvos ir Lenkijos žemes prisijungti prie savo karalystės.

Taip šia kelione užbaigėme savo Užsienio lietuvių studentų klubo metinį veiklos planą, papildydami jo narių žinias dar keliomis Lietuvos istorijos dėlionės detalėmis. Ir kitąmet, įkvėpti Zamostės įkūrėjo Zamoiskio žygdarbių, tikimės susipažinti su galbūt kita šalimi, nemažai susijusia su LDK valstybingumui kilusiomis grėsmėmis – Švedija ir jos valdovu Gustavu II, kuris pastatė milžinišką karo laivą, turėjusį pulti mūsų šalies krantus, tačiau vos išplaukęs iš uosto laivas nuskendo… ir dabar, iškeltas po  333 metų iš jūros dugno, yra eksponuojamas Stokholme.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Metų knyga Ukrainoje išrinktas istorinis leidinys apie kunigaikščius Ostrogiškius
  2. I. Kovalevska. Mes protėvių žemėje
  3. INIT televizija kviečia į istorinę kelionę po Ukrainą
  4. B.Valionytė išleido trečią fotografijų albumą „Didžioji Lietuva“
  5. Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija
  6. P. Šimkavičius. Svečiai iš Ukrainos dėkojo Lietuvai už paramą (nuotraukos)
  7. Viduramžių teutonų riteriai reikalaus pagarbos istorijai piketuodami
  8. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
  9. Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
  10. Kviečia paroda Trakų salos pilyje – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“
  11. M. Jučas. Nauja knyga apie Vytautą Didįjį
  12. Lvove reklama ukrainiečius kviečia atvykti į Lietuvą
  13. Dokumentinis filmas apie Oršos mūšį (video)
  14. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  15. „Aktualioji istorija“: Kur ieškoti Vytauto Didžiojo palaikų? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
Tarptautinė žinovų komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą | voruta.lt nuotr.
Architektūra

Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą

2025 07 07
5 d. uždarymas | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių

2025 07 07
Filmas „Renovacija“
Kultūra

Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje

2025 07 07
Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs
  • Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą
  • Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių
  • Akademiko V. Stanio skaitymai apie augalus ir tvarumą

Kiti Straipsniai

Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
DFDS keltas

Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

2025 07 06
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trampas spaudžia rankas Hagoje vykusiame NATO susitikime

Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas

2025 06 25
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Telšiškiai kviečia „bijūnizuotis“ (nuotraukos)

Telšiškiai kviečia „bijūnizuotis“ (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai