Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos)

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis šventėmis ir Naujaisiais metais. Su malonumu ir meile prisimenu apsilankymą jūsų puikioje šalyje 1991 metų spalį – kiek daugiau kaip prieš dvidešimt šešerius metus. Man malonu žinoti, kad galite naudotis laisve, kurios atgavimą tada šventėte. Teikia vilčių tai, kad lietuviai gali laisvai grįžti prie savo istorinių ir kultūrinių šaknų ir atkurti tradicijas – tokias, kaip Romuva, – kurios prisideda stiprinant kultūros vertybes ir pripažįstant gamtos reikšmę mūsų gyvenime.

Vilniaus Lietuvos technikos bibliotekos patalpose vykusi Romuvos Krivulė prasidėjo susitelkimo ir darnos apeigomis, skambant kanklių garsams, prie ugnies aukuro, kuriame kiekvienos romuvos atstovas  uždegė po žvakutę.  Aptarę šių metų nuveiktus darbus, pasidžiaugę naujais pasiekimais ir gausėjančiu Romuvos bendraminčių ratu, romuvų atstovai išklausė ir balsavimu patvirtino Krivės Inijos Trinkūnienės metinę ataskaitą. Po to buvo išrinkta nauja Romuvos vadovybė – Vaidilų ratas, kurį sudaro Krivis ir jo pagalbininkai vadinami krivaičiais. Antram 3-jų metų vadovavimo Romuvai laikotarpiui perrinkus Vilniaus romuvos vaidilę Iniją Trinkūnienę buvo patvirtinta nauja Vaidilų rato sudėtis. Į jį išrinkti: Dalia Urbanavičienė, Laimutis Vasilevičius, Nijolė Balčiūnienė, Jonas Vaiškūnas, Valdas Pukas, Eugenijus Martinkus, Vidmantas Velička, Asta Valiukevičienė, Eglė Valentė, Gediminas Žilys.

Išrinktieji krivaičiai kartu su Krive ištiesę rankas virš šventosios Ugnies aukuro, prašydami Protėvių ir Didžiųjų Dievų pagalbos. iškilmingai prisiekė “garbingai eiti krivaičio pareigas, rūpintis Lietuvos Romuvos gyvybingumu, stiprėjimu ir klestėjimu”. Priesaikos žodžius užbaigdami romuviams būdingu šūkiu “Tebūnie Darna!”.

Antroje Krivulės dalyje į Romuvą džiaugsmingai buvo priimta nauja gausi ir stipri bendraminčių ir bendražygių grupė iš Panevėžio – Žygeivių Baltojo žalčio romuva, o jos atstovei Rasmai Buzienei buvo oficialiai suteiktas Romuvos vaidilės vardas. Numatę veiklos barus bei užduotis būsimiesiems naujiems 2018-iesiems metams Krivulės dalyviai aptarė ir Romuvos oficialaus valstybinio pripažinimo klausimą.

Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (RBB) valstybės nepripažinta religinė bendruomenė ar bendrija dėl pripažinimo gali kreiptis tiktai suėjus 25-eriems metams nuo jos pirminės teisinės registracijos datos. Nuo 1992 m. oficialiai Lietuvoje įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva dėl valstybės pripažinimo į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi šių metų gegužės 17 d. Pagal RBB įstatymą Seimo Žmogaus teisių komitetas dėl pripažinimo paprašė išvados iš Lietuvos teisingumo ministerijos. Tačiau jau praėjo bemaž 7 mėnesiai, o Teisingumo ministerija Seimui šios išvados pateikti neskuba.

Apie plačius tarptautinius ryšius turinčių senosios lietuvių religijos tęsėjų rūpesčius, siekiant valstybinio pripažinimo savo protėvių žemėje, žiniai pasklidus po pasaulį, savo paramą ir palaikymą Romuvai pirmieji išreiškė graikai. Senojo graikų tikėjimo atstovus vienijanti Aukščiausioji Etninių Helenų Taryba (Ύπατο Συμβούλιο των Ελλήνων Εθνικών) 2017 m. gegužės 20 d. išsiuntė laišką Lietuvos Seimui ir Teisingumo ministerijai  ragindama neatidėlioti Romuvos valstybinio pripažinimo. Tuo pačiu savo laiške graikai atkreipė aukščiausių Lietuvos institucijų dėmesį į tai, kad Romuvos kaip ir Helenų etninės religijos negalima laikyti taip vadinamu “neo-pagonišku” arba “naujuoju religiniu judėjimu”. Ji, pasak kreipimosi autorių, priskirtina tai religijų kategorijai, kurią religijotyrininkai jau 150 metų vadina “etnine” (ethnic) arba “prigimtine” (indigenous) religija, nes savo tradicijas grindžia senųjų baltų ir lietuvių istoriniais šaltiniais bei gyvojo prigimtinio religingumo tradicijomis ir simboliais perduotais iš kartos į kartą – papročių, dainų, tautosakos ir unikalių apeiginių polifoninių sutartinių giesmių pavidalu.

