Grupė kultūros paveldo išsaugojimu susirūpinusių Lietuvos Respublikos piliečių kreipėsi į LRT tarybą prašydami įvertinti, ar LRT tinkamai atlieka savo misiją, teikdama galimai „tendencingą informaciją, atspindėdama privačius verslo interesus, bet nutylėdama viešąjį interesą išsaugoti kultūros paveldą ir neleisdama pasisakyti projektų kritikams“.
Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar LRT laikosi LRT įstatyme įtvirtintų pagrindinių savo veiklos principų, įpareigojančių LRT saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti pilietiškumą, o rengiant ir skelbiant programas vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, kad programose atsispindėtų įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turėtų teisę įvairių įsitikinimų žmonės.
„Besąlygiškai gerbdami žiniasklaidos laisvę, esame įsitikinę, kad šia pamatine demokratinės visuomenės vertybe neturi būti dangstomas nesąžiningas žiniasklaidos priemonių elgesys, kai viešojo intereso sąskaita neskaidriai atstovaujama privačių asmenų interesams“, – rašoma rašte LRT tarybai, , prašant įvertinti, ar pateikdamas visuomenei informaciją apie problemas, susijusias su kultūros paveldo vertybių išsaugojimu, LRT tinkamai atlieka savo misiją teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje, ar laikosi LRT įstatyme įtvirtintų pagrindinių savo veiklos principų, įpareigojančių LRT saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti pilietiškumą, o rengiant ir skelbiant programas vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, kad programose atsispindėtų įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turėtų teisę įvairių įsitikinimų žmonės.
Rašte nurodomi konkretūs faktai, kai Audriaus Matonio vadovaujama LRT televizijos naujienų tarnyba ir tinklalapis LRT.lt pateikė visuomenei seriją vienpusiškų, neobjektyvių, netikslia ir tendencingai atrinkta informacija pagrįstų pranešimų, kurie atitiko verslininko Dariaus Nedzinsko valdomos UAB „Trastas“ interesus vietoje mažo mastelio Trakų prieigose esančios autobusų stoties pastatyti 2000 kv. m. ploto kompleksą, kurio didžiąją dalį užimtų prekybos centras, bet visiškai neatspindėjo viešojo intereso išsaugoti per šimtmečius susiformavusį Trakų kultūrinį kraštovaizdį, nepristatė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ir šį projektą kritikavusių visuomenininkų pozicijos ir nuomonių, kurios buvo arba visai nutylėtos, arba šaržuotos, nesuteikiant teisės pasisakyti. Atkreipiamas dėmesys, kad dviem atvejais šie reportažai pasirodė nurodyto projekto likimui svarbių įvykių išvakarėse, bet žiūrovai apie tai nebuvo informuoti, ir gali būti vertinami, kaip statybomis suinteresuotų pusių viešųjų ryšių pranešimas bei spaudimo priemonė Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kuri rengėsi balsuoti dėl D. Nedzinsko projektui nepalankios išvados.
Taip pat prašoma įvertinti, ar LRT misiją, veiklos principus ir laidoms bei jų rengėjams keliamus reikalavimus atitinka tai, kad 2017 m. gegužės 16 d. per LRT televiziją transliuotoje laidoje „Dėmesio centre“ kalbindamas Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį žurnalistas E. Jakilaitis, minėdamas tą patį D. Nedzinsko įmonės projektą, klausimus formulavo atvirai tendencingai, neslėpdamas išankstinės nuostatos, kaip kaltinimą projekto oponentams, kurie, anot jo, užsiima „kažkokiais viešo intereso gynimais“, „skundimais“ ir net „gal kažkokiu reketu“, tačiau nenurodė, kad negali būti bešališkas, nes šį projektą D. Nedzinsko užsakymu parengė geras E. Jakilaičio bičiulis architektas J. Žalys, su kuriuo jie kartu švenčia Kalėdas, keliauja po Europą, maudosi Nidoje ir kitaip smagiai leidžia laisvalaikį.
