2009 m. rudenį šviesaus atminimo doc. Rimantas Krupickas kultūros paveldui skirtame renginyje Elektrėnuose pirmą kartą parodė, kad rūpestis dėl lietuvių kalbos yra ne vien kalbininkų, bet ir kiekvieno iš mūsų. Geografo kalba ir kalbėjimas mane apstulbino, bet jo pastangų kalbėti lietuviškai ir kurti tarptautinių žodžių atitikmenis, atvirai prisipažįstu, tada nesupratau. Prisimenu, kaip Rimantas tarė saugomija ir ji tąkart man kėlė tik juoką, o šiandien šį žodį vietoje junginio saugoma teritorija norėčiau tarti ir girdėti kuo dažniau.
Visi turime nuostatų, kurios kyla iš mūsų sielos gelmių arba artimų, gerbiamų žmonių rato, dažnai atsklinda iš knygų ar kitų kūrinių. Jaunystėje pažiūros greitai keičiasi, o tai, kas ištinka suaugus, paprastai tampa vertybėmis, pačia tikriausia s a v a s t i m i. Neatskiriama manosios dalis – galvoti, kalbėti ir rašyti lietuviškai; ieškoti atitikmenų ir svarstyti naujadarų kūrimo galimybę. Tai be mažiausios abejonės susiję su prigimtine kultūra ir bendraminčiais tyrinėtojais. Šiandien matau, kad pasirinkimas seniai tapo apsisprendimu, kad tai jau yra mano būtis ir laikysena, apie kurią iki šiol neturėjau progos papasakoti plačiau.
Pradžia, nors negaliu jos tiksliai prisiminti, buvo labai sunki. Reikšdamas mintis, ieškodamas žodžių, jaučiausi lyg koks naujakurys, nežinantis tvarkos, nepažįstantis vietų ir žmonių. Turiu pabrėžti, kad tai ne pavienių žodžių vartojimo klausimas, nes dažnai pakaitalas reikalauja savo sakinio, daugiau žodžių, kitokio tęsinio (įdomumo dėlei kalbėdami pamėginkite daiktavardį alternatyva (pranc. alternative < lot. alterno, reikšme „kaitalioju“) pakeisti galimybe).
Jei rašydamas turi laiko pasvarstyti, sakinį padailinti, tai viešas kalbėjimas – didelis rimtas iššūkis. Rūpestingai dėstydamas mintis, apdairiai rinkdamas žodžius, nejučia kalbi lėčiau, o tai dažnai trikdo: Kas Tau yra, blogai jautiesi? Juk neišaiškinsi paprastai, kad Tu vertėjauji iš lietuvių į… lietuvių.
Ilgainiui su visu tuo apsipranti. Sunkiau tuomet, kai atsiduri naujame lauke, kurio manyje budinti kalbos tvarkytojo dvasia dar nepažįsta. Bet jei nuošalyje paliktume vienai kuriai sričiai būdingas sąvokas, apibrėžimus, tai pamatytume, kad kelios dešimtys žodžių yra visiems bendri, užėmę lietuviškų pavadinimų vietą ir neužleis jos, jeigu to nenorėsim.
Regionas – vienas iš pirmųjų svetimžodžių, su kuriuo atsisveikinau. Regioniniai parkai, etnografinių regionų metai… sunku rasti vietą, kur jo nebūtų. Kraštas arba sritis skamba puikiai, turi senas šaknis*. Daug sunkiau sekasi su centru, nes norėdamas pasakyti vidurys arba viduryje, turi kitaip kurti sakinį. Kartais vietoje regiono centras tenka sakyti svarbiausia (reikšmingiausia, pagrindinė) krašto vieta, bet šia išeitimi nesu visiškai patenkintas.
Užtruko, kol įpratau vietoje kontekstas sakyti laukas, bet dabar pastaruoju labai džiaugiuosi. Jei reikia, kartais dar pasitelkiu sritį arba erdvę. Tiek pat laiko pareikalavo objektas, kuris labai plačiai vartojamas ir vieno pakaitalo visiems atvejams neturi. Vietoje kultūros paveldo objektas šiandien sakau kultūros paveldo vertybė, vietoje tyrimo objektas – tiriamas dalykas arba reiškinys. Sunkiausia priprasti prie objekto kaip struktūros arba tam tikro, paprastai kokio nors didelio radinio lietuviško atitikmens daiktas. Šis vis dar neįprastas ausiai ir akiai.
Jau kuris laikas tradiciją sekasi keisti papročiu, mane ypač įkvepia tai, jog Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštija įvairiomis kalbomis mirgėjo nuo posakių senu papročiu, senu tėvų papročiu ir kitų. Noriu atkreipti dėmesį, kad daugelis svetimžodžių yra pakeičiami labai lengvai:
Diskusija – aptarimas
Dominuoja – vyrauja
Ekspertas – žinovas
Fragmentas – dalis
Informacija – žinios, duomenys
Koncentruoti – telkti
Modernus – šiuolaikinis
Moderuoti – vesti
Natūralus – tikras
Organizatoriai – rengėjai
Tipinis – būdingas
Unikalus – ypatingas, savitas
Puikiai žinau, kad šis sąrašas yra ilgas, jo galo nė nematyti. Suprantu ir tai, kad daugelis svetimžodžių jau yra priimti į lietuvių kalbą, įteisinti ir didelio pavojaus tarsi nekelia. Bet tvirtai laikausi nuomonės, kad ieškodami atitikmenų, atrasdami trūkstamus žodžius, pučiam ir kurstom švenčiausią mūsų tautos židinį. Lietuvių kalba mus puošia, palaiko ir stiprina ryšį su gimtąja žeme, su protėviais.
Viliuosi, kad šios eilutės nors vieną įkvėps ir paskatins skirti didesnį dėmesį savo žodynui, mūsų visų kalbai.
_______________
* Plačiau žr.: Ragauskaitė Alma. „Krašto“ samprata lietuvių kalboje, Liaudies kultūra, 2014, Nr. 2, p. 64–74. Be to, daug vertingų žinių pateikia mūsų Žodynas ir žodžių kilmės aiškintojai, žr.: http://etimologija.baltnexus.lt
Ačiū, Vykintai! Linkiu Tau vidinės jėgos.
(kultūra – daba ?)
Paulius
Malonu būtų suburti čia, ‘alke’, pasišventusius lietuvių kalbai Žmones. Dirbtume be atlygio. Lašas po lašo ir akmenį pratašo 🙂
Nevaizduok čia žinovo, nes tikrai toks nesi.
Straipsnyje daug išmįslų.
Pvz., teigiama: Diskusija – aptarimas.
Visai ne: diskusija yra ginčas, tikslu išsiaiškinti tiesą.
Arba.
Teigiama: Informacija – žinios, duomenys, Unikalus – ypatingas, savitas, kur pats autorius, teigdamas, kad tarptautinis žodis yra blogas, neranda tikslaus lietuviško atitikmens.
Ir t.t., ir pan. – ne visus žodžius yra įmanoma tiksliai pakeisti lietuviškais atitikmenimis. Pvz., kuo pakeisi žodžius mašina, televizorius, telefonas, kompiuteris ir pan.?
Yra tokių žodžių ir daugiau.
Papildau – kalbininkai skiria žodžių tradicija ir paprotys sąvokas:
“Laba diena.
2016-12-06 08:40:51 svetainėje http://www.vlkk.lt pateikėte klausimą:
Yra du žodžiai: tradicijos ir papročiai. Norėčiau sužinoti tų žodžių sąvokas bei skirtumus. Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Žodžių reikšmes prašom tikrinti “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne”:
tradicija: 1. papročių, apeigų, vaizdinių, idėjų, simbolių išlaikymas, perdavimas iš kartos į kartą: gyva tradicija; 2. tai, kas išlaikoma: laikytis tradicijų;
paprotys, įprastas, nusistovėjęs poelgis, nerašyta elgesio norma: gerbti papročius.