Palaikymą Romuvai išreiškė ir broliai latviai. Nuo 1926 m. Latvijoje oficialiai veikianti Senojo baltų tikėjimo bendrija “Latvijos Dievturių Sandrauga” (LDS) spalio 1 d. Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitetui atsiųstame laiške rašė: LDS remia ROMUVOS norą, pastangas ir teisėtą siekį tapti valstybės pripažinta religine bendrija. Taip bus ištaisyta istorijos bėgyje atsiradusi neteisybė, pašalinta baltų tautų dvasinę savigarbą slegianti priespauda, todėl prašome Lietuvos Seimo deputatus mūsų tautų savasties ir bendražmogiškų vertybių išsaugojimo vardan teisiškai įtvirtinti lietuvių tautos nacionalinę religiją, kad ji taptų gerbiama bei vertinama ir savoje žemėje, ir pasaulyje kaip lygiavertė kitoms religijoms.

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė Krivulės dalyviams taip pat perskaitė garsaus JAV tarptautinės teisės specialisto, Pasaulio teisininkų asociacijos (World Jurist Association) garbės prezidento, Denverio Universiteto Tarptautinės teisės centro (The Ved Nanda Center for International Law) profesoriaus Vedo P. Nandos (Ved P. Nanda) atsiųstą laišką Lietuvos Teisingumo ministrei Mildai Vainiūtei, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Valerijui Simulikui.

Prof. V.P. Nanda rašo: Šis laiškas yra skirtas visomis dvasios pajėgomis paremti Romuvos, vietinių Lietuvos žmonių, prigimtinės lietuvių religinės bendruomenės, prašymą gauti pripažinimą iš Žmogaus teisių komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės Teisingumo departamento.

Kaip Denverio Sturmo teisės koledžo žmogaus teisės profesorius ir Amerikos advokatų asociacijos žmogaus teisių centro valdybos narys, esu susipažinęs su Romuva kaip su viena seniausių iki šiol gyvuojančių vietinių-prigimtinių  kultūrų Lietuvoje ir Europoje. Susipažinau su jų vadovais per Tarptautinio kultūros studijų centro konferenciją Indijoje ir jų kultūra, grindžiama darnos ir žmogaus orumo, taip pat didelės meilės ir pagarbos gamtai principais,  man padarė didelį įspūdį. Su dideliu susidomėjimu sekiau vietinių žmonių Jungtinėse Valstijose  ir kitose šalyse, kartu ir Europoje, taip pat Jungtinėse Tautose raidą. Esu parašęs knygų ir straipsnių, susijusių su tarptautine žmogaus teisių problema ir jos sprendimu, ta tema esu kalbėjęs nacionaliniuose ir tarptautiniuose forumuose ir, kaip buvęs  Pasaulio teisininkų asociacijos  prezidentas, o dabar jų garbės prezidentas, esu surengęs nacionalinėms ir tarptautinėms vietinių žmonių  teisėms skirtas konferencijas.

Vadovaudamasis pokalbiais su Romuvos vadovais, taip pat savo paties stebėjimo išvadomis, esu neabejotinai įsitikinęs, kad Romuvos pripažinimas jūsų Žmogaus teisių komitete prie jūsų gerbiamos vyriausybės yra labai uždelstas. Todėl nuoširdžiai prašau ilgai neatidėliojant šiems kilniems ir taiką mylintiems žmonėms suteikti pripažinimą, kurio jie tikrai yra nusipelnę.

2014 m. VšĮ “Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras” užsakymu “Vilmorus” atliktas kiekybinis visuomenės požiūrio į religines mažumas tyrimas “Religinės bendruomenės Lietuvoje ir jų teisės” atskleidė, kad Senovės baltų religinė bendrija Romuva turi Lietuvos visuomenės palaikymą. Tyrimas parodė, kad vienintelė Romuva yra vertinama greičiau teigiamai (17 proc.) negu neigiamai (10 proc.), o visi kiti religinių mažumų judėjimai vertinami negatyviai. Be to, tyrėjai atkreipė dėmesį, kad gyventojai, turintys žinių apie vieną ar kitą judėjimą, paprastai jį vertina daug neigiamiau, tačiau Romuvos atžvilgiu yra priešingai: žinantys šį judėjimą vertina žymiai palankiau (38 proc. palankių vertinimų) nei nežinantys (4 proc. palankių vertinimų). Lietuvos gyventojų požiūris į romuviečių teises taip pat yra žymiai palankesnis lyginant su požiūriu į kitas religines mažumas.

Išklausę Krivės I. Trinkūnienės trumpo pranešimo apie Romuvos valstybinio pripažinimo reikalus Krivulės dalyviai išreiškė viltį, kad Lietuvos teisingumo ministerijos valdininkai daugiau nevilkins šio klausimo ir pagaliau padarys savo darbą – pateiks Seimui 7-tą mėnesį vilkinamą atsakymą.

Pasibaigus Krivulei, naujai 3-jų metų kadencijai perrinkta Romuvos Krivė I. Trinkūnienė sakė: “Jau 27-erius metus gyvename nepriklausomoje, demokratiškoje valstybėje, kurios Konstitucija pripažįsta žmogaus laisvę išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą. Pagaliau atėjo istorinė akimirka suteikti protėvių tikėjimo tęsėjai Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Metas įvykdyti istorinį teisingumą – atiduoti pagarbą visų laikų didvyriams, kurie kūrė, saugojo, nešė ir gynė savo protėvių tikėjimą – svarbiausią mūsų tapatybės žymę – iki pat šių laikų. Romuvos puoselėjamų dvasinių vertybių pripažinimas svarbia mūsų tautos kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalimi taps pripažinimu  pačios Lietuvos valstybės dvasinių saitų su svarbiausiu mūsų stiprybės aruodu – didinga praeitimi”.