J. Dapšauskas. Žalieji-valstiečiai per metus išvogė ir sužlugdė Lietuvą?

Praėjus metams po labai ženklaus valdžios pasikeitimo – Seimo rinkimų, stebėjome viešojoje erdvėje nevienareikšmiškus vertinimus. To ir buvo galima tikėtis, matant kokia kritiško vertinimo banga buvo po Seimo rinkimų ir kiek jie suaktyvėjo per metus pajudinus ne vienos interesų grupės reikalus, finansus.

Stebint kai kuriuos žiniasklaidos kanalus galima susidaryti vaizdą, kad iki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) triuškinamai laimėtų rinkimų Lietuvoje buvo gana blogai, bet dar pakenčiama, o kai jau „išrinko ne tuos“, tada prasidėjo tikrasis Lietuvos išvogimas, didžioji nekompetencija ir neprofesionalumas, iki tol tiesiog iš dangaus sukaupiamas valstybės biudžetas buvo dalijamas į kairę ir į dešinę, kasmet pakeliami atlyginimai po 30 poc. visoms sritims (kaip kai kurios grupės dabar reikalauja), o štai ši valdžia tik po kelias dešimtis eurų tepakelia pensijas ar atlyginimus. O po kiek keldavo ankstesnės valdžios?

Dar Seimo rinkimų dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad po rinkimų „gal mažiau vogs“. Nežinau ar šis jos lūkestis pasitvirtino, bet kad iki rinkimų aukščiausiu lygiu subtilus ir teisiškai apsidraudžiantis vogimas buvo normalus dalykas, tai paaiškėja vis dažniau. Tačiau konservatorių nuosekli rėmėja D. Grybauskaitė privalo prisiimti atsakomybę, kodėl per jos kadencijas socialinė atskirtis ne kad nesumažėjo, bet būtent išaugo, emigracija mušė rekordus, esminių pasikeitimų neįvyko, tik sugebėjo kritikuoti kitus. „Eurobarometro“ neseniai paskelbti duomenys rodo, kad per šiuos metus korupcijos mastai Lietuvoje ženkliai sumažėjo, taip teigia ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Kokioje srityje buvo pradėta bagstelti pirštu – visur „pūliai“. Problemos nespręstos dešimtmečiais.  Pasirodo, kai kurie dariniai „valstybės valstybėje“ tiko visoms, net amžinai konkuruojančioms ir opozicijoje esančioms partijoms. Tik visiški naivuoliai gali tikėtis, kad visos problemos „pūdytos ir pūliavusios“ dešimtmečiais bus išspręstos ir išgydytos per metus. 

Kokių sunkių sprendimų, politinės valios reikėjo vien pradedant permainas „Lietuvos geležinkeliuose“, urėdijose, kelių tarnybose ir baigiant kalėjimo struktūromis, ligoninių vadovų atleidimais. O jau nekalbant apie gangrenuojančią e-sveikatos sistemą, kuri tiek metų už milijomus kuriama ir dabar tarsi negali jos atjungti, nes jau kaip ir padarytas kažkoks apsigimęs produktas, bet juk jis neva padarytas. Kiek milijonų eurų neaišku kokiais sluoksniais suklota keliuose? Ir visiems tiko. Svarbiausia, kad per daugybę metų, kuo daugiau „įsisavinta“, o kokia iš to nauda visuomenei ilgesnėje perspektyvoje, iki šiol tarsi buvo ir nesvarbu?

Tiek praėjus kelies mėnesiams, tiek dabar dažnai teigiama, kad dar nieko teigiamo ši valdžia nepadarė. Tačiau akivaizdu, kas buvo įmanoma, buvo imamasi tuoj pat daryti, tačiau savo pilnai ruoštą biudžetą priimė tik dabar, tad bent kažkokius pasikeitimus žmonės galės pajusti su kitų metų biudžetu. Pirmiausia bent šiek tiek sumažinti skurdą ir atskirtį, tada jau 2019 metų biudžete bus esminis dėmesys – viduriniajai klasei. Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė vis dėlto turėjo pripažinti, kad „šitas biudžetas išties socialiai jautresnis ir atsakingesnis ir atspindi būsimų metų prioritetus“. 

