Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei.
Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilniaus 700 metų gimtadienį.
„Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“ yra vienas svarbiausių planuojamų kultūrinių objektų sostinėje. Kviečiu viso pasaulio tarptautines, pasaulinio garso architektų komandas į Vilnių kurti šiuolaikišką simfoninės muzikos koncertams, pramoginėms veikloms ir laisvalaikiui leisti skirtą erdvę. Pastato architektūra turėtų tapti nauju miesto ženklu – skambančiu, įkvepiančiu, išlaisvinančiu iš siaurų supratimo rėmų ir atspindinti laikmetį, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Sostinės meras kartu su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, Tarptautinės architektų sąjungos generaliniu sekretoriumi Serban Tiganu ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininke Rūta Leitanaite pasirašė oficialų kreipimąsi į pasaulio architektus. Profesionalai kviečiami dalyvauti tarptautiniame architektūriniame konkurse ir projektuoti daugiau nei pastatą – tikimasi, kad „Tautos namų“ vardu pavadintoje salėje vyks įspūdingi, pasaulinio garso kultūriniai renginiai, o ši erdvė virs Europos kultūros židiniu.
„Tai unikali idėja ir proga viso pasaulio architektams prisidėti prie Vilniaus istorijos kūrimo. Organizuoti tokius tarptautinius konkursus yra labai atsakinga ir sunku. Tačiau istorija rodo, kad būtent toks kelias veda į sėkmę. UNESCO, kartu su Lietuvos architektų sąjunga, darė viską, kad atsirastų sąlygos tokiems konkursams. Manau, šiandien Vilniui istorinis įvykis, kai pastatas pradeda savo istoriją. Dėl šio konkurso man gaila tik vieno dalyko – kad negaliu pats jame dalyvauti“, – sakė Tarptautinės architektų sąjungos generalinis sekretorius Serban Tiganas.
Architektūrinio konkurso dalyviai turės suprojektuoti patį pastatą, dvi koncertines sales, erdves barams, erdvų vestibiulį su vaizdu į įspūdingas miesto panoramas ir patalpas įvairiai kitai kultūrinei veiklai. Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos.
Nepaisant siekiamo šiuolaikiškumo ir vakarietiškos kokybės, konkurso sąlygose numatyta, kad dalyvaujančios komandos turėtų suprasti ir pastato vietos reikšmę bei istorinį kontekstą – šiuo metu ant Tauro kalno esantys Profsąjungų rūmai kadaise turėjo būti J. Basanavičiaus sumanytais Tautos namais.
„Pateiktas idėjas architektūriniam konkursui vertins tarptautinė komisija: architektai ir kiti profesionalai iš Austrijos, Ispanijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir Lietuvos. Idėja laimėtoja turėtų atspindėti, perteikti lengvai transformuojamą viešąją erdvę, skirtą kintančioms ekspozicijoms, susitikimams, kūrybinėms dirbtuvėms ir kitomis veikloms, susijusioms su Tautos namų idėja bei Lietuvos atminimo istorija“, – teigia Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
Architektūrinės idėjos konkursas tęsis pusmetį – siųsti idėjas, užduoti klausimus architektai galės iki 2019 m. birželio 25 d., rugsėjį numatomas rezultatų paskelbimas ir siųstų projektų paroda visuomenei. 2020–2022 m. numatomos pastato statybos, o pirmasis koncertas naujojoje erdvėje suskambės 2023 m. Pagal sostinės savivaldybės parengtas architektūrinės idėjos konkurso sąlygas, naujajame pastate bus iki 1.700 vietų didžioji ir 500 vietų mažoji koncertų salės. Architektūros konkursas rengiamas bendradarbiaujant su Tarptautine architektų sąjunga, Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos kultūros ministerija.
Istorinę Tautos namų idėją XX a. pradžioje puoselėjo Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Kazys Grinius, Martynas Yčas, Antanas Smetona, Stasys Šilingas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas, Petras ir Antanas Vileišiai, kitos istorinės asmenybės. Šių asmenų iniciatyva už visuomenės 1911–1913 metais suaukotas lėšas ant Tauro kalno buvo įsigytas 1596 kvadratinių sieksnių (beveik 3 tūkst. kvadratinių metrų) žemės sklypas Tautos namams statyti. Deja, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Tautos namų statybai surinktos lėšos buvo padėtos į Rusų–Azijos banką, o vėliau sovietų valdžios nacionalizuotos, todėl planai pastatyti Tautos namus, gaila, bet taip ir liko neįgyvendinti.
