Vasario 18 d., 15 val. tikrojo gimtadienio (vasario 20 d.) išvakarėse, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) bus švenčiamos žymaus lietuvių kompozitoriaus, švietėjo, visuomenininko, Sąjūdžio veikėjo Juliaus Juzeliūno 100-osios gimimo metinės.
Lietuvos kultūrinė visuomenė jau pradėjo minėti Seimo paskelbtus 2016-uosius Juliaus Juzeliūno metus.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – institucijoje, kurioje J. Juzeliūnas pedagoginį darbą dirbo iki mirties, beveik pusšimtį metų (1952–2001), vyks muzikinei ir plačiajai kultūrinei visuomenei skirti renginiai, kurie pagerbs profesorių, atskleisdami jo gyvenimo bei veiklos aspektus ir aktualizuodami jo kūrybinį palikimą.Knygos viršelis Knygos viršelis
15 val. LMTA Muzikos inovacijų studijų centre bus inauguruota J.Juzeliūno erdvinio garso sfera, čia skambės ir specialiai Centro darbuotojų sukurta J. Juzeliūno kūrinių erdvinė kompozicija, palydėsianti žymiąsias jo “Litanijas” obojui solo (solistas – Robertas Beinaris).
16 val. LMTA Balkono teatre bus pristatyta tik ką išleista Algirdo Jono Ambrazo monografija “Julius Juzeliūnas: gyvenimo ir veiklos panorama. Kūrybos įžvalgos”, kurioje pirmą kartą pamėginta nuodugniai nušviesti ir deramai įvertinti J. Juzeliūno veiklos visumą, pateikti įvairių jos aspektų vaizdą tarp to meto Lietuvos muzikinio ir visuomeninio gyvenimo įvykių. Daugiau kaip 700 puslapių monografiją aptars ir pristatys jos autorius prof. habil. dr. A. J. Ambrazas, muzikologai prof. dr. Juozas Antanavičius, dr. doc. Jūratė Gustaitė. Dalyvaus J. Juzeliūno mokinė kompozitorė Onutė Narbutaitė, renginį ves muzikologė Jūratė Katinaitė. Lietuvos kompozitorių sąjungos išleistą knygą bus galima įsigyti leidyklos kainomis.
18 val. LMTA Didžiojoje salėje suskambės J. Juzeliūno muzika, atliekama Vilniaus šv. Kristoforo kamerinio orkestro (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus). Koncerto programoje – trys ryškūs kompozitoriaus kūriniai, jau įėję į lietuvių muzikinės kultūros istoriją. Tai Poema-koncertas styginių orkestrui, sukurta 1961 m. ir skirta ką tik S. Sondeckio suburtam Lietuvos kameriniam orkestrui. Kūrinyje derinami kontrastingi poemiškumo ir koncertiškumo elementai lėmė ir jo pavadinimą. Jame savitai tęsiamos barokinės concerto grosso tradicijos. Beje, tai buvo ir pirmasis J. Juzeliūno kūrinys, ištisai pagrįstas specifinės netercinės struktūros akordais.
Koncertą klarnetui ir styginiams J. Juzeliūnas sukūrė 1985 m., o rašydamas solinę klarneto partiją orientavosi į žymiausią Lietuvoje šio instrumento meistrą – Algirdą Budrį, dalyvavusį pirmą kartą atliekant ne vieną Juzeliūno kūrinį. “Tai reikšmingiausias kūrinys, kurį Maestro parašė man, – yra sakęs A. Budrys. – Man šį kūrinį teko atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Anglijoje, JAV ir Kanadoje. Visur jis turėjo didelį pasisekimą, o kolegos klarnetininkai visur prašydavo šio kūrinio natų.” Koncerto muzikoje girdėti ir neeuropinės muzikos atgarsių, ženklinusių ir kai kuriuos kitus šio laikotarpio J. Juzeliūno kūrinius. Vyrauja meditaciškumas, solisto partija primena begalinę improvizaciją. Solistas – klarnetininkas Andrius Žiūra.