Be to, LRT keliamų reikalavimų požiūriu prašoma įvertinti 2017 m. rugsėjo 11 d. per LRT televiziją transliuotą laidą „LRT Forumas“, primenant, kad dėl šioje laidoje išsakytos neobjektyvios ir šališkos pozicijos į LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių kreipėsi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė.
Bendrame kontekste prašoma įvertinti ir simbolišką atvejį, kai LRT nutylėjo, ką poetas Tomas Venclova pasakė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, atsakydamas į jo sveikinimą Vilniaus rotušėje, kur 2017 m. rugsėjo 13 d. vyko šio iškilaus mūsų kultūros žmogaus, Vilniaus garbės piliečio 80-mečio jubiliejui skirtas vakaras. Nei LRT.lt pranešime, kur išsamiai pacituotas R. Šimašiaus pasisakymas, nei LRT paskelbtame vaizdo įraše nėra nė užuominos apie poeto reakciją į Vilniaus mero sveikinimą. O ji, liudytojų teigimu, buvo tokia: T. Venclova pakvietė merą pasinaudoti savo įgaliojimais, kad būtų sustabdytos Misionierių ansamblyje vykstančios statybos, niokojančios istorinį Vilniaus miestovaizdį. Po šio kvietimo salėje kilo ovacijos. „Net jei LRT dėl kokių nors priežasčių nenufilmavo sveikinimų dalies, kodėl LRT.lt, kruopščiai pacitavusi R. Šimašiaus kalbą, nematė reikalo paskelbti T. Venclovos žodžių? Ar valdžiai „nepatogias“ mintis reiškiantys žmonės vėl, kaip sovietmečiu, tapo nepageidaujami ir nutylimi? Ar vėl kuriamas nomenklatūrinis tikrovės muliažas, kuriame kitų nuomonių tiesiog nėra?“, – klausiama kreipimesi į LRT tarybą.
Raštą LRT tarybai pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai: Gintaras Abaravičius (Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius), Naglis Puteikis (Seimo narys, asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis (Toliau APSS) narys), Rasa Kalinauskaitė (APSS valdybos pirmininko pavaduotoja, Seimo nario N. Puteikio padėjėja), Lina Leparskienė (visuomeninės iniciatyvos „Gelbėkim Trakus“ organizatorė, APSS vadovė), Gražina Drėmaitė (restauratorė, buvusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovė, APSS narė), Birutė Lisauskaitė (archeologė, APSS narė), Paulius Markevičius (Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovas, APSS valdybos pirmininko), Aurelija Stancikienė (architektė-restauratorė, APSS narė), Rūta Čapaitė (hum. m. dr., Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja), Joana Noreikaitė (skulptorė, APSS narė), Eduardas Kriščiūnas (Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas, APSS narys).
Visą raštą su aktyviomis nuorodomis į aptariamus LRT pranešimus ir kitas svarbias žinias skaitykite ČIA.
LRT tapo Glavlitu ir Propagandos ministerija viename klebonaujant pamokslais atstovauti grupę draugų padedant biudžeto vagims, tskant klasikinė mafija.
Buvo įdomu, kaip šiandien „Teisė žinoti” darbavosi farmacijos ir vaistinių naudai… Ir apskritai ekrane vis daugėja atviros vaistų reklamos – ne šiaip vardijami rėmėjai, bet neužmirštama išvardyti vaistų savybių.
