Spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą“.
Šalies vadovė su visuomenės veikėjais, mokslininkais, įvairių sričių teisininkais ir politikais aptarė visuomenės atstovų – tarėjų instituto steigimo klausimus: kokia apimtimi, kokiose bylose ir nuo kada visuomenė turi būti įtraukta į teismų veiklą, kaip turėtų būti vykdoma atstovų atranka.
„Privalome ne tik kalbėti apie visuomenės atstovus teismuose, bet ir numatyti tokį šio instituto veikimo modelį, kuris pateisintų žmonių lūkesčius, nesukeltų sąmyšio teisingumo rūmuose ir nepažeistų žmonių teisių, ypač teisės į greitą ir nešališką teismą“, – pabrėžė šalies vadovė.
- Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prof. Egidijus Kūris| lrp.lt nuotr.
Pasak Prezidentės, norint užtikrinti kokybiškesnį teisėsaugos institucijų darbą, atkurti žmonių pasitikėjimą, teismams reikalingi pokyčiai. Būtina įvertinti, kaip padaryti teismus atviresnius ir kaip tarėjai arba visuomenės atstovai galėtų efektyviai ir prasmingai įsilieti į teismų veiklą.
Šalies vadovės nuomone, į teismų veiklą įtraukti visuomenės atstovai kai kuriose užsienio šalyse užtikrina skaidresnį jų darbą ir kelia žmonių pasitikėjimą visa teisėsaugos sistema. Perėmus pažangią užsienio šalių patirtį tarėjų arba visuomenės atstovų teismuose institutas pasidalytų atsakomybe už priimamus sprendimus bei galėtų padėti išvengti dažnai nepagrįstų kaltinimų dėl teisėjų šališkumo bei kvalifikacijos stokos.
Įvertinusi apskritojo stalo diskusijoje išsakytas mintis Prezidentė nutarė sudaryti darbo grupę, kuri atsakingai parengtų visuomenės atstovų – tarėjų instituto įtvirtinimo koncepciją
Aš pats esu buvęs tarėju šiais laikais ir galiu pasakyti: iš tarėjų naudos niekada nebuvo ir nebus.
Tarėjų įjungimu siekiama geresnių teismų rezultatų ateityje, tačiau nepasitikėjimas teismais ateina IŠ JAU buvusių teismų sprendimų.
Todėl reikia institucijos, kuri sugebėtų pataisyti teisėjų darbo broką.
Tokia institucija būtų apeliacinė instancija prieš Aukščiausiąjį teismą – PRISIEKUSIŲJŲ TEISMAS, kuri būtų tik tam, kad perpatikrintų visas teismines instancijas praėjusių bylų išsprendimo objektyvumą (ar buvo surasta objektyvi tiesa, ar buvo priimtas objektyvus sprendimas; tai būtų, daugumoje atvejų, civilinėse su visomis iš jos išėjusiomis teisės šakomis bylose, o baudžiamasias bylas teisėjai sprendžia, manau, ne mažiau 90% objektyviai, kai civilines – gal tik 50%. teisingai).
Smulkiau neberašysiu – esu daug kartų išdėstęs apie tai kas ir kaip.