Sveikas ir pageidautinas dalykas yra kritika, tik, suprantama, objektyvi. Štai apžvalgininkas Rimvydas Valatka „Žinių radijuje“ apie naują Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę Agnę Širinskienę išsijuosęs rėžia, kad kokia tragedija, koks neprofesionalumas, kad štai išsirinko teologę. Ar tai nėra sąmoninga demagogija? Taip, ji turi ir teologijos diplomą, bet ji yra teisininkė, iki tapimo Seimo nare universitete dėstė būtent ne teologiją, o teisę, buvo Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto docentė. Ir jis to „nežino“, ar nesugeba susipažinti su tokiais elementariais dalykais. Ne – sąmoningai pasakojama tik dalis tiesos, kitą tendencingai nutylint. Ir taip yra prasilenkiama su elementaria žurnalistine etika. Ar taip nekompromituoja savęs ir tie žiniasklaidos kanalai, kurie tokią tendencingą inforaciją skleidžia?

Visuomeninis transliuotojas LRT, gausiai išlaikomas mokesčių mokėtojų,  „Savaitės panoramoje“ kalbėdamas apie interpeliaciją Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, formuoja nuomonę, kad koks blogietis besąs, net neva patyčias skatina nupirkdamas vaistinėje skysčio TS-LKD vadovui Gabrieliui Landsbergiui. Reportaže visai neužsimenama apie istorijos pradžią: G. Landsbergio įrašą savo socialinio tinklo Facebook paskyroje, kad negali įsigyti jam reikalingų preparatų, nes neva A. Veryga pakeitęs tvarką. Ministras tik parodė, kad galima įsigyti be problemų.

Čia reikia prisiminti ir Seimo narių klausimus LRT vadovybei apie prodiusernėms kampanijoms tenkančius pinigus, kad sumos būtų viešinamos. Kas žino, ar prodiuserinės kompanijos negauna pinigų ir už tam tikro turinio įterpimą į savo laidų turinį iš suinteresuotų verslo ar politinių grupių? Ar gaudami milijonines mokesčių mokėtojų dotacijas LRT neturi kuo skaidriau pateikti kas muziką užsako?  Ar tai dar viena „valstybė valstybėje“, kurios niekas negali kontroliuoti. Taip mėgstama akcentuoti, kad žiniasklaida yra nerinkta ketvirtoji valdžia. Jos vaidmuo demokratinėje visuomenėje itin svarbus, tačiau akivaizdu, kad ji, kaip ir valdžia, labai paveikiama verslo grupių. Jei politines partijas uždrausta remti verslui, tai pati žiniasklaida jau yra verslas, iš kitų verslo partnerių gauna užsakymus, tad subjektyvumo faktorius labai didelis. Išlikti objektyviems tikrai yra nemažas iššūkis.  

Situacija: valstybinės įstaigos tarnautojui susitikus aiškiai sakoma, kad dabar mūsų leidinys apie jūsų vadovą rašo gan neigiamai ir aiškiai duodama suprasti, jei būtų tam tikri viešinimo užsakymai, padėtis galėtų pasikeisti…

Neretai ironiškai iškeliamas klausimas, kokios čia interesų grupės užsako tą puolimą prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą? Kokius interesus palietė? Lengviau yra vardinti: o kokių interesus nepalietė? Tikrai būtų nesudėtingiau suskaičiuoti tuos leidinius ir žiniasklaidos piemones, kurios nepriimdavo alkoholio reklamos užsakymų, nei tuos, kurie gaudavo. Tas pat ir su farmacijos verslu, jų užsakymais žiniasklaidoje ir kita. O pinigų tekėjimo srautus viešojoje erdvėje dažniausiai žinių nėra. Juk tai tiesiog komercinės paslaptys.

Autorius yra iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius, Sveikatingumo metų iniciatorius