Latvijos spaudoje – mintys apie Lietuvos ir Latvijos sandraugą

Latvijos dienraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“  atspausdino Atgimimo Sąjūdžio pirmeivio, filosofo ir rašytojo Arvydo Juozačio į latvių kalbą išverstą straipsnį „Latvija ir Lietuva. Palaiminta sandrauga“, kuris neseniai buvo paskelbtas ir Lietuvos žiniasklaidoje. Tai rodo Latvijos visuomenės susidomėjimą A. Juozaičio idėja dėl Latvijos ir Lietuvos sandraugos, kurią jis pastaruoju metu dar labiau išplėtojo ir paskelbė, jau kaip konkrečią strategiją.

A. Juozaičio straipsnyje buvo pateikti ir konkretūs pavyzdžiai iš transporto, energetikos sričių, parodantys, kaip brangiai gali kainuoti Latvijos ir Lietuvos vienybės stoka. A. Juozaitis rašo, kad abiem šalims kilusius egzistencinius ir geopolitinius iššūkius Latvija ir Lietuva drauge išspręs lengviau ir geriau.

Straipsnyje autorius teigia, kad nuo romantinės dviejų tautų vienybės idėjos reikia pereiti prie konkretaus, „kieto“ dvišalių santykių modelio, kuris griežtai įpareigotų jau veikiančias institucijas kryptingai dirbti, įgyvendinant drauge nustatytą strategiją. Tačiau Strategija, pasak autoriaus, nesiūlo jokių viršnacionalinių institucijų ar papildomos biurokratijos bei išlaidų. Sandrauga būtų įsteigta „kompleksiška“ tarpvalstybine sutartimi, kurią ratifikuotų šalių parlamentai. Ji veiktų lygiateisio pariteto pagrindais.

Į siūlomos Sandraugos tikslus A. Juozaitis įdėjo daugelį anksčiau skelbtų nuostatų, kurioms abi šalys buvo pritarusios, bet jos iki šiol taip ir nebuvo įgyvendintos.  A. Juozaičio manymu, šios idėjos dėl Latvijos ir Lietuvos bendros politinės, ekonominės ir kultūros erdvės taip ir nepradėtos vykdyti dėl ilgalaikės politinės valios trūkumo, o gal būt ir dėl įvairių siaurų savanaudiškumų abiejose šalyse.

A. Juozaitis ragina: „tam sekliam savanaudiškumui dabar reikia dėti tašką“. Siūlydamas posūkį dviejų Baltijos valstybių ir vienintelių baltų tautų istorijoje, jis ne tik sistemingai dėsto bendros strategijos kryptis, bet ir institucinius tokio „abiejų šalių tandemo“ rėmus, kurie ir yra įvardinti, kaip abiejų šalių sandrauga (taigi, konfederacija).

Strategija siūlo, kad Latvijos ir Lietuvos tarpparlamentinei grupei būtų suteikti papildomi įgaliojimai ir netgi Sandraugos Senato (Latvijos ir Lietuvos Senato) titulas. Šis Senatas siūlytų teisės aktus Sandraugos veiklai ir jos stiprinimui, turėtų ir teisės aktų, trukdančių bendram veikimui, stabdymo iniciatyvą. Vykdomosios valdžios srityje abi Vyriausybės įsteigtų bendrą Strateginį komitetą, užsienio politikos srityje – dvišalį Strateginį biurą. Sutartis numatytų ir kitus dvišalio glaudaus bendradarbiavimo „steiginius“.

Teigiama, kad Latvijos-Lietuvos tandemas nesusilpnintų visų trijų Baltijos šalių bendradarbiavimo, o kaip tik atvirkščiai – pakeltų bendradarbiavimą į „naują aukštesnį lygmenį“ taip pat ir su Estija. Bendra kultūros ir informacinė erdvė turėtų būti plečiama ir į Estiją, nors ten reikėtų daugiau pastangų dėl kalbos barjero. Latvijos ir Lietuvos konfederacija nedubliuotų Baltijos asamblėjos, bet tik pagyvintų jos darbą. A.Juozaičio manymu, Sandrauga duotų daugiau naudos ir platesnėje tarptautinėje politikoje, taip pat ir daugiašalio bendradarbiavimo struktūrose, tokiose kaip NATO ar ES, tokiose kaip JTO ir t.t.

A. Juozaitis tikisi, kad ir jau patys debatai dėl jo siūlomos Strategijos duos teigiamą postūmį, kad apie kaimyninę šalį žinotume ne vien iš Pirmojo Baltijos kanalo ar iš „kokių nors sputnikų“.

A. Juozaitis – vienas iš Lietuvos atgimimo sąjūdžio kūrėjų, šiuo metu svarsto galimybes dalyvauti 2019 m. pavasarį įvyksiančiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis jau daugelį metų propagavo strateginę Latvijos ir Lietuvos bendrystę.