Gegužės 11 d., trečiadienį, Seimo rūmuose minėsime Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines.
11 val. Parlamento galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atvers nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“.Pristatoma paroda yra kukli istorinio atminimo dovana šiai iškiliai Lietuvos valstybingumo asmenybei. Joje pristatomas Kazio Griniaus rašytinis palikimas, apie Prezidento gyvenimą ir veiklą pasakoja fotografijos, kuriose atsispindi politinė, visuomeninė veikla, šeimos istorija, verta atskiro pasakojimo. Parodą parengė Seimo kanceliarija.
12 val. Konstitucijos salėje vyks forumas-minėjimas „Politinės sistemos ir demokratinių vertybių formavimas Lietuvoje (1920-1926 metais)“. Renginyje bus prisiminta Kazio Griniaus asmenybė, jo politinė veikla, aptartos demokratinės Lietuvos užuomazgos ir jos valdymas.
Forumas-minėjimas bus tiesiogiai transliuojamas televizijos kanalu „Seimas-tiesiogiai”, Seimo interneto svetainėje, LRT Kultūros kanalu.
Programa_Kazio Griniaus-150-meciui
Norintys dalyvauti renginiuose, prašomi registruotis čia iki gegužės 9 d. 15 val.
Na štai, vėlgi tam pat perėjūnui klastotojui Lietuvos istorijos ir menkintojui (visa kas ne “ružava” politiškai), Mindaugui Tamošaičių tribūna… Argi galime tikėt tuo, kuris Šalęių giminę, į komunistus užrašantis, pagrečiui kitų 1940 m. nelaimėlių; gal suklysta jo viensyk… bet ne “ružavojamsi” sau…
Todėl ir vis nebeturime, nei 1918 m. istorijos, su Jonu Basanavičiumi, – pirmu Lietuvos valstybės vadovu,
– perdavusiu valstybės vairą Antanui Smetonai; nei 1919-1926 m. istorijos, nerandančios nei ketvirtojo ir penktojo vadovų vietos tvirtos, t.y. pagrindo svaraus, kad po A.Stulginskio netikusiam laikotarpiui k. Griniaus nesėkmė..
ne visai jo ir kaltė (gal labiau 1918 m. gelbėtojo, gero, tvirto gelbėtojo – M.Sleževičiaus)
Žinotina ir tai,jeigu K.Grinius būtų prezidentavęs ilgiau,Lietuva galimai būtų tapus Sovietų Sąjungos respublika arba tuometinės Lenkijos dalimi.Juk Griniaus valdymo metais iki 1926m.Lietuvoje didžiulį bruzdėsį ir antivalstybinę veiklą vykdė komunistinės grupuotės ir nacionalistiniai vietinių lenkų sambūriai.
Dabar probanditiniai elementai ir nedamuštos kontros bando visaip iškišti už gerą perversmininkų pagalba į Prezidentūrą įlindusį Smetoną, tačiau jo valdymą nelegaliu pripažino dar partizanai, savo siekiamu idealu pasiėmę 1922m. Lietuvos R Konstituciją.
Man buvo linksma, kai tu rašei, kad ,,ir tarp komunistų pasitaikydavo gerų žmonių” 😀 😀