Su pagarba
Kalbos konsultantai
El. konsultacijos, žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos
Konsultacijos telefonu (8 5) 272 4520 (8.30-12.30 val.)
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Gedimino pr. 60, LT-01110 Vilnius”
Tai reiškia, kad vietoj žodžio tradicija netinka vartoti žodį paprotys.
logika:
paprotys, įprastas, nusistovėjęs poelgis, nerašyta elgesio norma
tradicija: 1. papročių ….perdavimas iš kartos į kartą: gyva tradicija; 2. tai, kas išlaikoma
tai lietuviškai: tradicija = .perduotas, išlaikytas paprotys
Ne tai:
1. tradicija – papročių, apeigų, vaizdinių, idėjų, simbolių išlaikymas, perdavimas iš kartos į kartą;
2. paprotys – nerašyta elgesio norma.
“Kembly” , aš su Tavim.
Spaudžiu dešinę, Bartai 🙂
Manau, čia daug ginčų kyla, kad žmonės neįsiskaitė į Vykinto Vaitkevičiaus žodžius:
,,Visi turime nuostatų, kurios kyla iš mūsų sielos gelmių arba artimų, gerbiamų žmonių rato, dažnai atsklinda iš knygų ar kitų kūrinių. Jaunystėje pažiūros greitai keičiasi, o tai, kas ištinka suaugus, paprastai tampa vertybėmis, pačia tikriausia s a v a s t i m i. Neatskiriama manosios dalis – galvoti, kalbėti ir rašyti lietuviškai; ieškoti atitikmenų ir svarstyti naujadarų kūrimo galimybę.” – subrendusio Žmogaus NUOSTATA saugoti lietuvių kalbą!
Tai galų gale…
rasta, priartėta, atskleista
…ž o d y n a s.
Viso kas prigimta,
viso kas teikiam ir Dievų globoje,
nuo pirmojo garso, nuo to giluminio
Visatos o m e n s atsiveria, …per
kalbą
žodį
žinią
norą
– gimusiems čia ir visur lietuviais
…nuo prigimimo pašvęstais,
be atrankos ir nuorankos.
Čia kai būsena šventovėse,
jos visos priima, dvasią pakelia, palaiko
ir ničnieko neatmeta. Šventai.
Dėkui, ir
sėkmės visiems, šiuo Vykinto pavyzdžiu asmeniškai įseksiantiems.
Taip taip, net linksma pasidarė po šio komentaro – puikus pavyzdys to, kas galvoje ir kas kalboje 🙂
Tiksliau kokia galva, tokia ir kalba. Palaikai minčių švarą – išverti mintyse žodžius į tokius kokie turi būti.
Manau, svetimžodžių problemą galima išspręsti greitai – tereikia pašalinti iš abėcėlės nelietuviškas raides C, CH, H ir F. Tai padarius svetimžodžiai nebegalėtų būti vartojami spaudoje ir palaipsniui dingtų ir iš šnekamosios kalbos.
Apie Tverečių dzūkus cieksais vadina
Atsargiai su tomis “nelietuviškomis raidėmis” – o ką su čekiškomis siūlote daryti? Jau nekalbu apie tai, kad abėcėlė tai iš esmės lotyniška.
Beje, jeigu būčiau trenktas fanatikas, nesugebantis tekste (nelietuviškas žodis ;)) matyti nieko, išskyrus nelietuviškos kilmės žodžius, netrukčiau prisikabinti prie autoriaus vartojamų svetimžodžių “kultūra”, “geografas”, “galva”, “knyga” ar “struktūra”. 🙂
Apskritai, autoriaus (vėl nelietuviškos kilmės žodis ;)) požiūris sveikintinas, bet a) nereikia perlenkti lazdos ir b) reikia gerai žinoti, ką darai, kad nebūtų painiavos – pvz. “informacija” toli gražu ne visada reiškia “duomenys” (pvz. juk nesakome “tyrimo informacija”) ar “žinios” (o, pvz., edukologijoje (vėl nelietuviškas žodis ;)) terminai “informacija” ir “žinios” apskritai griežtai skiriami).
Taip taip, eiliniais svetimų kalbų žodžiais lengviau reikšti laaabai protingas mintis.
Pvz.:
fanãtikas [lot. fanaticus — įkvėptas, sužavėtas]:
1. radikalių (ppr. religinių) įsitikinimų žmogus, labai nekenčiantis kitokio įsitikinimo žmonių; aklatikis; 2*. žmogus, aistringai atsidavęs kuriai nors idėjai arba kuriam nors reikalui.
Svetimžodžiais SUŽAVĖTAS ‘Pikc’ nekenčia lietuviškų žodžių 🙂 🙂 🙂
Jei atsakysi, tai pasistenk nerašyti KUNDROTIZMŲ, bo tau jau maža ir visų svetimų kalbų žodžių.
Tarptautiniais tapę žodžiai, kovoti su jais XXI a. – juokinga.
Verčiau susimąstykite – KODĖL pas mus jau įprasta tapo visur vartoti žodį “šūdas”.
Nei vienoj gretimoj šalyje – net Rusijoje – to nėra.
Mąsčiau, mąsčiau ir nieko blogo nematau tame, kad maskovitai ar kiti neturi žodžio -šūdas.
Tai ką Juozuk . Sakai sulaukėm XXIa. ir rankas aukštyn. Prašau. Jei Tamstai taip patogu, gali pasiduoti. Nieko tokio, o aš rankų nekelsiu ir nepasiduosiu. Kalbėsiu, rašysiu tik lietuviškai. Gal kur suklysiu, gal ko nežinosiu , klausiu kitų . Visada dėkosiu už pamokymą.
Senovėje lietuvių kalboje nebuvo garsų C, CH, H ir F. Šios raidės į abėcėlę atėjo tik dėl noro vartoti tarptautinius žodžius. Pašalinus šias raides tokie Vykinto pateikti žodžiai kaip FRAGMENTAS, INFORMACIJA ir KONCENTRUOTI turėtų būti keičiami lietuviškais. Dar būtų galima kaip svetimkūnį uždrausti ir trumpąjį O. Tuomet nebebūtų galima vartoti šių Vykinto pateiktų žodžių: DOMINUOJA, MODERNUS, MODERUOTI ir ORGANIZATORIAI.
Netikiu: štai šuniuką visada vadino Ciuciku.
“ciucikas yra kiles nuo zodzio ciukcikas ,slavu – sklavu indenas….” 😀 neapsimesk ,kad nezinojai…
Neišsigalvok.
Čiukčias ruskiniai bjauroja todėl, kad jų niekaip įveikti nesugebėjo.
Va, taip reikia su jais:
https://www.youtube.com/watch?v=LtYu5Obid7s
Gal voras zino, kaip tada tartume labai grazia pavarde Vaitkevicius ? Kaip butu taisyklingai lietuviskai ?
Tai dėl LDK Vytauto nurodymo Lietuvos didikams, kad sulygintų jų teises su lenkiškas privilegijas turėjusiais Gedimino prikviestais bajorais, liepė prie pavardžių prisidėti slaviškas priesagas, Keitimas buvo vangus, plito tik po Liublino unijos. Senesnių laikų aktuose, metrikų knygose yra išlikę lietuviškos pavardės.
Gerb. Atmintie,gal galetum duoti pavyzdziu ?
Kai kas megina -cius galune priskirti lenkams,bet atsakykite man i klausima,kodel pas lenkus iki siu dienu neisliko -cius ,o tik -ic ?
