Nereikia būti nausėdomis ar mačiuliais, kad suprastum, jog Rusijos ekonomika grimzta vis giliau. Tiesa, prošvaisčių pastebėta: Rusijos sveikatos ministerija skelbia, kad rusai ėmė mažiau vartoti alkoholio. 2014 m. viena gyventojui jo teko 13,5 l per metus, o pernai – 11,5 l.
Bet ir čia yra išlyga. Kaip pranešė Alkoholio rinkų tyrimo centro vadovas Vadimas Drobizas, rusai ėmė daugiau vartoti silpnųjų gėrimų – alaus ir vyno, taip pat „pilstukų“. Specialistai mano, kad šie antidepresantai daro netgi žalingesnį poveikį negu „vodka“. Vyresnių kaip 15 metų alkoholio suvartojimas dar didesnis. 2014 m. vienas gyventojas išgėrė vidutiniškai 15,1 l, bet Rusiją lenkė Moldova (16,8 l), Baltarusija (17,5 l) bei, kaip bebūtų gaila, Lietuva (15,4 l).
Galbūt degtinės maukimo laikai Rusijoje pasitraukė ir dabar rusai mieliau svaiginasi lengvais gėrimais, kad nejustų tokio nepritekliaus? Šis priežastingumo ryšys dar nėra gerai išaiškintas. Tačiau ekonomistai tvirtina, kad Rusija smunka į gilią recesijos duobę, ir tiktai metų klausimas, ar joje neprasidės socialiniai neramumai. Pagrindas tam klojamas.
Kaip laikraštyje „The Washington Post“ rašė žinomas rusų ekonomistas Vladislavas Inozemcevas (2010-ųjų kovą kartu su opozicija jis pasirašė kreipimąsi „Putinas turi pasitraukti“), Rusijos ekonomikos plėtrą galima dalinti į du periodus. Nuo 2000 m., kai V. Putinas perėmė valstybės vairą, iki 2007-ųjų Rusijos ekonomika augo gana sparčiai – apie 7 proc. per metus, o žmonių pajamos padidėjo daugiau kaip tris kartus.
Tačiau atėjo metas, kuris prilyginamas brežneviniam – stagnacija. Impulsą sąstingiui davė ne tiek pasaulinė ekonomikos krizė, kiek inertiška ir savimi pasitikinti Kremliaus vidaus bei užsienio politika. Nuo 2008 m. iki 2015-ųjų vidutinis metinis ekonomikos prieaugis buvo lygus nuliui. Kapitalas iš Rusijos traukėsi, užsienio investicijos seko, sąlygos verslui blogėjo, daugėjo naujų mokesčių, o esami augo. Tuo metu išaugo karinės išlaidos, ir V. Putinas visą dėmesį sutelkė ne ekonomikos, o geopolitinėms problemoms spręsti, ir išplėtė operacijas Gruzijoje, Ukrainoje bei Sirijoje.
Premjeras Dmitrijus Medvedevas pripažino, kad Rusija pateko į naujos krizės gniaužtus, neišsivadavusi iš ankstesnės. Žinoma, naftos kainų kritimas ir sankcijos buvo tie veiksniai, kurie paskatino recesiją, tačiau V. Putino ryškus poslinkis nuo ekonomikos į politiką įtikino užsienio investuotojus ir bendro kapitalo įmonės neinvestuoti į Rusiją ar net trauktis iš jos. 2015 m., kai prie visų Maskvos problemų prisidėjo dar ir konfliktas su Turkija, iš šalies išėjo apie 20 stambių korporacijų – „Opel“, „Adobe Systems“, „Stockmann“ ir t.t.
Išaugo emigracija. Jeigu 2008–2010 m. iš Rusijos išvykdavo apie 35 tūkst. žmonių kasmet, tai pernai emigravo jau 400 tūkst. Galbūt 145-milijoninei Rusijai šis gyventojų nuotėkis ir nekatastrofiškas, tačiau ekonomistai nemato šviesinės ateities ir šiemet. Rusija save izoliuoja ir skurdina labiau negu ES sankcijos ar krintanti naftos kaina. Net jeigu jos bus panaikintos ir žaliavų kainos stabilizuosis, mažai vilčių, kad Rusijos ekonomika grįš į 2007 m. padėtį.
JAV administruojamas portalas EurasiaNet.org piešia dar niūresnę Rusijos ateitį. Tikra krizė Rusijoje tik prasideda, sakoma Briuselyje įsikūrusio, belgų teisininko ir buvusio Belgijos premjero Wilfriedo Martenso vardu pavadinto Europos studijų centro (Wilfried Martens Centre for European Studies) analitikų parengtame pranešime.