Koncertą užbaigs kantata balsui ir styginiams “Gėlių kalbėjimas” pagal lietuvių išeivijos poeto ir kinematografininko Jono Meko eiles. 1985 m. pradžioje parašęs kūrinį sopranui ir vargonams (arba fortepijonui), netrukus J. Juzeliūnas parengė ir koncertinėje praktikoje labiausiai paplitusią “Gėlių kalbėjimo” versiją balsui ir styginiams. Ši poetiška, išraiškinga, nuosaikiai moderni vokalinė kompozicija skambėjo ne viename koncerte Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvaus sopranas Monta Martinsonė.
Juliaus Juzeliūno gimimo šimtmetis 2016-aisiais bus paminėtas įvairiais muzikiniais, kultūriniais, švietėjiškais renginiais, nusidrieksiančiais per visą Lietuvą. Koncertų ciklai, parodos, konferencijos, švietimo renginiai kvies prisiminti ir naujai įvertinti šio žymaus kūrėjo talentą. Kompozitoriaus gimimo dieną – 2016 m. vasario 20 d. – į apyvartą išeis J. Juzeliūno šimtmečiui skirtas pašto ženklas, vokas ir spaudas, o Vilniaus centriniame pašte vyks šių vokų antspaudavimas.
Žeimelio batsiuvio Juozo Dambrausko (kairėje) dirbtuvėje (J. Juzeliūnas sėdi priekyje), apie 1930 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Lietuvos valstybinės konservatorijos Kompozicijos katedroje vieši D. Šostakovičius • Iš kairės: Vaclovas Paketūras, Eduardas Balsys, Dmitrijus Šostakovičius, Julius Juzeliūnas, Justinas Bašinskas, Vytautas Laurušas, Romualdas Twardowskis. Vilnius, 1955 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas (kairėje) ir režisierius Vytautas Grivickas. Vilnius, 1953 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Statant tiltą per Beržtalio upelį. • J. Juzeliūnas – kairėje su kastuvu. Žeimelis, 1933 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Karo tarnyba Zoknių oro uoste, 1938 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Kariuomenėje su smuiku, 1938 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Lietuvių kompozitorių grupė Kauno konservatorijos salėje (apie 1946 m.) • Iš kairės sėdi: Stasys Vainiūnas, Juozas Gruodis; prie fortepijono – Juozas Tallat-Kelpša; stovi: Antanas Račiūnas, Klemensas Griauzdė, Jonas Dambrauskas, Juozas Karosas, Aleksandras Kačanauskas, nenustatytas asmuo, Balys Dvarionas, Jonas Bielionis | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas Juozo Gruodžio kūrybos pamokoje, 1947-ųjų birželis | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas po konservatorijos baigimo, 1948–1949 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas Antrosios simfonijos kūrimo metu, 1949-ųjų gruodis | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas su būsimąja žmona Danute Sprindyte, 1951 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas ir Eduardas Balsys, 1954 12 27 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas sveikina Antaną Kučingį jo 70 metų jubiliejaus proga, 1969 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas „Afrikietiškų eskizų“ kūrimo metu, apie 1960 | Lietuvos kompozitorių sąjunga, Algimanto Kunčiaus nuotr. J. Juzeliūnas su sūnumis Tomu (ant rankų) ir Gediminu, 1966 01 06 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Iš kairės: Eduardas Balsys, Julius Juzeliūnas ir Vytautas Laurušas, apie 1975 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Minint Lietuvos valstybinės konservatorijos penkiasdešimtmetį Vilniuje, Menininkų rūmuose • Iš kairės: Zenonas Paulauskas, Julius Juzeliūnas, Juozas Gaudrimas, Jadvyga Čiurlionytė, Jonas Nabažas, Elena Dirsienė, Aleksandra Staškevičiūtė, 1983 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Skamba liaudies daina „Šėmi jauteliai“ • Stovi Eduardas Balsys ir Julius Juzeliūnas, sėdi iš kairės: Adelė Balsienė, Kostas Širmenis, Janina Širmenienė, Stasys Repšys, Julija Adamkevičienė. Apie 1975 