Pateikiu 1828 metu SIMONIS
STAROVÓLSCI knygoje SCRIPTORVM POLONICORVM,
,minimas to meto intelektualu pavardes. Manau rasite is Lietuvisku…
https://books.google.de/books?id=HONiAAAAcAAJ&pg=PA239&dq=%D0%A1%D0%90%D0%A2%D0%90%D0%AC+%D0%BE+%D1%81+Vs+%22+ILLVSTRIVM+Poloniae+Scriptorum.%E2%80%9C&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=%D0%A1%D0%90%D0%A2%D0%90%D0%AC%20%D0%BE%20%D1%81%20Vs%20%22%20ILLVSTRIVM%20Poloniae%20Scriptorum.%E2%80%9C&f=false
Pateikiu dar viena varianta ,kuri kai kas turbut praziopsojo darydami tekstu pakeitimus ir naikinimus.
Idomu kaip sita jus priskirsite prie Liublino Unijos ir prie Gedimino ???
Tekstas pazymetas geltonai.
“Alaricius Gothorum Rex ”
https://books.google.de/books?pg=RA1-PA86&dq=Alaricius+Gothorum+Rex&id=jbZQAAAAcAAJ&hl=de&output=text
XVII a. pradžioje pavardžių su priesaga -evič dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo mažiau nei 0,01 proc. Be to, Č naikinti aš nesiūlau, nes jau labai plačiai įsigalėjusi, nors tarmėse dar kai kur išlaikyta T vietoje Č: žemaičių ŽEMAITIŲ vietoje ŽEMAIČIŲ, dzūkų NORĖTAU vietoje NRĖČIAU ir pan.
Bartuk, ar bent suvoki apie KĄ mes čia?
Aš apie tai tai, kad net ruskeliai sako – ne ГАВНО o ДЕРЬМО …
Net juokas neima – kova su RAIDĖMIS.
Drignių prisiėdėi, Vore?
Jei tai Tamstos ie esar tautininkai – TAUTININKAI !!!… matyt, taip – su Vaiškunu priešaky… apgailėtina, bet FAKTIŠKA , reali partijos padėtis – 0,54 procentų.
Atleisk ,bet man atrodo ,kad nugrybavai su tuo -cius.
Paaiskink:
“Alaricius Gothorum Rex ”
https://books.google.de/books?pg=RA1-PA86&dq=Alaricius+Gothorum+Rex&id=jbZQAAAAcAAJ&hl=de&output=text
Juozai, nekovoju su ‘tarptautiniais’ žodžiais, bet nesuprantu kodėl lietuvis su lietuviu kalba svetimžodžiais, jei yra gražūs seni lietuviški žodžiai.
Tarptautiniai: sekundė, metras, elektra (žaibo išlydis?)…
Taip pat yra žodžiai, kuriems dar nesukurti lietuviški žodžiai: lemputė, traktorius, kompiuteris…
Yra žodžiai, kuriuos turėtume vartoti taip kaip juos vartoja tose šalyse iš kur jie atėjo lydėdami mums naudingus augalus, pvz., ‘pomidoras’ (it. aukso obuolys), o indėnai, kiek žinau, vadina ‘tomato’.
Ačiū, geras paaiškinimas.
Argumentuotas. Gal net ta kova reikalinga, na, ne gal, o reikalinga. Bet … sunki.
Tiesą sakant, paėmęs “smetonišką” knygą su patarimais ūkininkams atrandi…nėra nei vieno mandro žodžio.
Tad žiūriu, ką parašiau ne ekrane, o vaizduoklyje, rašiau gi spaudydamas mygtukus kame?
P.S. Aš ir mano vaikai važinėjomės samokatais, anūkai gi – paspirtukais.
Bet vis dar visi dėvime ne baigštukus ir ne gegužinukes.
Ačiū, Juozai.
Svarbu ne kaip mes dabar pakeisime svetimžodžius lietuviškais žodžiais, bet pati nuostata, kad vis tik reikia keisti, kad reikia stabdyti lietuvių kalbos naikinimą. Kalbos, kuria mes galime didžiuotis, kurią mums protėviai išsaugojo mažiausiai pakitusią.
Jei atvirai- bijau, kad neįvyktų kaip kad sakė tautodailininkė anykštėnė:
– Rusenom, rusenom, nesurusenom, bet … suanglėjom.
Nes jau įvyko kaip kad sakė šviesaus atminimo Rūta Staliliūnaitė – į Vakarų kultūra nėrėm pro kanalizacijos vamzdį.
aš bandžiau nerti pro nuotekų vamzdį. Nesėkmingai.
Bartai, sąmojinga! Bet… mane tik grabe ištiesins – kanalizacija ir “vsio”.
Gerbūvį išmokom statybininkai vadinti aplinkotvarka, o šito termino, matyt, nekeisim. Nes pvz. yra lietaus kanalizacija – tai lietaus nuotekos? Brrr…
Tiesa yra ta ,kad mes patys savo kalba uzmirstame , manydami ,kad zinome viska… Liudna yra ir tai ,kad sekanti lietuviu emigrantu karta,daugumoje beveik nekalba lietuviskai,bent jau nesistengia lietuviu kalba ismokti. Skaiciai yra kasdinantys ir tai gali reiksti, kad didele dalis ju, geriau kalbantys angliskai,norvegiskai,svediskai,vokiskai,nei lietuviskai,del kalbos barjeru ,niekada nebenores sugrizti gyventi i Lietuva. Persasi isvada,kad mes ,(musu isrinkta ankstesnioji Vyriausybe) ,nemokedami tvarkytis savo ukio ,patys save labai ziauriai apvogeme – praradome labai daug lietuviu.Nei karas ,nei maras,o nuostolis agivaizdus ….
Mokinkites lietuviskai.
https://books.google.de/books?id=ljwTAAAAQAAJ&pg=PR1&dq=W%C3%B6rterbuch+der+Littauischen+Sprache+bon+G,+H,+F.+Resselmann,&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=W%C3%B6rterbuch%20der%20Littauischen%20Sprache%20bon%20G%2C%20H%2C%20F.%20Resselmann%2C&f=false
Ačiū už įdomią nuorodą – tikrai yra negirdėtų žodžių, nors pilna ir slavizmų (kas nestebina, atsižvelgiant į išleidimo metus). Bet, reik pasakyt, gotiškas šriftas, nors ir gražiai atrodo, skaitymo tikrai nepalengvina. 🙂
Su malonumu jums tai parodau.
Nesate paprastas žmogus, Vykintai. Dėl savo darbo pobūdžio jaučiate buvusią būtį ir todėl užsimojote švarinti kalbą. Dabar, taikantis prie to, kad vienos ar kitos mintys gali būti verčiamos į kitas kalbas (o mokslo žmonėms tai būtinybė), norom nenorom tenka laikytis vertėjų darbo lengvinimo ir jau savo darbų originale naudoti tarptautinius žodžius.
Spalio mėnesį TV ir internete pasirodė žinia, kad japonai sudėjo indoeuropiečių kalbas į vieną fonogramą, ir, ištrynę triukšmus, parodė, jog indoeuropiečių kalbų prokalbė prieš 9 – 10 tūkst. metų buvo lietuvių kalba. Jūs, Vykintai, norite padaryti atvirkščią darbą: indoeuropiečių kalbų elementus, pasireiškiančius mūsuose tarptautinių žodžių triukšme, ne ištrinti, o išgryninti iki pirminės lietuvių kalbos lygmens. Didelis tai darbas ir vieno gyvenimo neužteks: reikės grįžti atgal. Bet, jeigu iš aukščiau paskirta, tebūna taip.
Esame, esam, – buvom, būsim gerb. Rimgaudai,
rymom, tylim, geidžiam, sekam balsu
ir žodžio lietuviško skambesys, tarsi aidas
iš viso, visam visame, per …kiekvieną jį tariantį,
– Žmogaus širdies balsu,
į Žemės širdies balsą atliepiant.