Prieš 10 metų V. Putinas žadėjo Rusiją paversti aukštos technologijos ir diversifikuotos ekonomikos valstybe, bet padaryta nedaug. Rusija tebepriklauso nuo eksportuojamos naftos ir dujų, o įvestos sankcijos įvedė jos ūkio „kreditavimo blokadą”. Kritęs rublis negali padėti eksportui, ir Rusijos prekės užsienyje yra nepaklausios, nors ir nebrangios. Eiliniai rusai taip pat pajuto stagnacijos padarinius. Per 2015 m. pirmuosius tris ketvirčius infliacija išaugo 20 proc., ir jos nekompensuoja netgi iki maksimumo padidintas naftos išgavimas ar neregėtai išaugęs rusiškų ginklų eksportas, sudaręs didesnę iždo įplaukų dalį.
Į pasaulinę naftos rinką įsiterpus JAV ir Iranui, Rusijos ekonomikos padėtis dar blogėja. Rašant šias eilutes, euras jau pasiekė beveik 90 rublių ribą, o doleris beveik perkopė 80 rublių. Naftos „Brent“ barelio kaina apsistojo ties 28 dol. Šių metų biudžetas buvo sudarytas, skaičiuojant naftos kainą 50 dol., tad jis bus rekordiškai deficitinis.
Tačiau Rusijos vadovai nuolat tvirtina, kad viskas stabilizuojasi. Pernai balandį V. Putinas pripažino, kad esama tam tikrų sunkumų, konkrečiai, „infliacija kiek padidėjo, šiek tiek išaugo nedarbo lygis, bet ne taip, kaip euro zonoje“. Metų pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje jis daugiau dėmesio skyrė naujajai mokesčio už automobilių parkavimą tvarkai, negu ekonomikos reikalams, kuriuos mėgino grįsti klastingomis Vakarų užmačiomis sužlugdyti Rusiją. O šiaip, kaip dainuojama garsiame vodevilyje, – „Viskas gerai, puikioji markize, viskas gerai!“
Savo populiarumą – o jis nenusileidžia žemiau 80 proc. – V. Putinas stimuliuoja agresyvia užsienio politika, kova su vadinamu fašizmu ir terorizmu. Tiesa, pirmosios sąvokos dabartiniame prezidento žodyne nebeliko, kaip ir „benderininkai“, tačiau dabar jis nesivaržydamas atskleidžia visas Krymo aneksijos kortas. Jis žino, ko reikia eiliniams rusams: duonos riekę pakeičia karingu šūkiu „Susigrąžinkime turėtą galią!” Vietoj pastangų gerinti eilinio ruso gyvenimą, paskutinę praėjusių metų dieną jiems įteikė dar vieną dovanėlę: patvirtino naują Rusijos nacionalinio saugumo strategiją, kurioje didžiausiais Rusijos priešais įvardijamos JAV, jos sąjungininkės ir NATO.
Agresyvi retorika vietoj duonos. Ar tokia V. Putino gali grėsti jo režimui ir kada? Amerikos finansininkas Džordžas Sorosas (George Soros) interviu agentūrai „Bloomberg“ sako, kad Rusijai esamų rezervų ir resursų pakaks tik porai metų, tai yra, iki 2017-ųjų, o tuomet… Niekas nesiima prognozuoti, kas paskui gali atsitikti šiam monstrui. Rusija prezidentą rinks 2018-aisiais. Jie bus kritiniai V. Putinui, kuris kol kas maudosi dirbtinos šlovės spinduliuose.
Kitas klausimas, ar galimi neramumai Rusijoje naudingi Lietuvai? Žinoma, ne. Jos kolapsas didžiuliu cunamiu užpiltų Rytų Europą. Milijonas musulmonų pabėgėlių būtų menkniekis prieš galingą rusų emigrantų bangą. Nutruktų bet kokie ekonominiai ryšiai, Lietuvoje sustiprėtų destrukcinių Rytų struktūrų veikla. Tačiau demokratiniai pakitimai Rusijoje būtini. Nevadinkime jų „spalvotąja revoliucija“, kurios labai bijo V. Putinas. Nuosaiki režimo kaita išvestų šią prieš ketvirtį amžiaus subyrėjusią imperiją iš šovinistinio svaigulio.
Je. Labai mane stebino egzaltuoti šūksniai, kad šiaurės kaimyno verslininkai pas mus ieško prieglobsčio nuo Putino, kad NT pirkėjai dar tirčiau Ignalinos ir aplinkinius kraštus įsisavina, nuosavybę perka… Mūsų naivumas neišsemiamas? Ar mūsų valdžiose vien tie, kam pinigas nedvokia.
‘Žemyna’, ar tie šūksniai KUPINI SUSIŽAVĖJIMO?
