Ar lengva būti lietuviu Sankt Peterburge – už geopolitinio fronto linijos tarp Vakarų ir Rusijos? Ar nepasikeitė rusų požiūris į lietuvių tautinę mažumą Rusijoje kai Rusijos ir Lietuvos keliai išsiskyrė?
Šioje ciklo „Mes ir jie“ laidoje Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbina Sankt Peterburgo lietuvį Vladislavą Šinkūną.
Alkas.lt projektą „Mes ir jie“ iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas.
Filmavo Jonas Vaiškūnas.
Jei ne Pagonis, tai nelietuvis.
Iš tiesų pagonis – tai žodžio lietuvis sinonimas, kilęs iš slavų. Juk visi žinome, kad nuo seno lietuvių karinis ženklas buvo baltas Vytis, o slaviškai tai reiškė – Pogonia. Ir senovės slavai, vos pamatę artėjančius lietuvių pulkus su Vyčiu ant iškeltų vėliavų, išsigandę imdavo paniškai šaukti „Pogany!“ Vėliau vakarų metraštininkai, nesupratę nei slaviškai, nei lietuviškai, sutapatino tą žodį su lietuvių išpažintu Tikėjimu. Nors iš esmės nelabai daug jie ir klydo, nes lietuvius į mūšį lydėdavo jų Dievai,
Gaila, kad Audrys Antanaitis “nepačiupinėjo” šitą temą. Štai tuomet paaiškėtų, kokių Girių Paukštis tas pašnekovas.
Lenkai su pavarde “Szymkun”? Tikrai? 🙂 Labai panašu, kad tas Šimkūnas – surusėjęs sulenkėjusių lietuvių palikuonis. Antra vertus, jei jau žmogus pasirinko būti nelietuviu, neverta jo lietuviu ir vadinti.
Visi interviu įdomūs. Tačiau faktas akivaizdus – Vakarų lietuviai, gyvendami laisvose šalyse, išlaiko lietuvybę ir lieka laisvais žmonėmis. Rusijoje visi lietuviai žiauriai surusėję – gyvendami tarp rusų, jie pilni baimės, ir jau nieko bendro su dabartine Lietuva neturi.