Sakytum – Visatos tyla, …tačiau tarei,
ir kaipgi Tavasis garsas, žodžio dariniu, sakiniu, – visa kalba
Tavo paties kalba lekia bei neišnyksta, per Visatą …nenutyla,
– lygiai kaip ir mintis (į-mintoji Tavosios iš-minties) išlieka. Veikia.
Esam 🙂
Vykintui, ačiū. Bet norėčiau paminėti keletą žodžių: “regionas” yra nuo lietuviško “regėti” Pas slavus regionas pakitęs į “rajonas”. Gal geriau tiktų vadinti ne regionas, “regija”, regis žodelis “Ja” sanskrito kalba reiškia “žemė”. “Radikalus”, regis nuo “Radius” apskritime, siūlyčiau vartoti “stačiokiškas”, “stačiokas”, “aklatikis” taip pat geras, kur kalbama apie tikėjimą. o iš kur yra lietuviškas, tikriau dzūkiškas žodis “stačiatikis”, nes dzūkai sako ” važiuok staciai”, vietoje “tiesiai”. Pirmieji susilietė dzūkai su pravoslavija ir ją pavadino staciatikiais – tiesiai, tiesiogiai tikinčiais.
Kaip tik žodžio “šūdas” filmų vertėjai nevartoja, o jį keičia į “mėšlas” – tai neteisinga, nes šnekamojoje kalboje lietuviai niekad nesakydavo “mėšlas” tai tiesioginis vertimas iš anglų, o taip neturėtų būti – vertimas turi būti lietuviškas – “šūdas”, nes mėšlas augina grūdą, todėl kaip paniekinančiA PRASME lietuviai neVARTOJA.
“Getai” . Ką galvoji dėl žodžio; ”miestas”. Ar šitą, slaviškos kilmės žodį, kuo nors pakeisti galima.
Dėl žodžio “regijonas”. Žinok. Lygiai taip pat mintyjau.
Yra toks zodis “Baltai” 😀 Sis zodis mums buvo prilipintas apie 1845 metais ,to labai norint ir pageidaujant vokieciams,kurie tada jau labai sekmingai baiginejo pervadinti visus Prusu zemiu vietovardzius ir tuo paciu sumane pervadinti ,ir mus…… Kaip ispresime sia problema ?
O ką reiškia ne lietuviškas žodis “problema”? Ištisai girdžiu; slavai – “problem”, vokiečiai, anglai ir t.t. gal dar ir pingvinai taria – “problem”.
Ot tai sudas ! – Cia tu mane pagavai uz kiausu mano mylimas barte,ar Bartalomeusai – kaip pavadinsi,taip nepavadinsi…..
Propheceyen prarakáuti.
Prophezeyung Prarakáwi
148
Prophet Prärakas.
Prophetin Prarakiene.
Prophetisch praraEißkas,
Protestation Nepawéliji
—
Suduka suprasi is tu senu lietuviu kalbos…
Bet PROBLEMOS NERA ! 🙁
Kaip kad “gal” sake mano diedo bratka ,pries rusams nukankinant kunigus Budavineje,o po visko, juos i ana pasauli palydedamas,kai Lankeliskiu zakristijonas…….
Tai gal ta problema musu diedai patys susigalvojo ??? 😀 😀 😀
Ponuli – pradekite nuo pradziu !
Nežinojau, kad Nežiniukas – raudonodis. 🙂
tu pats toks ne tikras … 😀 “gaidziu” nevadinsiu is mandagumo….
Teisingai darai – nesu toks.
Be to, raudonodžiai – mano nuo vaikystės mėgstami knygų apie indėnus herojai.
Nejau tokių dalykų, kad tai – indėnai, nežinojai?
P.S. baltų nemėgsta visokie ruskiai – lietuviams tas pavadinimas yra netgi gražus, nes kalba apie Baltą žmogų (tikrai neblogas žmogus buvo tas Neselmanas).
Nemanau, kad tu – iš jų.
P.S. taip ir neatsakei dėl tų poros eilučių iš Livlädische Reimchronik .
Padėsi Lietuvai, gimtąjai šalelei?
P.P.S. bet sutinku, kad tikslesnis mūsų pavadinimas būtų tiesioginiai indoeuropiečių palikuonys.
Gal kiek per ilgas tas pavadinimas, bet tinkamai apibūdinantis esmę.
Liaudis vartoja žodį problema dėl trumpumo, bet pritariu, kad galėtų kaskart vartoti lietuvišką posakį.
Pvz.: ar tau rūpestis subinę drasko? 🙂
Kad ir ilgiau, bet lietuviškiau, ar ne? 🙂
rū-pes-tis = 3
pro-ble-ma = 3
Bent jau aritmetinės naudos nematau.Tačiau pripažįstu – ir aš problemijuosi į kairę ir į dešinę. Dažniausiai ten, kur nei problema, nei galvasopiu apskritai nekvepia. Bet tinginys visada ras kuo pasiteisinti. Kad ir tuo, kad „problema” šiek tiek lengvesnis tarti dėl greta sugulusių garsų – kartais padargams sunkoka iš vieno į kitą peršokti.
Tik nesuprantu, kodėl mūsų nacionaliniame, juolab KULTŪROS laidose nuolat turi skambėti pseu-do-ni-mas, kai burnos padargams sla-py-var-dis lengviau tariamas, ne tik ne ilgesnis. Arba „natos” vietoje „gaidų”. Įsijunk Nacionalinio su kultūra susijusias laidas, ir krepšiais lyg karšius „tarptautinizmus” gali gaudyti. Beje, toli gražu ne visada vietoje vartojamus, nes neįsigilinta į žodžio prasmės niuansus.
Šiandien paskutinis „Kultūros savaitės” pusvalandis – tiesiog gausybės aruodas kokiam nors ponui Pupkiui. O reikia taip nedaug – nuolat prisiminti, jog dabar kalbi ne siaurame draugų rate, kur turite savo slaptakalbę susikūrę, bet į eterį. Kalbi ne tik visai tautas abipus „balos”, bet visiems, kas lietuviškai supranta, kalbą studijuoja. Jiems tikrai neįdomios mūsų priglaustos svetimybės, jie nori būtent lietuvių, baltiškos kilmės žodžius girdėti. Taigi, visus savo kalbos privatumus tam pusvalandžiui privalai giliau paslėpti, o prie mikrofono, kaipo didžiai kultūringa asaba, prisiminti apie pareigą kalbėti prestižine gimtąja kalba, o ne jos žargonu, kalbos nuolaužomis… Nes tokie kaip aš nelygu papūgos tavo žargoną kartosime ir kaip Sosnovskio barščius viešumoje dauginsime… Ar jauti pakitusias aplinkybes ir savo vaidmenį jose? – Čia aš laidos dalyvių klausiu. Kad kitą kartą žinočiau, už ką balsuoti.
Žemyna:
,,Nes tokie kaip aš nelygu papūgos…” – 🙁
“Žemyna”, o jeigu , kaip siūlo “Kemblys” , susiburiam į kuopą. Pirmas žingsnis; kreipiames į dabartinę valdžią, dėl ne veiksmingos “kalbos komisijos”. Žiūrėkit, R. Karbauskis, siūlo įdomių dalykų dėl Valstybės šimtmečio. Gal jam nebus svetima pasirūpinti dėl Lietuvių kalbos darkimo valstybiniam lygy, ta proga. Pažiūrėkite, koks, Jos Kilnybės, dėmesys anglų kalbai, o Lietuvių šnekai jokios patikros nereikia.” Komunikuokit”‘ valdininkėliai su Tauta , kaip jums geriau. Baisu klausyti.
Bartai, jei ruošiesi kreiptis į ką nors, tai neminėk manęs – ‘kemblys’ NIEKADA nesikreips į kažką, kad kas nors darytų už jį!
