Partijų muštynės, ypač prieš rinkimus, yra bent dalinai suprantamas dalykas. Partijos ar jų blokai emocingai konkuruoja dėl rinkėjų simpatijų ir balsų. Visgi ribos politiniam agresyvumui turi egzistuoti. Ir jos yra bent dvi. Pirma, partijos neturi nusiristi iki gryno taškymosi purvu ir, antra, politinėje kovoje kaip įrankis neturi būti naudojamos teisinės institucijos.
Deja, Lietuvoje ir viena, ir kita ribos yra peržengiamos. Nors rinkiminė kampanija dar oficialiai neprasidėjo, jau dabar politikai vieni kitus maudo purvo voniose. Ypač aktyvūs šiuo požiūriu vadinamieji krikščioniški demokratai.
Šiandien mes nematome partinių idėjų kovos, politinių strategijų konkurencijos, kuri išryškintų partinius nuomonių skirtumus. Visą dėmesį šiandien stengiamasi sutelkti į skandalus – į Vijūnėlės dvarą, namelio Utenos rajone stogą ar Ministro Pirmininko žento verslą. Tai nebūtų blogai, jei būtų išlaikytas balansas, jei būtų kalbama ir apie Gabrieliaus Landsbergio „kosmonautišką“ kilimą karjeros laiptais, ir Austėjos Landsbergienės privatų, tačiau, sako, valstybės remiamą, verslą ir t.t.
Visgi blogiausia rinkiminiuose mūšiuose yra ne purvo vonios. Didžiausią rūpestį kelia teisės institucijų kišimasis, o tiksliau – jų kišimas į tarppartines batalijas akivaizdžiai palaikant vienas politines jėgas ir gniuždant kitas. Kadangi tokiai praktikai metų metais nebuvo priešinamasi, nes patys politikai, žurnalistai bei politologai pasyviai stebėjo šį procesą, teisėsaugą vis dažniau pradėta naudoti ne tik prieš atskirus politikus, bet ir prieš partijas kaip juridinius asmenis.
Nesileisiu į juodosios buhalterijos istorijos detales Darbo partijos byloje. Tačiau šokiruojantis faktas yra tai, kad buvo keliama byla partijai kaip juridiniam asmeniui. O tai kelia grėsmę pačiai partijos egzistencijai. Jeigu juodoji buhalterija Darbo partijoje egzistavo, ją organizavę žmonės turi būti deramai nubausti (dabartinis nuosprendis yra nuviliantis). Tačiau apie patį partijos reikalingumą ar nereikalingumą turi spręsti rinkėjai, o ne Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) ar kokia nors kita teisinė institucija.
Taip yra išgirtose Vakarų demokratijose, kur irgi ne taip jau retai nustatomi juodųjų pinigų cirkuliavimo partinėse kasose atvejai. Tačiau dėl to partijos nėra naikinamos. Pas mus yra kitaip. Ir tokia praktika diskredituoja tiek politinę, tiek teisinę valdžią. Ji griauna moralinius ir teisinius valstybės pamatus.
Kadangi į tokią situaciją deramai nereagavo net valdanti dauguma, ypač keista šiuo požiūriu buvo socialdemokratų pozicija, teisinio susidorojimo su „blogomis“ partijomis įrankis naudojamas toliau. Dabar imamasi partijos „Tvarka ir teisingumas“ (toliau – TT), kuri nomenklatūros požiūriu irgi yra „ne ta partija“. Ne tokia partija, kokios reikia nomenklatūrai. Kartojama tai, kas buvo jau išbandyta su Darbo partija – iškelti kaltinimai ne tik atskiriems TT partijos nariams, bet ir partijai kaip juridiniam asmeniui. Vadinasi, išlaikoma galimybė taikyti jai įvairias bausmes, sankcijas. Ir labai tikėtina, jog tai ruošiamasi daryti per patį rinkimų įkarštį. Tarkim, užblokuojant partijos sąskaitas.
Jeigu Lietuva būtų TIKRA Europos Sąjungos šalis, ji laikytųsi kitų principų – tirtų įtariamų asmenų veiklą, juos baustų, tačiau neužsiimtų teisinėmis manipuliacijomis rinkimų metu. Juk rinkimų baigtį turi nuspręsti ne kokia nors STT, o gerai informuotas, nesukvailintas jo didenybė RINKĖJAS.
Bent iš dalies būtų galima pateisinti net ir dabartinę teisinių institucijų praktiką, jei ji būtų taikoma VISOMS politinėms partijoms, jei kriterijai būtų VIENODI ir „blogoms“, ir „geroms“ partijoms. Juk, pavyzdžiui, nomenklatūrai gerai žinomas juodosios buhalterijos atvejis konservatorių partijoje, kuris siejamas su buvusio partijos pirmininko pavaduotojo ir partijos iždininko Vito Matuzo asmeniu. Tai rimta byla. Tačiau ta byla yra marinama teismuose, ji užtildyta žiniasklaidoje, nes – tai mano asmeninė versija – nenorima, kad ji taptų rinkiminės kovos „topu“.
