Artėjant Vėlinėms, Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) atkreipia dėmesį į mažiau pastebimą kapinių poveikį aplinkai – galimą gruntinio vandens taršą. Širvintų ir Radviliškio kapinėse atlikti tyrimai parodė, kad tam tikromis sąlygomis gruntiniame vandenyje gali padaugėti azoto junginių ir atsirasti mikrobiologinė tarša.
Kapinės yra neatsiejama gamtinės aplinkos dalis. Jose vykstantys organinių medžiagų irimo procesai, krituliai ir žmonių veikla gali turėti įtakos po žeme tekančio vandens sudėčiai.
Dar 2019 m. Lietuvos geologijos tarnyba pradėjo tirti, kaip kapinės veikia gruntinį vandenį. Tyrimams pasirinktos Radviliškio naujosios ir Širvintų senosios kapinės, įrengtos ant vandeniui laidžių nuogulų.
Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimai atlikti tik dviejose kapinėse, todėl jų išvadų negalima tiesiogiai taikyti visoms Lietuvos laidojimo vietoms.
Širvintose nustatytas didelis nitratų kiekis
Tyrėjai įrengė stebėjimo gręžinius prieš kapines ir už jų, atsižvelgdami į gruntinio vandens tekėjimo kryptį. Buvo tiriama vandens cheminė sudėtis, ieškoma metalų, vaistų likučių ir kitų medžiagų, taip pat vertinama mikrobiologinė tarša.
Ryškiausi skirtumai nustatyti Širvintų senosiose kapinėse.
2019 m. į kapinių teritoriją atitekančiame gruntiniame vandenyje nitratų koncentracija siekė 1,9 mg/l, o už kapinių, vandens tėkmės kryptimi, – net 94,42 mg/l.
2020 m. atitinkamuose gręžiniuose nustatyta 1,75 ir 90,36 mg/l nitratų.
Palyginimui, geriamajam vandeniui nustatyta didžiausia leidžiama nitratų koncentracija yra 50 mg/l. Taigi už kapinių tirtame gruntiniame vandenyje ši riba buvo viršyta beveik du kartus.
Pasak geologų, svarbiausi galimos kapinių taršos rodikliai yra azoto junginiai. Senesniems organinių medžiagų irimo procesams būdingesni nitratai, o naujesniems – amonis.
Vis dėlto vien šie matavimai neįrodo, kad visi nustatyti nitratai atsirado dėl laidojimo procesų. Vandens sudėtį gali veikti ir kiti aplinkos taršos šaltiniai.
Aptikta ir mikrobiologinė tarša
Tiriamuose gręžiniuose taip pat aptikta žarnyno lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų. Dėl šių bakterijų tirtas gruntinis vanduo neatitiko geriamojo vandens mikrobiologinių reikalavimų.
LGT specialistai pažymi, kad taršos plitimui didelę įtaką gali turėti krituliai. Rudenį gausesnis lietaus vanduo skverbiasi į gruntą ir gali pernešti jame bei žemės paviršiuje esančias medžiagas.
Kapinių poveikis gruntiniam vandeniui priklauso ir nuo grunto laidumo, vandens gylio, jo tekėjimo krypties bei pačių kapinių amžiaus.
Įdomu tai, kad tyrėjai neaptiko tirtų vaistų likučių, naftos angliavandenilių, chlororganinių pesticidų ir daugelio kitų pavojingų cheminių junginių. Daugumos tirtų metalų kiekiai taip pat buvo mažesni už nustatymo ribas.
Tai rodo, kad taršos pobūdis gali būti gana skirtingas, o kapinių artumas savaime dar nereiškia, jog aplinkinis vanduo yra užterštas.
Šalia kapinių esantiems šuliniams – didesnis dėmesys
Tyrimų išvados ypač svarbios gyventojams, kurie vandenį geria iš netoli kapinių esančių šachtinių šulinių ar negilių gręžinių.
Pasak LGT, parenkant šulinio vietą būtina atsižvelgti į gruntinio vandens tekėjimo kryptį. Galimas taršos šaltinis turėtų būti žemiau pagal vandens srautą. Jeigu to užtikrinti neįmanoma, iki jo turi būti ne mažiau kaip 50 metrų.
Tačiau vien atstumas negarantuoja vandens saugumo.
LGT rekomenduoja šulinių vandenį laboratorijoje tirti bent kartą per metus, geriausia pavasarį arba rudenį.
Ypač svarbu žinoti, kad nitratų ir nitritų perteklius gali būti visiškai nepastebimas. Vanduo gali išlikti skaidrus, neturėti pašalinio kvapo ar skonio, tačiau būti netinkamas gerti.
Apie būtinybę tikrinti šulinių ir gręžinių vandens kokybę anksčiau rašė ir „Alkas.lt“.
Mažiau cheminių priemonių ir vienkartinių puošmenų
Geologai primena, kad kapinių aplinkai įtaką daro ne tik laidojimo procesai, bet ir kapų priežiūra.
Herbicidai, samanų naikikliai ir kitos cheminės priemonės, lietaus nuplaunamos nuo kapų ar takų, gali patekti į gruntą ir aplinkinius vandenis.
Todėl patariama piktžoles šalinti mechaniškai, naudoti mulčią, sodinti mažiau priežiūros reikalaujančius augalus.
Prancūzijoje pesticidų naudojimas kapinėse buvo palaipsniui nutrauktas, o nuo 2021 m. joms taikomas bendras draudimas.
Artėjant Vėlinėms, aplinkosaugininkai taip pat ragina atsisakyti perteklinių plastikinių puošmenų, rinktis natūralias ar sodinamas gėles, daugkartines žvakides, tinkamai rūšiuoti atliekas.
Kaip anksčiau rašė „Alkas.lt“, prieš Vėlines kapinėse susidarančių atliekų kiekis smarkiai išauga.
Tuo tarpu senieji lietuviški Vėlinių papročiai pasižymėjo saikingumu ir glaudesniu žmogaus ryšiu su gamta.
Lietuvos geologijos tarnybos tyrimai primena, kad kapinės nėra nuo aplinkinės gamtos atskirta vieta. Tai, kas vyksta žemės paviršiuje, tam tikromis sąlygomis gali paveikti ir po juo tekantį vandenį.
Todėl pagarba mirusiesiems gali būti neatsiejama nuo rūpesčio gyvųjų aplinka – švariu dirvožemiu, saugiu vandeniu ir tausojama gamta.
Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą.
Durnių rašliava.