Nepyk. Atleisk. Susimoviau.
Ne kažką nuveiktumėt – nėra tiek žodžių, kuriuos, paimtus iš tarptautinės erdvės, vartotų be reikalo, o ir tinkamus pakaitalus jiems surasti kažin ar pavyktų.
Bandė pakeisti televizoriaus pavadinimą – nepavyko, mašinos nėra kaip pakeisti ir t.t.
(Net minėtas žodis problema nėra įmanomas pakeisti rūpesčiu:
1. problema pažymi tokį dalyką, kuris yra ypatingai painus, ypatingai svarbus;
2. kada rūpesčių gali būti ir visai menkų).
Na, nebent vieną kitą žodį.
Nenori ir nereikia . “Komunikuok” su “problemom”.
Mil pardon- čia ne apie mane:nei aš komunikuoju,nei vartoju tus žodžius – parazitus, bet aš žiūriu į tai tiesiog objektyviai.
Ir jums to paties linkiu.
mano diedas nusove daugiau raudonuju,nei kad tu bulviu suedei per visa savo gyvenimeli… 🙂 tikras jis matai….
P.S. nesiekiu tuo tikrumu prieš ką nors kokio tai pranašumo, tik, kaip jau esu paaiškinęs aibę kartų, atstovauju visuomenės daugumos nuomonę ir interesus.
O tai yra reikalinga.
P.P.S.
Nežiniukai,
kviečiu tave grįžti prie lietuvių kalbos tvarkos, o tai net savo vardą klaidingai užrašai.
Netvarka, žinote.
🙂
Labai blogai, jei tavo diedas žudė žmones.
P.S. dėl savo vardo papildomai neaiškinsiu – n kartų esu tai daręs, o jei kam toks vardas apskritai nepatinka, tai jau jo ir bėda – tokiam ir Lietuva, garantuotai, netinka.
Nemanau kad gerai zudyti,bet jeigu jie atsibelde i musu krasta, zude visus jiems neitikusius lietuvius, grazos gavo tuo paciu… Isivaizduok tokia situacija – grazi diena, sodybos kieme zaidzia dvi 12 ir 14 metu mergaites.Staiga dideliu greiciu atskrenda rusu lektuvas,ir paleidzia i tas mergaites kulkosvadzio serija… Vienai kulkos nutraukia ranka, kitai puse galvos truksta.. Visas kaimas gedi, palaidoja tas mergaites kapinese,prie baznycios. Po menesio atskrenda rusu bombonesiai ir mesdami bombas ant baznycios, nepagaili ir kapiniu. Bombos numirelius tikra ta ziodzio prasme iskase is kapu ir tas dvi neseniai palaidotas mergaites taip pat… Manau mano diedas elgesi teisingai,jam tikrai buvo uz ka ant raudonuju pykti,juo lab ta sodyba priklause jo tevams, i kuria saude tas rusu lektuvas.
Tavo diedas viską darė teisingai. Nekreip dėmesio į priekabiavimus.
Ė, nesakyk – jei tai tiesa, ką jis čia pripaišė, tai jis – palikuonis tokių, kurie kaip tik ir kalti dėl to, jog visuomenės dauguma nepalaikė miškuose esančių.
Jo diedas viską darė teisingai. Taškas, O , kad žaliukų vardu visokie išgamos (smogikai nkvd, stribai ir kiti plėšikėliai) naikino nekaltus tokie ir nusipelnė banditų vardo.
Kažkada jaunystėje skaičiau knygą “Gintaro jūrą”. Ten labai tiksliai aprašoma, kaip nkvd surinko išgamų, išdavikų būrį ir apsimetę partizanais įgavę pasitikėjimą naikino tikruosius partizanus. Tiems parsidavėliams buvo nusipjauti , kad, dėl “švento reikalo” nušaus kelis “tarybinius aktivistus” ar kolxoznikų šeimą”. Galvok , kaip nori , bet ir Lietuvoje, ir Ukrainoje buvo taip pat.
“nežiniuko” diedas buvo teisus. Nes Lietuvos valstybė išdaviko Vitkausko asmeny sulaužė priesaiką .
Niekų prirašei:
1. jo diedukas žudė be pagrindo, todėl niekaip negali būti teisus ir vadintinas banditu;
2. Ne Vitkauskas buvo kaltas dėl Lietuvos atidavimo, o Smetona – jis buvo vyr. vadas ir privalėjo suomių pavyzdžiu kautis, o kada kariuomenė būtų išėjusi į miškus, nebeatlaikydama puolimo, tai ir miškiniai būtų buvę kitokie – ne banditaujantys daugumoje, o ginantys valstybę = lietuvius, t.y. ne juos žudantys, taip padedant suslovams palikti Lietuvą be lietuvių.
Taip, taip . Tikrą “tiesą” žino tik “tikras lietuvis:”
Amen.
Gerai, kad pripažinai,jog aš buvau teisus.
Nieko nepripažinau. Reikia duoti … kelią.
Nieko kito tau neliko – aš esu teisus, o tu neturi jokių argumentų.
Todėl neapsimetinėk teisuoliu.
Žudymas žudymui nelygu! Viena yra žudyti iš grobikiškų paskatų (nesvarbu, asmeninių ar valstybinių), visai kas kita – nužudymas ginantis.
Gamta taip patvarkė, kad kiekviena puolama gyvybė aršiai ginasi. Nebent specialiai to mokyti (karo mokyklose ar kt.) gindamiesi nepraranda nuovokos, gali netgi savo veiksmus planuoti. Daugumos žmonių asmenybės pavojaus akimirkomis tiesiog atsijungia, lieka tik gamtos duoti instinktyvūs savigynos veiksmai. Kai taip atsitinka, tie, specialiai netreniruotieji, paprastai nė neprisimena, kas tuo metu vyko. Nebe jie įvykius ir veiksmus valdo.
Citata: “Žudymas žudymui nelygu! Viena yra žudyti iš grobikiškų paskatų (nesvarbu, asmeninių ar valstybinių), visai kas kita – nužudymas ginantis”.
Va, tame ir esmė: pokario laike daug miškinių žudė lietuvius vien tik dėl to, kad įsivaizdavo, jog anie privalo jiems paklusti. Tą gyventojų terorą kaip netinkamą dalyką pripažino tikrieji partizanai, dėl ko po 1949m. vasario 16d. tai buvo uždrausta. Iki tol gyventojų teroras buvo oficiali miškinių politika. Štai dėl ko jų nepalaikė visuomenės dauguma ir jie buvo išbubinti (žr. J.Lelešiaus – Grafo žodžius).
Tame tarpe ir tikrieji partizanai.
Nors okupantų didieji vadai suprato koks yra skirtumas tarp tikrųjų partizanų – Berija netgi norėjo tikrųjų partizanų vadą Lietuvos vadu padaryti, bet jį patį nububijo: https://www.youtube.com/watch?v=Ap6FgK6I2Q0
Kas keisčiausia, kad neziniukas nuvedė kalbą iš kelio į takelį: aš kalbėjau apie indėnus, t.y. savo šalies ir tautos gynėjus, o jis pradėjo aukštinti banditus, kurie žudė niekuo nekaltus žmones.
Kaip tave lengva nuvesti į ‘takelį’ – parašyk nors kartą apie ‘stribus’.
Palik ramybėje ilsėtis Pokario pasipriešinimo kovų dalyvius – tu, ‘tikras lituvi’ jų prasmirdusių autų nevertas.
Berašti,
jau seniai kiekvienas vaikas žino, kad
NE KIEKVIENAS MIŠKINIS BUVO TIKRAS PARTIZANAS,
bet iki tavęs tokios žinios dar nedaėjo.
