Gegužės 11 d., trečiadienį, Seimo rūmuose minėsime Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines.
11 val. Parlamento galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atvers nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“.Pristatoma paroda yra kukli istorinio atminimo dovana šiai iškiliai Lietuvos valstybingumo asmenybei. Joje pristatomas Kazio Griniaus rašytinis palikimas, apie Prezidento gyvenimą ir veiklą pasakoja fotografijos, kuriose atsispindi politinė, visuomeninė veikla, šeimos istorija, verta atskiro pasakojimo. Parodą parengė Seimo kanceliarija.
12 val. Konstitucijos salėje vyks forumas-minėjimas „Politinės sistemos ir demokratinių vertybių formavimas Lietuvoje (1920-1926 metais)“. Renginyje bus prisiminta Kazio Griniaus asmenybė, jo politinė veikla, aptartos demokratinės Lietuvos užuomazgos ir jos valdymas.
Forumas-minėjimas bus tiesiogiai transliuojamas televizijos kanalu „Seimas-tiesiogiai”, Seimo interneto svetainėje, LRT Kultūros kanalu.
Programa_Kazio Griniaus-150-meciui
Norintys dalyvauti renginiuose, prašomi registruotis čia iki gegužės 9 d. 15 val.
Susiję straipsniai:
- Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais
- 2016-uosius numatoma paskelbti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais
- Minimos Prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės
- Užugirio dvare paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 141-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Kaune iškilmingai paminėtos Prezidento A. Smetonos 70-osios žūties metinės (nuotraukos)
- Seime pristatoma paroda, skirta A. V. Ulbos 75-osioms gimimo metinėms paminėti
- Seime vyks Kultūros dienos 10-mečiui paminėti skirti renginiai (programa)
- Vyks atminimo vakaras, skirtas N.Vėliaus 75-osioms gimimo metinėms
- Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“
- Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“
- Seime pristatoma paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“
- Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią
- Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
- Bus atidaryta Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „Donelaitis“
- Prezidento institucijos įkūrimo 95-metis bus minimas azartiškai ir jaunatviškai
- P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
- Č. Iškauskas. Ar statysime paminklą „šunsnukiui“?
- Gimęs tai vietai ir toms pareigoms!
- Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti
- UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“
- Kultūros naktį bus atidaryta Vasantos Das fotografijos miniatiūrų paroda „Indija mylinčiomis akimis“
- Č. Iškauskas. Ar Lietuvai reikia tokio lyderio kaip A. Smetona?
- L. V. Medelis. Diplomo šviesa kaip žaltvykslė pelkėje
- Seime pristatoma paroda, skirta partizaninėms kovoms paminėti
- Kauniečiai kviečia į nuotolinį susitikimą su ukrainiečių „Shilo grupės“ fotografais
- Lisabonoje atidaryta fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“ (nuotraukos)
- Paroda, kurią uždraudė Rusijos cenzūra, atkeliavo į Lietuvą
- Šiauliuose atidaroma karo korespondento A. Morozovo nuotraukų paroda, vaizduojanti karą Ukrainoje (video, nuotraukos)
- Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidarytos dvi parodos
Na štai, vėlgi tam pat perėjūnui klastotojui Lietuvos istorijos ir menkintojui (visa kas ne “ružava” politiškai), Mindaugui Tamošaičių tribūna… Argi galime tikėt tuo, kuris Šalęių giminę, į komunistus užrašantis, pagrečiui kitų 1940 m. nelaimėlių; gal suklysta jo viensyk… bet ne “ružavojamsi” sau…
Todėl ir vis nebeturime, nei 1918 m. istorijos, su Jonu Basanavičiumi, – pirmu Lietuvos valstybės vadovu,
– perdavusiu valstybės vairą Antanui Smetonai; nei 1919-1926 m. istorijos, nerandančios nei ketvirtojo ir penktojo vadovų vietos tvirtos, t.y. pagrindo svaraus, kad po A.Stulginskio netikusiam laikotarpiui k. Griniaus nesėkmė..
ne visai jo ir kaltė (gal labiau 1918 m. gelbėtojo, gero, tvirto gelbėtojo – M.Sleževičiaus)
Žinotina ir tai,jeigu K.Grinius būtų prezidentavęs ilgiau,Lietuva galimai būtų tapus Sovietų Sąjungos respublika arba tuometinės Lenkijos dalimi.Juk Griniaus valdymo metais iki 1926m.Lietuvoje didžiulį bruzdėsį ir antivalstybinę veiklą vykdė komunistinės grupuotės ir nacionalistiniai vietinių lenkų sambūriai.
Dabar probanditiniai elementai ir nedamuštos kontros bando visaip iškišti už gerą perversmininkų pagalba į Prezidentūrą įlindusį Smetoną, tačiau jo valdymą nelegaliu pripažino dar partizanai, savo siekiamu idealu pasiėmę 1922m. Lietuvos R Konstituciją.
Man buvo linksma, kai tu rašei, kad ,,ir tarp komunistų pasitaikydavo gerų žmonių” 😀 😀