Na, je. Džiaugsmas: žiūrėkite, nuo Putino jo niekinamon Lietuvon bėga…
Neperšokęs nesakyk „Op”, nes gali būti, kaip su tuo Šiaulių oro uosto investuotoju… Pirma įsitikink. Ne veltui skandinavai ilgai ir atkakliai neprisileidžia atėjūno. Pirma parodyk, kas esi. Net ir karštakraujai prancūzai nepuola visų glėbesčiuoti…
Dar nepabudai?
O ką – bijai pavėluoti kavos atnešti? Nepergyvenk, tamsta, mano poreikiai kuklūs. Vengiu jaunimui blogą pavyzdį rodyti…
Kažkaip manau, kad nebus jokio rasiejos žlugimo. Pirma, nuo mongolų laikų rusai įpratinti garbinti jėgą ir jai paklusti, todėl dabartinis chanas juos visiškai tenkina, ir jis valdžioj sėdės tol, kol užvers kanopas. Jokių “demokratinių pakitimų” nebus ir būti negali, nes rusams jų paprasčiausiai nereikia. Antra, kuo situacija blogės, tuo didės rusų susitelkimas ir Chuilo palaikymas, nes juk dėl visko kalti “supuvę imperialistiniai Vakarai”. Be to, tie Vakarai labai atkakliai, netgi su entuziazmu demonstruoja savo impotenciją, tad ir “baimės faktoriau” čia nebus. Na, o jeigu rasiejoje popieriai taps visai prasti, tikėtina, kad kacapstanu vadinamas ulusas sukels dar kokį nors “vietinio pobūdžio konfliką” ir nuspręs išvaduoti dar kokias nors “iskonno russkije zemli” – rusų dėmesys vėl bus sėkmingai nukreiptas iš vidaus į išorę, o Vakarai vėl turės progą reikšti susirūpinimą. 🙂
Na, o mums bus blogai bet kokiu atveju: jei rasieja atsigaus, tai tikrai “demonstruos raumenis” ir plės “interesų zonas”, o jei ten bus “bardakas”, tai to uluso elgesys taps sunkiai prognozuojamas, bet tikrai agresyvus. Žodžiu, esam nepavydėtinoj situacijoj: rytuose – agresyvus banditas, vakaruose – iškrypėliai psichai. Ir taip, ir taip blogai. 🙂
Laivą blaško audra, jūra pilna ryklių, laivavedžiai netikę, įgulą kankina jūros liga, laivo variklis kala, per skyles sunkiasi vanduo, jūrų plėšikai seka laivą…
KĄ DARYTI, ‘Pikc’, patark?
Pabusti. Ir daugiau prieš miegą tiek neprisivalgyti…
Dar vienas posmas – Kembliui, tremtinio V.Ciniausko:
Mano Tėvynė,
Širdis prie širdies,
Mano valstybė-
Vagis ant vagies.
Retas atvejis, kai pritariu Pikč mintims. Iš tikro belieka tik drąsintis Šekspyru:
Bet ant bangų bekraščio okeano,
Ne vien galingi supasi laivai.
Audrų nugairintas luotelis mano
Juk irgi nardo tarp vilnių laisvai.
Pikc pasakyk visą tai socialdemokratui Vyteniui Andriukaičiui, jisai tau paaiškins kas yra Rusijos didybė. lyvis
Rusija:( Mes jau visai kitam sojuze. Pamiršot? O sitam, dabartiniam sojuze bedu tiek, kad palyginus Rusijos bedas tai rusam 100 kart lengviau. o gal jau pamiršot, kad 1/3 Lietuvos prarasta?
Tą trečdalį “prarastų” (Lietuva elementariai valoma nuo vietinių gyventojų) pakeis “pabėgėliai” ir šiaip transatlantinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymas ant nosies. Koks jos turinys – paslaptis. Yra tik gandai, kad jos pasirašymas reikš faktinį tautinių valstybių europoje panakinimą ir korporacijų įsigalėjimą. Su jų atėjimu GMO, makdonaldai, skiepai su neaiškiu turiniu taps norma ir netgi privalomi, elektroninis stebėjimas, pinigų srautų kontrolė ir kiti konclagerio atributai. Dabar aišku kodėl pas mus valdžia taip staigiai sukruto dėl “Naujo socialinio modelio” – šalis ruošiama korporacijų atėjimui. O joms reikia neriboto darbo jėgos išnaudojimo. Vat ir ruošia darbo jėgą eksploatacijai.
Aktualiau rūpintis šios sutarties skaidriu derinimu arba siuntimu kuo toliau ir visam laikui Rusija pati išsiaiškins kas ir kaip, o mes užsiimkime savais darbais. Na kam labai skauda širdį dėl to – važiokite ten ir padėkite jiems.