Todėl esi visiškas niekas: loginio mąstymo tavyje nerasta.
Tavo koliones grąžinu tau – pats jomis ir puoškis, nes manęs tai neliečia.
O as manau, kad yra labai gerai, kad mes tais takeliais, priejome tiesiai ten kur as ir norejau… Tikras lietuvis paminejo, kad miskiniai buvo laikomi banditais, paminejo ir Lelesiu – Grafa….
Tai stai – atsakyk man i klausima tikras lietuvi,ar tie vyrai kurie nuo pat pradziu buvo su Lelesiumi, iki pat liudnos pabaigos,ar jie buvo banditai ar ne? Ps. ta sodyba apie kuria as rasiau,buvo Lankeliskiuose, jeigu tau tai ka nors sako….
Vesdamas į šoną tik parodai, kad į temą negali atsakyti.
O tai – didžiulis trūkumas.
Pradedu abejoti ir tavo, kaip vertėjo, savybėm.
Na tu ir i pievas varai ! 😀 Manau kad tu pats stumi vezima nuo kelio i griovi … Turbut per daug rusiskos sovietines dokumentikos ziurai – nostalgija kankina beveik du trecdalius Lietuvos rusų,kaip rase tavo megstamas estiskas Delfi . 😀 Abejoja jis matai 😀 😀 😀 Tai tu man atsakyk ko as taves klausiu. Greiciausiai nieko nezinai ,stai ir yra pagrindine tavo problema. Aiskeja koks tu tikras….
Sakyk tiesiai, kad nesugebėsi.
O tai dar čia kažkokias nesąmones pradėjai tauzyti.
Skaitau netgi kryžiuočių tekstus: 🙂
(01906.) kein Soule sie kârten wider
(01907.) durch brûch und uber heide.
(Eiliuota Livonijos kronika apie Saulės mūšį).
Vertimas:
Saulės žemę palikę pasuko atgal
per kupstus, viržius ir balas.
Dėl to tau ir rašiau.
Svalios mūšį, Svalios pelkynus, kemsynus
Ž I E M G A L O J E.
Didžioji Žiemgalos pergalė
(dab. Pasvalio apylinkėse).
rasta kai bus to MŪŠIO
likučiai (kalavijuičių)
ir išaiškės vieta tikroji.
Nusišneki visiškai:
http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/saules-musio-vietos-beieskant/233984
Mano artimieji gyveno itin miškingose vietose, kur miškuose slapstėsi daugybė visų spalvų ir pakraipų ginkluotų būrių – baltųjų, raudonųjų, rudųjų, rusų, lenkų, vietos žmonių.
Visi jie vadino save partizanais, niekas nenorėjo pasivadinti tikruoju vardu ir atvirai paaiškinti apie savo tikruosius tikslus (juolab šiandien to nepripažintų). Tačiau ar dėl to nuvertėjo garbingai kovojusių, garbingai visus sunkumus ir išbandymus atlaikiusių pasiaukojimas dėl laisvos Lietuvos?
Taip, palyginti su paprasčiausiais ginkluotais plėšikais, su iš abiejų pusių grobio vėl tykojusiais buvusiais šių kraštų okupantais, tikrųjų buvo mažiau. Visada ir visur tikrųjų tautos švyturių būna mažiau – kas čia naujo? Bet ar dėl to jų žygdarbis nėra dar vertesnis?
Tikrojo partizano pavyzdį esu daug kartų davęs: tai – Jonas Žematis Vytautas.
1. jis ne slapstėsi, o kovojo už Tėvynę, ką, galiausiai, kaip minėjau, įvertino ir jo priešai (kada visokie neziniukai bando prakišti besislapčiusius, tik savo skūrą gelbėjusius, o dėl to nevertinusius lietuvių gyvybės, už partizanus);
2. LRT buvo laida, kurioje kartu su Žemaičiu būryje buvusi moteris pasakojo atvejį, kada Žemaičio būrio kovotojai įtarė vieną asmenį, norėjo sušaudyti, bet, nesant jo tarnavimo NKVD’istams įrodymų, įsakė jį paleisti, bet po to, neilgai trukus, tas užvedė NKVD’istus ir Žemaitis su savaisvos ne vos išsigelbėjo.
Bet Žemaitis išlaikė teisingumo tvarką: nėra įrodymų – galioja nekaltumo prezumpcija ir net tada, jei tai gresia pačiam.
Dauguma miškinių elgėsi atvirkščiai netgi ne šitokiais atvejais, bet įsivaizdavo esą viešpačiai – tiesa jiems nebuvo svarbi.Štai kodėl iškilus partizanas Justinas Lelešius – Grafas rašė: ” mes (tikrieji partizanai) pralaimėjome, nes mūsų neplaikė visomenės dauguma (varguomenė), kuri prie sovietų gavo tai, ko neturėjo prie Smetonos, – normalų pragyvenimą”.
O ką siūlė juos terorizavę po miškus besislapčiusieji, kurie nušaudavo ir mokytoją, ir tarnautoją, ir t.t.?
Ogi nieko.
Citata: “Mano artimieji gyveno itin miškingose vietose, kur miškuose slapstėsi daugybė visų spalvų ir pakraipų ginkluotų būrių – baltųjų, raudonųjų, rudųjų, rusų, lenkų, vietos žmonių.
Visi jie vadino save partizanais, niekas nenorėjo pasivadinti tikruoju vardu ir atvirai paaiškinti apie savo tikruosius tikslus (juolab šiandien to nepripažintų).
Tačiau ar dėl to nuvertėjo garbingai kovojusių, garbingai visus sunkumus ir išbandymus atlaikiusių pasiaukojimas dėl laisvos Lietuvos?”
Pritariu.
‘..Štai kodėl iškilus partizanas Justinas Lelešius – Grafas rašė: ” mes (tikrieji partizanai) pralaimėjome, nes mūsų neplaikė visomenės dauguma (varguomenė), kuri prie sovietų gavo tai, ko neturėjo prie Smetonos, – normalų pragyvenimą”…’
Tamsta apsimetate ar siaip rasote ‘bile ka’? Prie sovietu visuomene gavo …normalu gyvenima… ??? Kas man paaiskins ko nesuprantu? Ateme visus gyvulius, zeme ir padargus (kitaip sakant ateme ka dirbti ir su kuo??) ir sukiso i kolukius, kur kaip metu atlygi gaudavo zmones po maiseli grudu. Cia ‘normalus gyvenimas’ anot kazko… 🙂 O gal tamsta apie tuos kuriu giminaicius ‘surinko’ ir i ‘kurorta’ isveze? Aisku, kurortas gerai, bet kiek girdejau is grizusiuju- nelabai laimingi atsiliepimai. Matyt ‘ne tuos girdejau’ :)Reikia skubiai persimesti i ‘tikro l’ ziniu kanala. Vat ten tai paaiskins… Dar pakankamai yra zmoniu, pragyvenusiu ir puikiai pamenanciu atnesta ‘normalu pragyvenima’, taip kad jusu ‘zinios’, svelniai tariant, propaganda (dabar megiamas zodelis) atsiduoda.
Nusišneki visiškai: smetoniniame laike varguomenė (kitaip – visuomenės dauguma – 95%) neturėjo beveik visiškai jokio turto.
Ir, be to, tai žodžiai partizano.
Ne mano.
Tiesa nepatinka?
Nusisneku visiskai… Nevare i kolukius, nenacionalizavo zemes ir gyvuliu, neatiminejo padargu ir pastatu. Aisku kad nusisneku, tarp kitko visiskai. Ne siaip sau, o visiskai. Vat tamsta tai panasu kad ‘cysta prauda’ porinat. Molodec… Nebuvo viso tai, be abejo kad nebuvo. Nacionalistiniu burzuju ismislas
Absoliuti dauguma tų suvarytų, išskyrus buožes, nieko savo neturėjo.
