Į Lietuvą atvyksta gausi japonų Šinto dvasininkų delegacija. Jie viešės Lietuvoje kelias dienas, atliks savo tradicines apeigas. Vienas iš svarbių apsilankymo Lietuvoje tikslų – susitikimas su Romuvos Krive, vaidilomis ir dalyvavimas Romuvos apeigose.

Birželio 22 dieną 10 valandą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ Verkių parke prie Lizdeikos aukuro pagerbs Baltų dievus ir protėvius. Apeigai vadovaus Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, dalyvaus Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Į šią apeigą pakviesti ir Japonijos Šinto dvasininkai.

Po apeigos Verkiuose 15 val. Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) VU Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius skaitys paskaitą, kurioje bus pristatomas įvadinis šintoizmo suvokimas. Po to Japonijos Curugaoka Hašimangu (鶴岡八幡宮) maldyklos šventikas savo paskaitoje pasakos apie šintoizmo papročius.

Renginyje bus pirmą kartą Lietuvoje atliekama šventikų apeiginė muzika ir šokiai! Renginys nemokamas.

Šintoizmas – japoniškai 神道& – pažodžiui „dievų kelias“ tai animistinis arba politeistinis prigimtinis japonų tikėjimas. Šiame tikėjime šventybė pasireiškia per vadinamuosius kami, kurie gali būti suvokiami kaip dievai, nematomos gamtos dvasios arba tiesiog dvasinės būtybės. Kai kurie kami yra susiję tik su tam tikra vieta ir gali būti laikomi tam tikros vietos dvasiomis, tačiau kiti kami susiję su didesniais gamtiniais objektais ir vyksmais, pavyzdžiui kami – Saulės deivė Amaterasu. Šis tikėjimas susidarė ankstyvaisiais amžiais iš totemizmo, fetišizmo ir įvairių magijos apraiškų.

Meidži restauracijos metu (1868–1912) šintoizmą siekta paversti valstybine organizuota religija, tačiau iš tikro jis neturi griežtos struktūros, šventų raštų, savo aiškiai išreikštos religinės filosofijos, Dievo sąvokos, savo religinio meno. Ir tuo primeną mūsų Senajį baltų tikėjimą, kuri Lietuvoje puoselėja Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, o Latvijoje Latvijos Dievturių Sandrauga (Latvijas Dievturu Sadraudze).

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS