Mažinti pajamų nelygybę, didinti produktyvumą ir skatinti finansavimą tose srityse, kurios sukuria didesnę pridėtine vertę – esminės kryptys, kuriomis planuoja veikti Finansų ministerija per artimiausius ketverius metus, teigė finansų ministras Vilius Šapoka, susitikęs su paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais.
„Esame nusimatę keletą sričių, kaip būtų galima gerinti esamą mokesčių sistemą, kad ji būtų dar efektyvesnė. Tai galime daryti ir reformuodami darbo apmokestinimą, kas numatyta Vyriausybės programoje, konsoliduojant darbo užmokestį darbuotojo pusėje. Iš vienos pusės sistema skaidrėja, iš kitos – leidžia didinti progresyvumą nekeliant mokesčių“, – susitikime su verslininkais sakė V. Šapoka.
Finansų ministras pabrėžė, kad bus siekiama efektyviai panaudoti biudžetines lėšas, valstybės sektorių orientuojant į konkrečių ir aiškių rezultatų siekimą. Tai glaudžiai susiję ir su regioninės politikos įgyvendinimu, kuri negali pasigirti gerais rezultatais. Todėl norima paskatinti savivaldybes glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuoti pritraukiant investicijas ar įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus projektus.
Kitas svarbus dalykas yra mokestinė sistema ir paskatos investuoti į tas sritis, kurios didintų ūkio produktyvumą, tokios kaip mokestinės lengvatos technologijų atsijauninimui ar mokslinių tyrimų plėtra.
„Lengvatos investicijoms, kurios didintų technologijų inovacijas, nėra tinkamai išnaudojamos, todėl vis dar esama per didelė administracinė našta trukto tinkamai jomis pasinaudoti. Nors lengvatas technologijų atnaujinimui galėtume išplėsti nuo 50 iki 70 proc. Taip pat planuojame peržiūrėti mokestinę sąrangą, kiek tai liečia finansavimo klausimus, alternatyvų finansavimą, finansavimą jaunoms ir sparčiai augančioms įmonėms“, – pridūrė V. Šapoka.
LVK prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį į tai, kad verslui trūksta informacijos apie valdžios ketinimus mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, nors tai tiesiogiai turės įtakos visai alkoholio pramonei bei prekybai ir mokesčių surinkimui į valstybės biudžetą. Preliminariais skaičiavimais, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo surinkimai per metus gali mažėti nuo 30 iki 50 mln. eurų.
„Norime pastebėti, kad akcizai alkoholiui jau buvo kelti, tačiau ar buvo analizuota šio sprendimo nauda, ar atlikta studija, koks buvo poveikis ekonomikai? Į šį klausimą siūlome pažvelgti plačiau įvertinant ir galimas naudas, ir patiriamus kaštus, neapsiribojant vien tik Sveikatos ministerijos pozicija. Taip pat norėtųsi, kad su sprendimais nebūtų skubama, o būtų paliekama daugiau laiko verslui, kad jis galėtų ramiai susipažinti su reguliacinėmis permainomis ir joms pasirengtų“, – teigė V. Sutkus.
„Šis klausimas apima ne tik biudžeto surinkimą, bet ir sveikatos apsaugą, todėl natūralu, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi savo poziciją šiuo klausimu. Visgi noriu pasakyti, kad nė viena ministerija nesiims iniciatyvos šiuo klausimu, ieškosime subalansuoto sprendimo išklausant visas puses“, – atsakė finansų ministras.
Būtinybė daugiau laiko palikti verslui pasiruošti naujų mokesčių įvedimui akcentavo ir Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas, kuris pabrėžė, kad nuspėjama valdžia yra daug svarbiau nei naujų mokesčių dydžiai.
„Mes tikimės iš Vyriausybės, kad tokie klausimai būtų nagrinėjami platesniame formate nediktuojant sąlygų tik vienai ministerijai. Norėtume, kad toks dialogas vyktų nuolatos ir ne tik akcijų klausimais, bet ir dėl visų Vyriausybės priemonių“, – teigė S. Galadauskas.
Finansų ministras teigė nesutinkąs su viešojoje erdvėje sklindančiomis kalbomis, kad pensijų fondai nepasiteisino ir užtikrino, kad II pakopos pensijų fondai išliks. Pati sistema bus tobulinama, siekiant didesnio jos efektyvumo.
LVK prezidentas užsiminė apie būtinybę spartinti ES struktūrinės paramos projektų įgyvendinimą, kuris šiuo metu yra sustojęs.
„ES struktūrinės paramos panaudojimą būtina spartinti. Mes suprantame norą peržiūrėti buvusios valdžios pradėtus projektus, tačiau šis procesas neturėtų ilgai tęstis. Pastebėjome ir tam tikras tendencijas, kad išvykstančių iš Lietuvos žmonių skaičius auga tada, kai sustoja ES infrastruktūriniai projektai. Natūralu, kad kai nevyksta projektai Lietuvoje, žmonės, dirbantys statybos sektoriuje, ieškosi darbo užsienyje“, – argumentavo V. Sutkus.
Pasak V. Šapokos, Vyriausybėje diskutuojama, kaip Lietuva gyvuos 2020 m., kai sumažės Europinė parama. Planuojama ES paramą keisti strateginių investuotojų lėšomis, siekiant užtikrinti tvarų Lietuvos ekonominį vystymąsi.
