Seimui ir Vyriausybei siūloma imtis konkrečių veiksmų prieš tautinės nesantaikos kurstytojus (video)

Rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko visuomeninė konferencija skirta pietryčių Lietuvos problemoms aptarti „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien. Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai veiklą prisimenant“.

Konferencijoje buvo aptarta Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai (VKRL) veikla, tiesioginio valdymo įvedimas Vilniaus ir Šalčininkų rajone ir prosovietinės autonomijos sustabdymas, atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo darbai. Konferencijos dalyviai aptarė prieš 20 metų vykusius ir jau istorija tapusius įvykius, svarstė ko galima būtų pasimokyti iš jų šiandien kai Rytų Lietuvoje bei visoje šalyje vėl stiprėja spaudimas priimti valstybės vientisumui gresiančius sprendimus.

Konferencijos išdavoje buvo priimtas nutarimas su siūlymais Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei.

Skelbiame šio nutarimo tekstą:

Konferencijos „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien. Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai veiklą prisimenant“

NUTARIMAS

2011-09-21

Apsvarstę autonomininkų planų rytų Lietuvoje istorines pamokas bei šių dienų aktualijas,

matydami naujas antikonstitucinės veiklos formas, siekiant pažeisti Lietuvos valstybės vientisumą dabartiniu metu,

stebėdami Lenkijos Respublikos politinių sluoksnių brutalų spaudimą Lietuvai ir dezinformacijos kampaniją tarptautiniu mastu,

išnagrinėję Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai, veikusios prieš dvidešimt metų patirtį,

pritardami Lietuvos Respublikos Prezidentės viešai pareikštiems principams, kad Lietuva netoleruos kišimosi į vidaus reikalus ir spaudimo, kad reikia užkirsti kelią tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų į nelojalia Lietuvai veiklą, kad būtina vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, o ne melagingai spekuliuoti nebūtais dalykais,

n u t a r i a m e  siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei:

1. Pareikalauti, kad Lenkijos Respublika laikytųsi 1994-12-16 Lietuvos-Lenkijos sutarties ir liautųsi kištis į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus bei kurstyti lenkų tautinę mažumą nesilaikyti įstatymų.
2. Derybose su Lenkijos Respublika dėl naujos Lenkijos ir Lietuvos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties po 2014 m. įtraukti nuostatą dėl 1920-1939 m. Lenkijos Respublikos įvykdytos rytų Lietuvos okupacijos pasmerkimo ir jos padarinių likvidavimo, kitu atveju – svarstyti, ar tokia sutartis iš viso reikalinga.
3. Siūlyti įstatymo projektą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose negalėtų dalyvauti piliečiai, kurie prisiėmė įsipareigojimus kitų valstybių interesams (vadinamoji „Lenko korta“ ir panašūs dalykai).
4. Sprendžiant įstatymų nesilaikymo rytų Lietuvoje problemas, imtis teisinių priemonių, nustatant konkrečių valdinininkų ir įstaigų atsakomybę bei užtikrinant besąlygišką konstitucinių nuostatų bei kitų teisės aktų įgyvendinimą. Tobulinti Lietuvos Respublikos Tiesioginio valdymo įstatymą.
5. Atkreipti dėmesį, kad nebuvo baigtos autonomininkų baudžiamosios bylos, o tai ir šiandien gali sukelti asmenų, veikiančių prieš valstybės konstitucinius principus, nebaudžiamumo įspūdį.
6. Siūlyti sudaryti valstybės instituciją ar pertvarkyti esamas taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas valstybinės politikos regioninėms problemoms spręsti koordinavimo mechanizmas.
7. Konferencija įpareigoja buvusius Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai bendradarbius  konkretizuoti aukščiau išdėstytus pasiūlymus, o taip pat kitus Konferencijos dalyvių pasiūlymus, ir pateikti juos kompetentingoms valstybės institucijoms.

Konferencijos „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien. Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai veiklą prisimenant“ video įrašas:

Konferencijoje perskaityti pranešimai:

1. A.Tyla. „Rytų Lietuva ir derybos dėl Lenkijos ir Lietuvos sutarties“
2. R.Ozolas. „Valstybinė komisija Rytų Lietuvai tirti – Atgimimo laikų demokratijos faktas“
3. G.Songaila. „Autonomininkų spaudimas Lietuvai: prieš dvidešimt metų ir šiandien“
4. A.Eigirdas. „Tiesioginis valdymas, kaip valstybės integralumą užtikrinantis instrumentas“
5. A. Merkys. „Tiesioginis valdymas Vilniaus rajone ir nebaigti darbai“
6. R. Maceikianec. „Kada supratome, kad autonomija – tai Kremliaus planas“
7. K.Garšva. „Dabartinės Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo problemos ir galimi jų sprendimo keliai“