Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos

Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vaidilos susirinkę į neeilinę Krivulę aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

„Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo, visus tam reikalingus įstatymo reikalavimus atitinkančiai ir visų atsakingų valstybės institucijų oficialius pritarimus gavusiai, Senovės baltų religinei bendruomenei Romuva buvo priimtas po stipraus Romos katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo Seimo nariams ir yra niekaip juridiškai nepagrįstas. Šis Seimo sprendimas ne tik pažeidžia Lietuvos Konstituciją, bet prieštarauja ir svarbioms tarptautinėms sutartims. Seimo nariai, pasisakę prieš valstybinio pripažinimo suteikimą Romuvai, savo motyvus grindė ne teisės aktais ir Konstitucija, o vyraujančios Romos katalikų bažnyčios konfesinėmis tiesomis ir nuostatomis. Romuvos religinė bendrija imsis visų teisinių priemonių, kad būtų atstatytas teisingumas ir religinei bendrijai būtų suteiktos visos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus priklausančio teisės“, – sakė  Romuvos vadovė Krivė Inija Trinkūnienė.

Birželio 30 d. į Vilnių susirinkę Romuvos bendruomenių vadovai – vaidilos buvo nusiteikę ryžtingai toliau kovoti už savo bendruomenės teises. Juos tam įkvėpė Lietuvos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės palaikymas.

„Gavome labai daug palaikymo laiškų ir sulaukėme klausimų kaip tapti romuviais per vieną dieną tiek, kiek per pastaruosius penkerius metus“, – sakė I. Trinkūnienė.

Seimo sprendimas nepripažinti Romuvos sukėlė ir tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą.  Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas (Andras Corban-Arthen) savo viešame pareiškime socialiniame tinkle Feisbuk  pasmerkė Seimo „neryžtingumą pripažinti Romuvą oficialia religija Lietuvoje“:

„Romuva išpildė visus reikalavimus tam, kad atitiktų tokį įvardijimą – tai sparčiai auganti religija, kurios nariai pagirtinai atstovauja savo tėvynę visame pasaulyje. Dar daugiau, Romuva yra vienas iš nedaugelio išlikusių Europos autochtonų religijų ir kultūrų pavyzdžių. Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet taip pat prieštarauja svarbioms tarptautinėms sutartims, tokioms kaip Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai ir Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai“, – laiške Romuva rašė ECER prezidentas A. Korbanas.

Pabrėždamas, kad religijos laisvė turėtų galioti visoms religijoms vienodai, A.Korbanas palaikymą Romuvai kelyje į pripažinimą išsakė tokiais žodžiais:  „…Stovėsim solidariai išvien su mūsų sesėmis ir broliais Lietuvoje tolesnėse jų pastangose kelti šį reikalą Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre, Jungtinių tautų taryboje Ženevoje ir Jungtinių tautų autochtonų reikalų forume Niujorke. Mes kviečiame visus geros valios žmones jungtis prie šių pastangų“.

Tarptautinio kultūros studijų centro (International Center of Cultural Studies – ICCS), vienijančio  keturiasdešimties pasaulio šalių kultūros tyrėjų filialus, prezidentas Šekaras Patelas (Shekhar Patel) palaikymo laiške Romuvai apgailestaudamas dėl minėto Seimo sprendimo parašė:

„Mums kelia didžiulį susirūpinimą, kad, kiek mums žinoma, vietos katalikų bendruomenės hierarchai aktyviai veikė norėdami sutrukdyti Romuvai siekti oficialaus religijos statuso. Europa susipažinusi su ilgalaikėmis pasekmėmis, kai pastangos slopinti ar diskriminuoti su religiniais įsitikinimais susijusius dalykus sukelia didesnį visuomenės grupių fanatizmą ir galiausiai baigiasi dar didesne žala visuomenei. Įvairios suinteresuotos jėgos nesiliauja menkinti senosios kultūros ir religijos reikšmės. Seimas turėjo tikrai nepaprastą galimybę parodyti pagarbą savo tautos paveldui ir kultūrai. Deja, dabar Romuvos bendruomenėms tai reikš dar mažiausiai 10 metų kovos už savo išlikimą, kol Seime vėl bus galima imtis veiksmų. Kaip jaustųsi krikščionys, jei jų teisės į religinę praktiką būtų stabdomos dar dešimčiai metų.“

Tuo pačiu  ponas Š. Patelas ICCS vardu padėkojo Seimo nariams balsavusiems už tai, jog Romuvai būtų suteiktas valstybės pripažinimas ir išreiškė viltį, kad jie ir „toliau teiks paramą žengiančiai į priekį Romuvai“.

Romuvos vadovė I. Trinkūnienė  šių tarptautinių organizacijų palaikymą pavadino labai svariu ir įkvepiančiu tolesnei kovai už Romuvos teises:

„Esame labai dėkingi  tarptautinėms organizacijoms, kurios mus palaiko. Noriu pažymėti, kad Romuva yra atvira tarpreliginiam dialogui ir bendravimui. Romuvos iniciatyva 1998 m. buvo įkurtas Pasaulio etninių religijų kongresas, vienijantis  pasaulio ir Europos prigimtinio tikėjimo bendrijas. Tais pačiais metasi įvyko pirmoji prigimtinių religijų konferencija, subūrusi etninių religijų atstovus iš Europos, Azijos ir Amerikos. Tarpreliginis bendravimas įvairiomis formomis tęsiasi iki šiol. Svarbiu Romuvai metu išreikštas pasaulio prigimtinių religinių bendrijų palaikymas ir pagalba įkvepia mus nenuleisti rankų, bet toliau kovoti už savo teises, už teisę puoselėti ir stiprinti prigimtinį tikėjimą ir kultūrą“, – teigė Romuvos Krivė.

Primename, kad birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Romuva būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

Pripažinta valstybės religinė bendrija yra laikoma valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalimi. Tokia bendrija turi teisę mokyti tikybą valstybinėse mokyklose, jei to pageidauja mokinių tėvai, valstybė pripažįsta jos sudarytas santuokas, padengia be darbo sutarčių bendruomenėse dirbančių dvasininkų socialinį draudimą, taiko žemės mokesčio lengvatą, LRT suteikia laiką transliuoti bendrijos apeigas.