Tai, kad teisėsaugoje ir viešojoje erdvėje apskritai nėra net užuominų apie bylos iškėlimą Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (toliau – TS-LKD) kaip partijai, patvirtina baisiausią iš visų galimų versijų. Pagal ją juodoji buhalterija TS-LKD yra gera buhalterija. Arba, kitaip – ji yra „balta“ buhalterija, nes ją tvarko „balta“ partija. O „baltos“ buhalterijos „baltosiose“ partijose teisėsaugos institucijų nėra tiriamos. Atitinkamai „baltoms“ partijoms, kaip juridiniams asmenims, bylos nebekeliamos.
O juk atvejai, ypač lyginant Darbo partijos ir konservatorių juodosios buhalterijos bylas, yra graudžiai panašūs. Tačiau konservatoriams, kaip partijai, byla negresia. Nes ją gina milžino jėga. Kas gali paneigti, kad tos jėgos priešakyje yra konservatoriams ir liberalams atsidavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė? O kažkur fone – didis politinis kombinatorius. Vardo nesakysiu.
Juk Prezidentė nuolat mojuoja neaiškios kilmės pažymomis apie, esą, juodus „blogų“ politikų darbus. Juk ji bara neva korupcija susitepusius ministrus. Tačiau niekada niekas nematė ir negirdėjo Prezidentės kalbant apie konservatorius ar liberalus diskredituojančias pažymas, apie konservatorišką nepotizmą ar, pavyzdžiui, apie galimą vietos rinkimų klastojimą Trakų rajone (dėmesio – liberalai!). Matant tokį selektyvumą, norom nenorom kyla mintis, kad Prezidentė, ko gero, yra sukonstravusi partijų traiškymo volą ir jį pati vairuoja. Vairuoja atsargiai manevruodama, kad, neduokdie, neužkliudytų konservatorių bei liberalų. Tačiau yra ryžtinga, kai reikia gniuždyti „blogąsias“ partijas. Kad pastarosios per rinkimų kampaniją neatsitiestų ir nepradėtų rimtai konkuruoti su jos mylimomis be kaltės pradėtomis partijomis, jų nenuskriaustų.
Čia sustosiu prieš tai paklausęs: ponia Prezidente, o su vairavimo taisyklėmis esat susipažinusi? Ir apskritai ar turite teisę konstruoti ir, svarbiausia, vairuoti volą, kuris traiško mūsų politinę sistemą ir teisės viršenybės bei demokratijos principus apskritai? Norėčiau patarti gerbiamai Prezidentei: geriausias vadovas įvairių politinių agregatų vairuotojams yra Konstitucija. Prieš sėdant prie volo vairo siūlau Jos Ekselencijai dar kartą ją perskaityti.
P.S. Verta dėmesio yra socialdemokratų laikysena partijų traiškymo klausimu. Susidarė toks įspūdis, jog socialdemokratų vadovai buvo įtikėję, kad jeigu jie „bus geri“ ir klausys svarbiausios šalies vairuotojos, jie liks nuošalyje, jų volas nepalies. Todėl liko pasyviais stebėtojais ir net blogiau. Manau, kad jie buvo naivūs. Lietuvoje neliečiamos tik dvi partijos. Kaip rodo paskutiniai įvykiai, socialdemokratų tarp jų nėra.
tas žmogus jau peržengė ribą ir nukeliavo toli toli, negrįžtamai tapęs marginalu? Jei tai užsakytas ir apmokėtas rašinys, sudėliotas labai prastai. Labai neskanūs pasvarstymai, apramstyti blogai kvepiančiomis emocijomis. Turbūt užsakovas tą irgi pamatė.
Kažkas sakė, kad jis kadaise buvo klapčiukas.
Gal dėl to?
Gylys vienas iš nedaugelio padoresnių ir protingesnių seimo narių ,Jis neslepia buvęs klapčiuku ar kompartijos nariu toldėl ir nepatinka įvairiaplaukiams. Jūs paklauskite Landzbergio ar kitų kuo jie buvo.
Nuo pat krikščionybės sukūrimo, toliau , bolševizmo ir dabar globalizmo protingi žmonės įvairiausiais būdais buvo niekinami ir naikinami, nes tai ta pati priedermė. Prisiminkite, kaip tarpukaryje Rusijoje bolševikai vienas kitą “dusino”. Todėl nieko naujo, kad kova vyksta dėl vietos prie “lovio”,gal tik metodai kiti, kita epocha , valdžia tai tų pačių, pasidomėkite jų biografijomis , jeigu kur nors rasite teisingas. Buvusieji pasivadinę kitais pavadinimais tęsia pragaištingą Lietuvai darbą. Kiek Lietuvoje lietuvių beliko………?. Tik gaila, kad partijos ar sąjungos pasivadinę patriotinėmis ar tautinėmis eina panašiu keliu, nors dabar pats svarbiausias dalykas Tautos išlikimas, bet Tauta niekam nerūpi.
Žinoma, piktnaudžiaujama. Bet ar tikrai prezidentė kalta? Man galva čia reikalus tvarko kiti.
Tegu traisko, man ne vieno is ju negaila.