Visuomenininkai kviečia gelbėti Trakų senamiestį nuo milžiniško prekybos centro invazijos (nuotraukos)

Viešai paskelbus apie ketinimus Trakų istoriniame mieste statyti gigantišką prekybos centrą, prisidengiant autobusų stoties renovavimu, aktyvūs visuomenės nariai susibūrė į judėjimą “Gelbėkim Trakus”, kuriuo kviečiama kovoti prieš paveldo naikinimą Trakuose ir brutalią verslo plėtrą. 

Kaip teigia viena iš judėjimo iniciatorių, folkloristė, antropologė, Trakų kultūros tyrinėtoja dr. Lina Leparskienė, 2000 kv. m. prekybos centrams Trakuose ne vieta.

Prekybos centrą prisidengdamas autobusų stoties projektu Trakuose pastatyti pasišovė vienas iš garsiosios LEO LT aferos veikėjų, dabar UAB “Trastas” direktorius, buvęsgarsiosios Vilniaus prekybos grupės – vadinamo “VP dešimtuko” narys, verslininkas Darius Nedzinskas. Nors įmonė statybas pridengia noru suremontuoti Trakų autobusų stotį, tačiau palyginus su planuojamo statyti prekybos centro plotu, jai bus skiriama 10 kartų mažiau vietos. 

Mažinamas senamiestis

“Dešimtmečius negalėdama sutvarkyti 1987 m. šiaurinėje Trakų pusiasalio dalyje pastatytos autobusų stoties aplinkos Trakų savivaldybė tokias pareigas perdavė LEO LT investuotojui D. Nedzinskui, kuris iškėlė savo sąlygas – suteikti galimybę pastatyti prekybos centrą. Ta galimybė ir kuriama: nuo 2016 m. keičiami visi planavimo dokumentai, mažinama senamiesčio teritorija. Visa tai daroma, tam, kad valstybiniame parke ant valstybinės žemės būtų realizuotas ne viešas, o privatus interesas”, – teigia L. Leparskienė.

Nors techninis projektas dar neparengtas ir statybos leidimas negautas, rankomis sukirtusi savivaldybė ir investuotojas savo viziją viešumoje pristato kaip neginčijamą. Gyventojai viliojami tuo, kad galės patogiau apsipirkti, nebebus gėda dėl nesutvarkytos stoties, o prekybos centras taps “miesto vartais”.

“Pastačius tokio dydžio parduotuvę, gėda bus prieš atvykstančius, kuriuos stebins tokia barbariška urbanizacija unikaliame kraštovaizdyje. Gėda bus prieš ateities kartas, kurios šį projektą vertins kaip sovietmečio statybų tęsinį, – teigia L. Leparskienė. – Dar blogiau, kad tokios statybos sukurs precedentą, kai kiekviena įmonė norėdama pasistatyti savo prekybos centrą Trakuose galės pirštu rodyti į šį atvejį. 

Kviečia pasirašyti peticiją

Prieš kelias savaites iniciatyvūs gyventojai sukūrę projektą “Gelbėkim Trakus” šplatino peticiją, kuria kviečiama kovoti prieš paveldo naikinimą Trakuose pasisakant prieš brutalią verslo plėtrą ir didelio masto prekybos centro statybas Trakų istorinio miesto teritorijoje. Peticiją jau pasirašė daugiau nei 700 žmonių.

Pasirašyti Peticiją galima čia:

Prie iniciatyvos prisijungė ir paveldosaugos srityje daug metų dirbęs seimo narys Naglis Puteikis. Dėl istorinio miestovaizdžio išsaugojimo jis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti šią bei kitas problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas.

“Esu pasiryžęs ginti viešąjį interesą ir Trakų valdžios užmojus vertinu kaip nepateisinamus. Vietoje šabakštynų – griūvančios autobusų stoties ir jos aplinkos nebūtinai turi būti “Rimi”. Nebent norime paminklo mažoms algoms. Gali būti aikštė, pieva, parkas. Stiklobetoniniai vienkartiniai, dešimčiai metų, monstroidiniai prekybcentriai gali būti lomose, kad negadintų istorinių kraštovaizdžių.

Pavyzdžiui amerikiečiai apgriuvusį Vašingtono centro kvartalą sutvarko įrengdami ten parką, tuo tarpu Lietuvos prekeviai kiša į istorinius miestų ir miestelių centrus monstriškus betonoidus. Nors visas pasaulis iš XIX a. pabaigos praktikos žino, kad juos galima statyti tik miestų pakraščiuose, nes kitaip nužudomas smulkusis verslas, o transporto kamščiai paralyžuoja centro gyvenimą,” – sako N. Puteikis. 

Bendruomenė atsakymo negavo

“D. Nedzinskas su savivaldybe savo viziją teisina tuo, esą pietinė Trakų dalis jau suteršta sovietmečiu statytais gyvenamaisiais ir viešais pastatais. Jie tikina, kad savo pastatų kompleksu jokių kraštovaizdžių verčių nepažeis. Ir sovietmečiu būta tokių, kurie stengėsi teisinti statybos praktiką savaip suprastais “nuoseklaus nūdienos poreikių ir kultūros paminklų apsaugos derinimo” interesais. Tačiau iš tiesų unikalioje vietovėje buvo kuriamas standartinis rajono centras. Dabartiniai planuotojai naudoja tokią pačią savo veiksmų pateisinimo formuluotę – esą Trakai “atsinaujins”, “tenkins žmonių poreikius” ir “atsižvelgs į paveldą”. Bandymas prisiderinti didelį prekybos centrą prie trapaus kraštovaizdžio yra mažų mažiausiai ciniškas, kaip ir noras pastatyti “geresnį gremėzdą”, nei tai buvo daroma sovietmečiu”, – teigia L. Leparskienė.

Trakų bendruomenė jau 2016 m. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę dėl netinkamo būdo tvarkyti stotį, tačiau negavo nei atsakymo, nei paaiškinimo.

Anot Trakų seniūnijos seniūnaičių sueigos pirmininko L. Gliebaus, “Neaišku, kokius Trakus nori matyti rajono valdžia? Jau beveik nebeliko viešųjų erdvių paežerėse. Todėl trakiečiai netrukus pasijus, kaip gyvenantys rezervate – miestas taps automobilių stovėjimo aikštele. Ir dar norima paversti miestą prekybos centrų muziejumi! Ir taip trakiečiai kenčia nuo sunkiasvorių automobilių triukšmo ir taršos.”