Pagaliau įvyko tai ko ypatingomis pastangomis ir atsidavimu bemaž 26 metus nuosekliai siekė Tautos namų santaros nariai, o ypač jos pirmininkas Antanas Gudelis. „ Šį žmogų galima drąsiai vadinti šių dienų Jonu Basanavičiumi, kadangi tai asmenybė, kuri be jokios asmeninės naudos sau, visuomeniniais tikslais, išimtinai siekiant kultūrinės naudos Lietuvai, nuo 1992 m. didelę dalį savo laiko skiria Tautos namų projekto įtvirtinimui ir idėjos sklaidai ir, nepaisant prieitų akligatvių bandant rasti sprendimus su buvusiomis valdžiomis, niekada nepasidavė ir vis tvirtai žengė tolyn“, – dar 2018m. vasarą džiaugėsi Seimo Kultūros komiteto narys Robertas Šarknickas, Seimui pritarus dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017-2022 m.
Aš matau didžiulį skirtumą kas bus statoma ant Tauro kalno: ar J. Basanavičiaus puoselėti Tautos namai ar Nacionalinė koncertų salė pavadinimu „Tautos namai“. Ar pradėjus statyti neužklius pavadinime esantis žodis Tautos ir pasiliks tik Nacionalinė koncertų salė „namai“, nes žodis tauta kaip ir tautiniai simboliai erzina “europiečius ant Lietuvos” 🙂
jaučiasi Šimašiaus braižas -jokio tautiško,lietuviško kvapo.
Ko tik nesigriebia tas žmogelis, kad tik krėsle išsilaikytų… Lyg iš fokusininko rankovės ir stadionas, ir Tautos namų vardu užmaskuota, su tautiškumu bendro neturinčių pramogų salė rasis… Ir kurs būtinai užsienietis, ne šių vietų, ne šios gamtos augintas… Turi būti standartinis, lyg ant konvejerio keptas „šiuolaikiškumas”…
Ar toje vietoje tokiai muzikinei salei nebus akustinių kliūčių, juk šalia į kalną praeina tokia intensyvi transporto magistralė…
Kiek prisimenu, senais laikais kaip ir netrukdė. Matyt, akustika buvo pasirūpinta. Klausimas tik, ar dabar kas profesionaliai tuo pasirūpins.
Tiesa, kai statė Operą, Jasukaitytės vyras tada įspėjo, jog konkrečiai ta vieta akustikai trukdys, nes, pasak jo, tai priklauso nuo grunto, ant kurio stovi pastatas… Bent jau transporto tada jis neminėjo, tik atkakliai įtikinėjo rinktis kitą vietą, aiškino, kaip jau nuo senų laikų būdavo parenkama vieta tokio pobūdžio statiniams. Juk „kurčių” pastatų mikrofonai neišgelbės, nes tai bus nebe tas, nebe natūralus gyvas garsas. Tada dainininkai prasta akustika Operoje skundėsi. Nebent šiais laikais kiek pagerino, bent jau sienas atitinkama medžiaga apkalė.
KOKIOS tokios išskirtinės tautos? Norit kad visas progriasyvūs pasaulis mus nacionalizmu apkaltintu? Diskriminacija? Netolerancija? A?
Paskutinė vinis į Tautos grabą. Svetimšaliai aborigenams pastatys “Tautos namus”!
Tai vėl tik žodžiai kaip ir nacionalinio stadiono statyba, Tautos namų idėją įgyvendinti pažadą buvo davęs Zuokas, tačiau pinigai vis nukreivinami laikinosios sostinės nepamatuotoms pompastiškoms statyboms. Vilniaus gėdai niekas už tai neatsako.
Būtent taip yra – “tik žodžiai”. Nesimato jokio rimto valdžių susirūpinimo. Labai panašu, kad bus taip, kaip su nacionaliniu stadionu. Antai, “laikinasis Kaunas” jau ėmėsi darbų net Lampėdžių ežerėlyje įrengti moderniausią irklavimo baze pasaulyje. Tam prireikia netgi jame esančias salas nukasti. Pinigų yra – regis, vien tik infrastruktūrai iki bazės įrengti reikalingi 3 miljonai eurų. Kaip ir kitų statybų darbų Kaune atvejais ežeras kasamas skubiai… O kodėl valstybei atitinkamai nerekonstravus esamos Trakų irklavimo bazės ar tarkim jos neįrengus pakraštyje esančiuose Zarasuose ar kur kitame pakraštiniame regione. Viskas kreivai kišama „Laikinajam“, ypač tas pasimatė valdant „valstiečių“ Skverneliui… Šiuo atžvilgiu Šimašiaus meravimas panašus į pelės tūnojimą po šluota… Apskritai per tuos 30 metų Vilnius tapo apšepusiu, apleistu miestu, nors jis šaliai uždirba arti 50 % viso jos BVP. Laikosi Vilnius, išgyvena, galima sakyti, vien iš privačių investicijų. Taigi Vyriausybės ir merų politikoje Vilniaus atžvilgiu galima įžvelgti jo išnaudojimą nelyginant kokios prisijungtos kolonijos. Ar kadidatai į Prezidentus ar merus ryšis prabilti apie tai viešai…
„Tautos namų“ kūrėjai: kodėl mums būtina tapti unikaliems?
– 15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/tautos-namu-kurejai-kodel-mums-butina-tapti-unikaliems-973-1331050?copied