Ir dėl nuosavos žemės.
Dabar turi ir gali turėti, bet kas iš to? Beveik visi kaimiečiai anglijose, norvegijose, nes iš hektaro kito nepragyvensi.
Nežinai to ar ką tik iš Mėnulio nukritai?
Ir ko nelietuviškai pasivadinai? Gal esi koks šnipas? 🙂
Tuomet tavo kalbos -Lietuvos priešų propaganda.
‘tikras lietuvis’ užtvindo savo ‘atsiliepimais’ visus lietuviams svarbius klausimus. Jo ‘atsiliepimų’ apimtys viršija straipsnių apimtis, bet dar neteko skaityti ‘tikro lietuvio’ straipsnių. Kartą jis pats gyrėsi, kad, pasirašinėdamas keliais slapyvardžiais, parašė apie 200 ‘atsiliepimų’ per dvi paras po kažkokiu straipsniu.
Negalėdamas paneigti svetimžodžių daromos žalos lietuvių kalbai, po Vaitkevičiaus straipsniu, jis bandė įvelti į atskirus žodžių nagrinėjimus, bet galiausiai ‘nuslydo’ į Pokario pasipriešinimo kovų dalyvių vertinimą. Pagal jo aršumą galima spręsti, kad buvusios komunistinės išgamos bijo lietuvių tautinio pakilimo. Išvada: Vykinto Vaitkevičiaus straipsnis apie kalbą jiems yra pavojingas.
Meluoji:
1. tai patvirtina ir neziniukas (pasakęs, kad jis tyčia nuvedė nuo temos: temoje apie kalbą pradėjo šnekėti, kad, būk, pavadinimas baltai – blogas, galiausiai pasakė, kad jo diedas žudikas ir t.t.);
2. apie kalbos klausimus ne tau kalbėti, nes neturi apie tai nė žalio supratimo;
3. absoliučioje daugumoje straipsnių nesugebi suprasti esmės, o bandai nuvesti kalbą į dirvonus, pasiremdamas, būk, kalbos trūkumais.
Vienžo, esi kenkėjas.
Na ir trenktu yra ant svieto… Tada zmones gyvybe rizikavo del savo salies ,gyne savo sali nuo okupantu,o cia, po daug metu, kazkoks “pussutis provokatorius”, juos zudikais apsaukineja .Taip – okupantai juos tada vadino zudikais,banditais ir liaudies priesais,lygiai kaip ir tu ,mano manymu klaidingai save tikru lietuviu vadindamas… Drasus prie kompiuterio ar ne ? Idomu kaip butu akis i aki ,su tu tavo “zudikais” vadinamu laisves kovotoju vaikais ,ar anukais susitikti ir jiems i akis taip pasakyti ? Ar tau uztektu tam drasos ?
Ir nuo jokios temos as tycia nieko nenuvedziau,o vedziau diskusija su tavimi asmeniskai.Tu pats uzsikabinai ,nes matomai turi savu interesu….
– O kas del pavadinimo Baltai,nieko nesumelavau ir neisgalvojau,parasiau taip kaip yra – po Prusijos masinio vietovardziu pervadinimo,buvome pervadinti ir mes,lygiai kaip kad veliau buvo pervadinti Suduviai – Suvalkieciais.Po to savo juoda darba dare okupantai ir vel is naujo pervadindami visus Prusijos vietovardzius,tuo paciu ir kai kuriuos Lietuvos miestus…
Apie save rašai – “trenktu yra ant svieto”.
Kas kovojo, tą įvertinam, bet dauguma miškuose buvusių ne kovojo už Lietuvą, o savo skūrą gelbėjo, dėl ko žudė niekuo nekaltus lietuvius, todėl nebuvo jokių šalies laisvinimo rezultatų – per mažai buvo dėl to kovojusių.
Skirk banditus nuo tikrų partizanų.
Ne – rasiau apie tokius, kurie save “tikrais” vadina…
O pataikei parašyti apie save. 🙂
Su kuo ir sveikiname. 🙂
Nesupranti ka tau kitas raso? Tau nuo ziurejimo i raudonas zvaigzdes smegenys istirpo, ar tradiciskai per daug arielkos pili i srebtuve?
Manau,kad tas “tikras lietuvis”,isvis nera joks lietuvis,o o labai prastai “Ivano” paruostas provokatorius,labai aktyviai kisantis savo marazmus i visus Lietuvos laikrascius. Pvz. Delfyje, jis yra pats aktyviausias – sutapimas turbut…? 😀
O tu ar supranti ką tau rašo?
Nes mali tą patį per tą patį.
Ir dar su tom pačiom gramatikos klaidom.
Ir dar, pasirodo, nors vaizdavai esąs žinovas, nesugebi išversti poros eilučių iš Eiliuotos Livonijos kronikos.
Labai teisinga pastaba. Net nepajutau, kaip nuviliojo nuo temos. Gerai paruoštas.
Aš apie “tikrą lietuvį”.
Išsigalvoji – pats nežiniukas pripažino, kad tai padarė būtent jis.
Nors nesunku tuo įsitikinti – tereikia tik paskaityti komentarus.
Betgi tau labai norisi pasibjauroti.
Na tai stai Kembli – kaip ir viskas aisku…. 🙂
Su Kembliu seniai viskas aišku – jau senų senovėje Žygeivis jį išvedė į tyrą vandenį.
Bet pats irgi, pasirodo, nesugebi perkąsti poros eilučių senovės vokiečių teksto?
Dėl to ir išsidirbinėji.
As manau ,kad su tavimi viskas aisku “tikras lietuvi”,o ne su Kembliu…Ir nemetyk musmiriu kitiems i sriuba ,jeigu kiti verda ne pagal tavo skoni….
Nesugebi išversti poros eilučių, todėl bjaurojiesi.
Apie Kemblį skaityk Žygeivio tinklapyje, dar gali paklausti paties Žygeivio.
Nera prasmes su tavimi toliau diskutuoti. Net nezinai tu zmoniu,net neitari apie koki zmogu as minejau,o visus sumeti i viena maisa – tau jie visi zudikai.
.. O tie okupantu isperos, kurie zude visus iseiles,nesvarbu ar vaikai, ar moterys, ar seneliai, tie tau yra labai mieli.. Kad tau butu aiskiau: as taves klausiau,ar nuo 1945m. Lankeliskiu kunigas Lelesius ir jo vyrai – bendrazygiai, pagal tave buvo banditai – zudikai, ar ne ? O tu apie ka rasai ? Ps. Tu paciu Lankeliskiu,is kuriu baznycios,okupantu isperos issiveze 3 kunigus i Budavones miska ir ten juos nezmogiskai nukankino.
Gal ir pats buvai kokio nors rajono, partijos komiteto klerkas,ar gal koks stribas, del to tau ta tema taip sunkiai lenda ?
..
Citata: “Nera prasmes su tavimi toliau diskutuoti”.
Skaityk komentarus iš naujo.
Kam blaskytis ir vesti pokalbi su zmogumi, kuris negirdi. Aisku, yra kitas variantas: nenori girdeti. Nenoras girdeti dazniausiai susijes su nauda, noru issisukti, primesti savo nuomone, nuslepti kazka… Paklausykite kaip vyksta pokalbis tarp dvieju zmoniu (kas rusiskai supranta). Nuo 20min mazdaug, tada pertraukele ir nuo 28min vel. Idomus bendravimo budas… 🙂
h t t p s : / / w w w . youtube. c o m /watch?v=td8z3xVtAPw
Va va, nenorite jūs girdėti:
1. visų pirma tema čia yra ne ta;
2. pokariu miškuose
NE VISI
buvo herojai.
Labai paprasta.
O kiekvieno asmens konkrečią veiklą gali įvertinti
TIK
teismas.