Žinoma, supratote, kad ir vėl esmi kalta, jau ir linksnius painioju…
Išsigimė Nacionalinis transliuotojas,deja.Taip nutiko,nes vadovaujant Siaurusevičiui LRT užvaldė kairuoliška-neoliberalioji susijusi ,,draugiškais” ryšiais su verslu grupė veikėjų,politikų ir kultūrininkų.Tai ši ,niekieno nekontroliuojama grupuotė, LRT sutapino su ,,valstybe valstybėje”,o LRT Taryba tapo jų priedėliu.Tad, tokie stambūs renginiai /atsiprašiau- projektai/ kaip ,pvz: ,,Nacionalinė ekspedicija po Visla” arba Nemunu, kasmetinė ,,Eurovizinės dainos atranka”, ,,Istorijos detektyvai” ir pan. mažai arba nieko bendro neturi su nacionaliniais Lietuvos interesais,šališkai pristatomi istoriniai įvykiai, pertekliniai propaguojama užsienietiška /tiksliau- anglosasiška / muzikinė kūryba ir kultūra lietuviškos sąskaita.Šie ir panašūs tv projektai yra labai brangūs finasiškai, reikalauja daug kūrybinių galių,tad neuženka finasinių ir kūrybinių išteklių kitiems renginiams ,kitoms laidoms propagauojančioms lietuvišką kultūrą ir kitus tautinius interesus.Be to pertekliniai kartojamos laidos, įrašai.Tad,LRT būtina visapusiška pertvarka,nuolatinė tinkama veiklos kontrolė.
Manau kad siarusewičius yra pėška prieš pilkajį LRT kardinolą paleckiuką.
ne už savo pinigus, ne už valdžią, už mūsų laimę kaunasi didžiavyriai
Deja, pasiekėme tokį „elito” moralės lygį, kai kiekvienas iš jų rato, kad ir kaip prasikaltęs, bet kuriam jį kaltinančiam gali įžūliai atšauti: „Iš tokio pat girdžiu!”, ir galiausiai teismai „neranda įrodymų”, nes tada ir kaltintoją teks purtyti, o tada ir patį teisėją ar prokurorą… O tauta stebi, kaip jos „šventieji” vedliai ciniškai trypia bet kokius teisingumo daigelius.
LRT turėtų pasirūpinti, kad
1.kad kas kartą, jungiantis prie jų svetainės, interneto naršyklė nešauktų, jog svetainė yra NESAUGI, todėl nerekomenduojama prie jos jungtis!
2. Savo portale naudoti programas, „įkandamas” bet kuriam šalies piliečiui, nepriklausomai nuo to, ar jo kompiuteris galingas, paskutinio mados klyksmo, ar silpnutis, nes žmogus neįperka galingesnių nei i-ryšio, nei kompiuterio bei programų! Šiuo metu kažkodėl užsispyrėliškai naudojamas Adobe flašas neleidžia be trikčių žiūrėti internetu LRT rodomų filmų, TV nei radijo laidų, nes svetainė pakimba kas kelias minutes! Tačiau kitų TV kanalų laidas ar You Tube ilgiausių koncertų bei vaizdo įrašus su tuo pačiu kompiuteriu be jokių trukdžių gali žiūrėti!
3. LRT, gyvenantis iš mūsų mokesčių, PRIVALO būti prieinamas tautai internetu, nes didžioji dalis gyventojų negali sau leisti turėti ir TV kabelį, ir internetą – tenka rinktis kažką vieną!
4. Kadangi situacija tokia, kad žmonės priversti rinktis TIK internetą (ypač, kai namuose yra moksleivių, jaunimo), TV vadovybė turėtų dirbti kaip socialiai atsakinga įmonė, rinktis prioritetus, atitinkančius realų gyventojų mokumą. T. y. pagal tai rinktis, ar investuoti į blizgučius, į „super puper” studijas, dar kokią prabangą, ar pasirūpinti VISŲ savo rodomų laidų ir filmų transliacija internetu, kad ir iš mažiausių pajamų gyvenantieji galėtų BE APRIBOJIMŲ žiūrėti viską, ką rodo NACIONALINIS transliuotojas – kad netektų nuolat žiūrėti į užrašą „transliacija internetu ribojama autorinių teisių”! NACIONALINIS transliuotojas neturi būti prabanga net ir bedarbiui! Deja, dabar pati nacionalinė TV stumte STUMIA gyventojus į nedraugiškų šalių TV serialų glėbį, nes anuos žiūrėti nėra jokių trukdžių. O mes stebimės, kodėl žmonės žiūri rytinių kaimynių TV. Todėl žiūri, kad Nacionalinė deda visas pastangas nustumti juos nuo savo šalies informacinių šaltinių!
