Kaukinės (kitaip dar vadinamas Žiedeliu) ežeras (Kaišiadorių r.) yra idealiai apvalios formos, o jį supa žiedo formos pakiluma – pylimas, todėl manyta, kad jis gali būti meteoritinės kilmės. Vietiniai žmonės pasakoja, kad „…danguje netikėtai pasirodęs kaukiantis ugnies kamuolys, kuris trenkėsi į miško tankmę. Toje vietoje nuo sprogimo atsivėrė didžiulė skylė, o aplinkui kilometro spinduliu išvirto ir sudegė miškas…“.
Kaukinės ežero kilmės nustatymui buvo atlikti geologiniai tyrimai ir nustatyta, kad Kaukinės ežero skersmuo – 120 metrų, didžiausias gylis 15 m. Jo šlaitai gana statūs. Ežero guolis yra smėlingoje trikampio formos kalvelėje. Vandens absoliutinis aukštis 160,7 m, o aukščiausias kalvos taškas yra 163 m absoliutiniame aukštyje. Tyrimų metu buvo ieškoma stiklo lydinių ir meteorito skeveldrų, deja jų nebuvo rasta. O rankiniu būdu išgręžtuose gręžiniuose stebimos nuosėdos ir nuogulos nėra sujauktos.
Kaukinės ežeras yra paskutinio apledėjimo Baltijos stadijos kraštinių darinių išplitimo teritorijoje. Jo apylinkių reljefas yra smulkiai kalvotas, kur absoliutinis aukštis svyruoja nuo 158 iki 166 metrų. Kalvas suformavo tiek tekėję ledyno tirpsmo vandenys, suklostę įvairios granuliometrinės sudėties smėlingas (fliuvioglacialines) nuogulas tiek pats tirpdamas ledynas (glacialines) – moreninį priesmėlį ir priemolį. Pažemėjimuose stebimos patvenktinio prieledyninio baseino (limnoglacialinės) nuosėdos – molis aleuritinis bei holoceno amžiaus ežerinės (limninės) nuosėdos – smėlis aleuritingas molingas ir nenustatyto tipo pelkių durpės.
Kaukinės ežeras gali būti glaciokarstinės kilmės. Nuo ledyno pakraščio atskilęs ledo gabalas buvo palaidotas smėlingose nuogulose. Šylant klimatui jis tirpo ir buvusi smėlio kalva įdubo.
Lietuvoje iki šiol nustatyti tik du – Mizarų ir Veprių – palaidoti impaktiniai krateriai. Jie surasti prieš 40 metų. Mūsų šalyje neatrastas nei vienas žemės paviršiuje kvartero amžiaus nuosėdose esantis impaktinės kilmės krateris. Taip gali būti dėl geologinės sandaros ypatumų, nes Lietuvos teritorija pasižymi stora kvartero danga ir impaktinės kilmės kraterius sunku atpažinti ir galima supainioti su kitokios kilmės įdubomis. Tam būtini išsamūs geologiniai tyrimai.
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai siekia surinkti kuo daugiau informacijos apie jau atrastus kraterius ir aptikti kitus galimus kraterius, juos ištirti ir aprašyti. Geologiniai objektai – įdubos – buvo pasirinkti pagal specialistų surinktą informaciją vykdant kitus geologinius darbus ir atsižvelgiant į gautus pranešimus apie ypatingas paviršines geologines struktūras.
Tirti pasirinkti Jokimo duobelė (Utenos r.), Skaudvilės įduba (Tauragės r.), Misiūniškio duobelė (Rokiškio r.), Neciūnų įduba (Biržų r.), Lausgenių „velniaduobė“ (Trakų r.), Mačiukų pelkė (Plungės r.) ir kt.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą, kurio tikslas – nustatyti, ar mūsų šalyje yra impaktinių kraterių.
Impaktiniai krateriai – išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros ir kartu geologinės istorijos liudininkai.
