Lietuvos verslo konfederacija (LVK) Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai bei universitetų rektorių konferencijai pateikė savo siūlymus dėl aukštojo mokslo reformos optimizavimo. LVK sveikina sprendimą optimizuoti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau siūlo tai daryti radikaliau – palikti tik 2 universitetus, minimalų stojamąjį balą pakelti iki 4, o universitetų finansavimą susieti su studentų įsidarbinimu po studijų.
„Neefektyvi aukštojo mokslo sistema yra viena esminių priežasčių, kodėl jaunimas vis dažniau renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi būti vieno ar kito miesto savivertę kelianti infrastruktūros dalis, jie turi užtikrinti naujų idėjų generavimą, inovacijų kūrimą ir Lietuvos konkurencingumo pasaulinėje rinkoje kėlimą“, – teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Organizacija vertina dabar veikiančią 14 valstybinių universitetų, 12 valstybinių kolegijų ir 12 valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklą kaip netenkinančią tiek verslo, tiek visos visuomenės poreikių. Perteklinės infrastruktūros ir besidubliuojančių studijų programų apjungimas, anot verslo atstovų, leistų efektyviau panaudoti turimas lėšas, pasiūlyti geriau apmokamas darbo vietas kvalifikuotiems profesionalams bei apskritai pagerintų aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje.
„Siekiant sutelkti aukštųjų mokyklų potencialą, Lietuvoje turi likti du universalūs universitetai – Vilniuje ir Kaune. Profilinius universitetus – technologijų ar sveikatos mokslų – dėl konkurencinių sąlygų palikti taip pat netikslinga. Išimtį galima daryti tik specializuotoms sektorinėms aukštosioms mokykloms, pavyzdžiui, Jono Žemaičio karo akademijai ar menų akademijai“, – mano V. Sutkus.
Jo teigimu, norint reformuoti aukštojo mokslo sistemą taip, jog ji iš tiesų pakeistų šalies veidą, būtina atsižvelgti į konkrečius šalies poreikius bei sudaryti palankesnes sąlygas atsirasti ekspertams sričių, kuriose jų trūksta jau ne vienerius metus.
„Šiuo metu veikianti sistema sukūrė tokią situaciją, jog Lietuvoje įgytas aukštojo mokslo diplomas yra kone bevertis. Jau daugybę metų jaučiame informacinių technologijų specialistų poreikį – tai, jog jų reikės, buvo akivaizdu dar prieš poreikiui atsirandant – bet problema niekaip neišsprendžiama. Kol kas universitetai mieliau ugdo socialinius darbuotojus ar vadybininkus ir kasmet sukuria šimtus bedarbių“, – aiškino V. Sutkus.
Vienas iš LVK pateiktų pasiūlymų ragina finansuoti universitetus, atsižvelgiant į studentų įsidarbinimo pagal specialybę rodiklius po studijų. Vertinant šį rodiklį kartu su darbo jėgos trūkumu konkrečiuose sektoriuose siūloma sukurti reguliariai peržiūrimą ir keičiamą studijų programų sistemą, kuri leistų paruošti rinkai reikalingus ekspertus.
Dar viena lietuviško diplomo vertę smukdanti problema – dėl demografinės situacijos sumažėjusių studentų srautų, aukštosios mokyklos priima studijuoti studentus su itin žemais stojamaisiais balais. LVK nuomone, studijuoti universitete turi tik gerai studijoms pasirengę abiturientai.
„Minimalus stojamasis balas turėtų būti pakeltas iki 4. Tokiu būdu būtų atrenkami tik gabiausi ir labiausiai mokytis motyvuoti studentai“, – sako LVK prezidentas. Tačiau, jo teigimu, aukšti reikalavimai turi būti taikomi ne tik būsimiems studentams, bet ir patiems universitetams.
„Manome, kad aukštojo mokslo reformos sėkmė priklausys nuo kriterijų, kuriuos aukštosios mokyklos privalės įgyvendinti. Vienas jų – Lietuvos aukštųjų mokyklų vieta tarptautiniuose reitinguose. Aukštojo mokslo reformą galėsime laikyti sėkminga, jei du šalies universitetai pateks tarp 300 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų“, – sako V. Sutkus.
Niekas nėra reikalinga. Sutkus irgi nelabai reikalingas. Tik jis to dar nesuvokia.
Kaunas yra netoli sostinės, todėl palikti čia pat – Kaune antrą universalų universitetą strategiškai netikslinga, reikalinga stiprinti lietuvybės dvasią Klaipėdoje arba Šiauliuose. Kaunui pakaktų profilinio technologinių mokslų universiteto.
Gali palikti ir vieną universitetą, bet svarbu, kad absolventai turėtų darbo Lietuvoje. Todėl Lietuvos verslo konfederacija turi apsispręsti, kokie specialistai bus verslui reikalingi, prisidėti prie jų parengimo mokėdama studentams savo stipendijas ir garantuodama įdarbinimą su europietišku specialistų atlyginimu. Kažkodėl Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įkurti ir rado savo vietą įvairios aukštosios mokyklos: žemės ūkio, veterinarijos, prekybos, pedagogikos, sporto ir net universitetas. Ir rengė specialistus Lietuvai, o ne emigracijai darbui skerdyklose, fermose ar laukuose. Tai gal būt todėl, kad vadovai turėjo labiau atsakingą valstybinį požiūrį negu dabartiniai su savo požiūriu apie persodinimus ant tų pat kėdžių kaip pasakėčioje apie kvartetą: “Jei neišmanot kaip sėdėti, tai nereikėjo nei pradėti…” 🙂