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Julius Juzeliūnas ir Zigmas Vaišvila, 1988 | Onos Pajedaitės nuotr. J. Juzeliūnas ir Virgilijus Čepaitis (kairėje), 1989-ųjų kovas | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. SSRS liaudies deputatų palydos Vilniaus Kalnų parke • Iš kairės: J. Juzeliūnas, Vladimiras Beriozovas, Vytautas Landsbergis, Vytautas Statulevičius, Algirdas Brazauskas, Kazimira Prunskienė, Algimantas Čekuolis, 1989 05 20 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas kalba Sąjūdžio mitinge prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, 1991 03 11 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Sąjūdžio aktyvistai. 1997-ųjų gruodis • Sėdi iš kairės: Romualdas Ozolas, Meilė Lukšienė, Arūnas Žebriūnas, Kazimira Prunskienė, Justinas Marcinkevičius, Julius Juzeliūnas | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Knygos „Lietuvos gyventojų genocidas“ II leid. pristatymas Lietuvos genocido centre, 1999 m. spalis • Sėdi iš kairės: Mindaugas Markevičius, Viktoras Alekna, Birutė Burauskaitė, Julius Juzeliūnas, Adolfas Damušis | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas su žmona Danute prie savo namų Žvėryne, 1985 | Valerijos Dichavičienės nuotr. Jaunimo kamerinės muzikos dienos Druskininkuose, 1987 m. gegužė • J. Juzeliūnas sėdi tarp dukters Danguolės ir sūnaus Tomo | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Julius Juzeliūnas su sūnumi Gediminu ir vaikaite Emilija, 1996 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Muzikologas Jonas Bruveris ir J. Juzeliūnas | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Rimantas Janeliauskas ir J. Juzeliūnas | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Repetuojant „Devynis laiškus ir post scriptum“ su Vilniaus styginių kvartetu, apie 1970 • Iš kairės: Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca, Julius Juzeliūnas, Augustinas Vasiliauskas, Donatas Katkus | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Tarp kolegų kompozitorių, apie 1970 • Priekyje – Stasys Vainiūnas, iš kairės: Juozas Karosas, Povilas Tamuliūnas, Antanas Račiūnas, Julius Juzeliūnas | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. J. Juzeliūnas – Šiaulių aukštesniosios prekybos mokyklos vokalinio ansamblio vadovas, 1941 12 18 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Karo tarnyba Zoknių oro uoste, 1938 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Prieš paskaitą apie japonų muzikinį teatrą no, 1978 12 20 • Iš kairės: Julius Juzeliūnas, Algirdas Jonas Ambrazas, Laima Noreikaitė, Arvydas Karaška | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Julius Juzeliūnas – „Kultūros barų“ žurnalo premijos laureatas. Druskininkai, 1984-ųjų spalis | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr. Švenčiant 70-metį su savo kompozicijos klasės absolventais, 1986 02 20 • Iš kairės sėdi: Jūratė Baltramiejūnaitė, Nomeda Valančiūtė, Julius Juzeliūnas, Onutė Narbutaitė; stovi: Mindaugas Urbaitis, Algirdas Klova, Ričardas Kabelis, Putinas Fledžinskas | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr.
Iš Sąjūdžio laikų prisimenu Maestro kaip savo meilės šilumą visiems mums dalijusį, mus jungusį ir drąsos teikusį… Kaip šaltinį, iš kurio doros ir stiprybės gėrėme. Kaip gera šiandien suvokti, šalia kokios asmenybės teko laimės būti…
Iš Sąjūdžio laikų prisimenu Maestro kaip savo meilės šilumą visiems mums dalijusį, mus jungusį ir drąsos teikusį… Kaip šaltinį, iš kurio doros ir stiprybės gėrėme. Kaip gera šiandien suvokti, šalia kokios asmenybės teko laimės būti…
Didingas žmogus. Įkvepianti asmenybė. Lietuvių Tautos Didvyrių sąrašas auga.
Didis žmogus buvo ir toks išliks. Pirmiausia kaip kompozitorius ir muzikos mokslininkas – teoretikas.