Bet kada Lietuvos vadavimo jokių rezultatų nėra,
tuomet išvada irgi labai aiški:
per mažai buvo tų, kurie jos vadavimu užsiėmė.
Jei dar kam kyla klausimų, tai į juos buvo atsakyta komentaruose.
Tu neatsakai i konkretu klausima ,o issisukineji kaip tas zydelis LosAngeles nuorodoje….
As taves klausiau ,ar pagal tave, Lankeliskiu kunigas Lelesius – (Grafas,Krivaitis) ir jo bendrazygiai ,buvo banditai – zmogzudziai ,ar ne ? Juk pats pakisai man Lelelsiu ,kada kalba ejo apie mano seneli ! Pats rasai – cituoju: “Štai dėl ko jų nepalaikė visuomenės dauguma ir jie buvo išbubinti (žr. J.Lelešiaus – Grafo žodžius)”. Ir dar vienas – cituoju: “Grafas rašė: ” mes (tikrieji partizanai) pralaimėjome, nes mūsų neplaikė visomenės dauguma (varguomenė), kuri prie sovietų gavo tai, ko neturėjo prie Smetonos, – normalų pragyvenimą”. – Is kur zinai ,kad tai butent Lelesius taip rase ,o ne NKVD – MGB balamutai prikure ? Gavo normalu pragyvenima ir tai 1947 metais ? 😀 – Pamazu tikrai pradedu manyti,kad esi sovietinis balamutas ir provokatorius,arba dar blogiau .
Citata: “esi balamutas”.
Nes neskaitai:
“tikras lietuvis:
2016 12 13 11:52 |
Va va, nenorite jūs girdėti:
1. visų pirma tema čia yra ne ta;
2. pokariu miškuose
NE VISI
buvo herojai.
Labai paprasta.
O kiekvieno asmens konkrečią veiklą gali įvertinti
TIK
teismas.
Bet kada Lietuvos vadavimo jokių rezultatų nėra,
tuomet išvada irgi labai aiški:
per mažai buvo tų, kurie jos vadavimu užsiėmė.
Jei dar kam kyla klausimų, tai į juos buvo atsakyta komentaruose”.
Vaje – juk cia jau ir cenzura prasmirdo ! Net nemaniau,kad laikrastukas tavo “netikra tikruma” dengia …. 😀
Argumentų neturi.
“nežiniuk,” palik ramybėj šitą, aną, tikrą,netikrą. Neerzink savęs. Patausok savo sveikatą. Aš Tavę puikiai suprantu ir palaikau. Turiu namuose prisiminimų užrašų spaudinį kunigo Lelešiaus.
Čia tu apie save.
Kas, kad tu ką turi ar ne, jei nesugebi suprasti kas buvo ir kaip.
P.S. o tas neziniuskas, ko gero, tikrai nežino – neišverčia poros Eiliuotos Livonijos kronikos eilučių, dėl ko ir siunta.
Citata:”Argumentų neturi”: Cenzura ! Mano komentaru nerodo tavo naudai ,gali laisvai ir toliau provokuoti. O kas del vertimo,mielai isversciau tau,bet kai ka kita, i kita puse…
Mano komentarai jau n metų yra moderuojami.
Bet aš nesiskundžiu.
Stengiuos parašyti kuo aiškiau ir be nereikalingų žodžių.
Patariu ir tau taip elgtis.
P.S.
geriau jau užsiimtum tuo, apie ką tau visąlaik primenu: pabandytum išversti Eiliuotos Livonijos kronikos kai kurias eilutes.
Būtų nauda – būtų įdomu.
O tai visąlaik, nueidamas nuo temos, bandei įrodinėti tai kas neįrodoma – kad visi, būk, miškiniai, buvo tyri kaip krištolas.
Betgi taip nebūna, o ir istoriniai duomenys sako ką kita.
Nenusisnekek – as tau uzdaviau konkretu klausima ,o ne – kaip kad tu mane smeizi ,cituoju:”bandei įrodinėti tai kas neįrodoma ,
kad visi, būk, miškiniai, buvo tyri kaip krištolas.”
Be to , neversiu as tau jokiu kroniku ,gali buti ramus…. Vienintele priezastis tam,kad tu man nepatinki, manau kaip ir daugumai cia.
Aš ne pederastas, kad norėčiau kam nors patikti.
Be to,
klausimą pirmas uždaviau aš.
Aš į tavo klausimą atsakiau ir tą komentarą pakartojau net dukart, o jei nenori ar nesugebi suprasti, tai kieno čia bėda?
Citata:”Aš ne pederastas, kad norėčiau kam nors patikti.”.
Atleiskite – nesioriantuoju sioje srityje,todel esu priverstas paklausti. Kaip jus manote ,kam nori patikti “pederastai” ? Kas tas (kam nors)?
Skaityk iš naujo.
Gal suprasi.
O jei ne, tai kas dėl to kaltas?
Cia ne apie tave ?
http://www.pipedija.com/index.php/Tikras_lietuvis
Ne, nes mano vardas prasideda mažąja raide – kitąkart būk akylesnis.
kazkodel as tavimi netikiu,nes manau ,kad visi kiti dalykai atitinka… 🙂
🙂 🙂 🙂
Kurie?
manau pilnai imanoma ,kad visi
Kalbėk konkrečiai, šmeižtais nesimėtęs: jei sakai A, tai nebijok pasakyti ir B.
Įrodinėk.
Dabar jau neišsisuksi: pradėjai kaltinti, tai ir aiškink konkrečiai.
Ar toliau meluoti jau bijai?
Tuomet nepradėk bjaurotis kaip kokia boba – būk vyriškas ir atsakyk už savo veiksmus.
As manau, kad tie kas Pipedijoje rase ,tie ir turejo zinoti ,kas yra teisinga ,o kas ne… O tu zinoma bet kada gali teigti,kad tai ne apie “tikra lietuvi” rase ir kad ji domina tik “Eiliuota Livonijos Ordino kronika”… 😀 Manau kazka irodineti , turi (arba ne) tie,kas rase Pipedijoje. As – kaip visada nieko nezinantis “neziniukas” ir manyciau ,kad tuo paciu kiti kolegos, tik skaitome ka kiti raso, ir susidarome apie tai savo asmenine nuomone . Virtuali erdve yra virtuali erdve,kam nepatinka,gali uzsiimti kuo kitu…
Jei jau pradėjai šmeižti – pasakei A, tai pasakyk ir B – įrodinėk savo teiginius.
Ko bijai?
Ar išsigalvoti yra lengviau, nei pagrįsti?
O Livonijos kronikų eilučių vertimas, tarp kitko, buvo į temą – apie kalbą.
Tuo labiau, kad lietuviams tai yra įdomu.
Nebent tu esi ne lietuvis, nes gramatikos nemoki?
Ir senovės vokiečių, matyt, nemoki, jei bijai net pabandyti versti tas eilutes, kurios, beje, yra svarbios Saulės mūšio vietai nustatyti.
Betgi tau, nelietuviui, tai yra neįdomu?
Tuomet taip ir sakyk.
Nėra čia ko kliaučių ieškoti, kada ko nesugebi.
Juk minejau tau, kad Pipedija raso ! Kokie dar mano teiginiai ?
Stai pats pasiskaityk ,apie kazkoki labai neaisku “tikra lietuvi” raso. Matomai labai gerai ir seniai zinomas tipelis virtualioje erdveje … Kas jis toks isvis ?
http://www.pipedija.com/index.php/Tikras_lietuvis
Mano vardas prasideda iš mažosios, o ten rašo apie tą, kurio vardas prasideda iš didžiosios raidės.
Akivaizdu, kad vardas – ne tas.
Ko tada sieki, jei ne šmeižti?
o koks tas tavo vardas ?