5. Na, ir dar šis tas svarbaus, ką girdime ir matome iš LRT studijų.
Kuo toliau, tuo mažiau rūpestinga laidų vedėjų kalba, tartis. Seniai praėjo laikai, kai tai buvo svarbu atrenkant laidų vedėjus, jiems ruošiantis eteriui, rašant tekstus laidoms. Nuolat girdime vis labiau kalbos sistemos pagrindus griaunančios užsienio kalbų įtakos paveiktas mintis ir sakinius. Atrodo, dabar LRT didžiausias rūpestis – išmokyti „pažangaus” požiūrio į kalbą – nesvarbu, ką ir kaip pliurpi, kokius žodžius vartoji! Nesvarbu, kad savo „dimensijas” (ar ir demensijas!) kaišai visur, net ir ten, kur pagal prasmę šis žodis visai netinka, nes lietuvių kalba turi žodžių, daug tiksliau atspindinčių šio žodžių prasmių atspalvius. Na, o visokie „pagrinde”, „pakankamai”, „du tūkstantis”, „tipo” ir daugybė kitų jau tapo LRT norma… Taip pat tapo norma apie asmenis kalbėti, jų vardus ir pavardes ištariant ne su vardininkui, bet su šauksmininkui būdingu kirčiu. Nes… nes mama taip šaukė – būtent ŠAUKĖ,, o ne tave ĮVARDIJO 🙂 Jei jau nė Nacionalinis nekreipia dėmesio į kalbos lygį, tai iš ko žmonėms mokytis tokios kalbos, kokia turėtų kalbėti visi šalies politikai, ministerijų ir visų biudžetinių įstaigų vadai ir darbuotojai, kad keltų savo įstaigų prestižą? Jau net ir senas mikrofono vilkas Kvietkauskas „nepasirenka saugaus greičio” ir dar ne vieną „perliuką” į eterį paleidžia. Tai reiškia, jog ir jį kalbos nekultūros rūdys pagraužė…
O kai klausai muzikinių pertraukėlių su šiuolaikiniais atlikėjais, kyla įtarimas, kad ir pramoginės muzikos srityje LRT suinteresuota būtent popso stūmimu (ar už jų stūmimą į eterį atlikėjų tėveliai sumoka?) .
Viskam pritarčiau ir dar pridurčiau, kad, kaip galima paklausius įsitikinti, LRT visiškai nekreipiamas dėmesys į balsą parenkant radijo diktorius. Be abejonės yra maloniau klausyti giedro balso, žodžius lengvai (be pastangų) tariančio diktoriaus skaitomas žinias. Tačiau tokių LRT radijuje reta, o juk balso atspalvis yra svarbus dalykas vienokiai ar kitokiai klausytojų auditorijos nuotaikai kurti. Konkrečiai, kaip visiškai nederančią į radijo diktores, galima būtų paminėti, regis, LRT radijuje žinias skaitančią Žilinskaitę. Jos balsas tiek sunkus, prislėgtas, vieni sakinio žodžiai tarsi būtų kokie atskiri (ne to sakinio) išsvaidomi, kiti tarsi praryjami. Žodžiu, jos balsas gal ir derėtų skelbiant blogas žinias, baisias Tėvynę ištikusias nelaimes, tačiau apskritai žinias – vargu…
Netinkamai atlieka savo funkciją. Jie jau seniai nėra visuomeninis transliuotojas. Kiseliovo laidos – vaikų darželis lyginant su LRT propagandonešiais.
mes patys kalti, kad nesugebame rinktiems Seimo nariams pasakyti, kad neturime savo Nacionalinės televizijos. Po vieną kalbėdami rezultato nepasieksime, todėl turi išgirsti iš daugumos. Tikrinti reikia ne tik finansinę ūkinę veiklą, bet būtina vertinti ir turinį, ypatingai televizijos.