Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė Valstybės gynimo taryboje pristatė pasiūlymą keisti principinės kariuomenės struktūros įstatymą, stiprinti turimus pajėgumus steigiant naujus karinius vienetus ir didinti karinio personalo skaičių.
Keičiant įstatymą būtų siekiama patikslinti principinę kariuomenės struktūrą, perskirstant dabartinius nuolatinius karinius vienetus, reikalingus Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos suformavimui, taip pat įsteigiant naujus kovinės paramos ir logistinės paramos karinius vienetus, keisti karinių vienetų pavadinimus, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės puoselėjamas tradicijas bei atlikti kitus pakeitimus.Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma padidinti profesinės karo tarnybos, karių savanorių ir rezervo karių skaičius ir vyresniųjų karininkų bei generolų, admirolų ir kariūnų skaičius.
„Pertvarkydami kariuomenės struktūrą siekiame sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus – steigiame naujus karinius vienetus, didinsime karių skaičių ir kursime operacinį gylį, kuris leis mūsų kariuomenei veikti dar efektyviau tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek kartu su sąjungininkais. Pirmoji divizija taps kertiniu mūsų ginkluotų pajėgų ramsčiu, pasirengusiu veikti krizės ar karo metu. Be to, dar šioje Seimo pavasario sesijoje pristatysime socialinį paketą, kurio tikslas – sudaryti geresnes sąlygas kariams. Pokyčiai bus reikalingi ir pačioje kariuomenėje, kad galėtume stiprinti karių motyvaciją ir tarnybos patrauklumą“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Karinių vienetų perskirstymas
Tikslinant principinę kariuomenės struktūrą siūloma perskirstyti Lietuvos kariuomenės nuolatinius karinius vienetus.
Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją sudarytų trys lygiavertės nuolatinės brigados: pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, pėstininkų brigada „Aukštaitija“, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, Inžinerijos ir Artilerijos pulkai, žvalgybos batalionas. Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionai įeitų į Artilerijos pulko sudėtį.
Iki pilno operacinio pajėgumo išvysčius Lietuvos atkurtąją Pirmąją diviziją būtų įgyvendinti nustatyti tikslai valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje, leidžiantys efektyviai veikti krizės ar karo metu kartu su NATO sąjungininkais.
Divizijos pajėgumas Lietuvos kariuomenei suteiks operacinio gylio, sukurs kontratakos galimybes ir leis pasiekti bei naikinti priešo pajėgų užnugarį – logistikos, ugnies paramos, vadovavimo, ryšių ir kitus operacijų vykdymui reikšmingus centrus.
Brigadų bei remiančiųjų pulkų valdymas mūšio lauke bus tiesioginė Divizijos vado užduotis, o efektyviai apjungdamas įvairias mūšio funkcijas, vadas galės pasiekti ne tik priešo pajėgų fiksavimą vietovėje, bet ir išstūmimą už Lietuvos Respublikos sienos.
Įstatymo pakeitime taip pat numatoma steigti naujus karinius vienetus: pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ – Tankų batalioną, pėstininkų brigadoje „Aukštaitija – logistikos batalioną. Taip pat numatyti ir diviziją remiantys atskiri kariniai vienetai – žvalgybos batalionas, ryšių batalionas bei transportavimo batalionas. Oro gynybos pulke numatomas Pirmasis ir Antrasis Oro gynybos batalionai, o Artilerijos pulke – Salvinės artilerijos ir Savaeigės artilerijos batalionai.
Į principinės kariuomenės struktūros įstatymą įtraukiama ir Karo komendantūrų valdyba bei Įgulų aptarnavimo tarnyba.
Lietuvos kariniams vienetams taip pat suteikiami nauji vardai. Pėstininkų divizijai bus vadinama Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija, karinių oro pajėgų oro gynybos pulkas gaus Kazimiero Semenavičiaus oro gynybos pulko vardą, karinių jūrų pajėgų uosto ir priekrantės gynybos tarnybai bus suteiktas Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių bataliono vardas, Depų tarnyba bus vadinama Divizijos generolo Jono Sutkaus depų tarnyba, o „Geležinio vilko“ brigados Logistikos batalionas bus pervadintas į Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio logistikos batalioną.
Didinamas karių skaičius
Šiuo įstatymo pakeitimu taip pat numatoma didinti krašto apsaugos sistemos personalo skaičių. Profesionaliosios karo tarnybos karių skaičių siekiama ilgalaikėje perspektyvoje didinti iki 20 tūkstančių, karių savanorių iki 6800, kariūnų skaičių iki 600. Atitinkamai, atsižvelgiant į karinių vienetų dydį ir pajėgumus bus padidintas generolų bei vyresniųjų karininkų skaičius. Taip pat norima didinti ir kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamą rezervo karių skaičių.
Visi siūlomi struktūros ir karių skaičiaus didinimo pokyčiai bus finansuojami iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o divizijai išvystyti ir įgalinti reikiamos papildomos ginkluotės, technikos, amunicijos ir infrastruktūros įsigijimai būtų finansuojami iš papildomų Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų.
Parengta pagal KAM pranešimą
