Pirmadienis, 25 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo interneto virusų ir įsilaužėlių

www.alkas.lt
2014-12-24 10:47:12
189
PERŽIŪROS
5
Policija įspėja dėl plintančio kompiuterinio viruso, prisidengiančio Lietuvos teisėsauga

VirusasPavojingiausi virusai ir įsilaužėliai – nematomi

Jei vieną gražią dieną nenorime rasti ištuštintų savo sąskaitų ar sužinoti apie pavogtą savo tapatybę, mūsų vardu paimtus kreditus, turime saugoti savo asmeninius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus pirmiausia. Be to, šia apsauga turime pasirūpinti patys. Neseniai priimtas Nacionalinis kibernetinio saugumo įstatymas ar Nacionalinė kibernetinė saugumo programa neapsaugos nei nuo po visą pasaulį internetu platinamų virusų, nei nuo interneto įsilaužėlių.

Ketvirtadalis nesisaugo

IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovės „Synergy Consulting“ vadovo Tyrūno Jokubausko tvirtinimu, IT technologijoms galioja ta pati logika, kaip ir saugant savo turtą ar sveikatą. Tiesiog reikia saugotis pačiam. Kita vertus, daugelis žmonių nesirūpina nei savo, nei jiems tokių svarbių išmaniųjų įrenginių sveikata.

Neseniai „Synergy Consulting“ inicijuotas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis apklaustųjų tam neskiria jokio dėmesio.

Tyrimo metu iš viso buvo apklausti 18–75 metų amžiaus 1009 respondentai. Beveik 40 proc. apklaustųjų išmanųjį telefoną dažniausiai apsaugo naudodami slaptažodį ir / ar nustatydami automatinį įrenginio užrakinimą (po 39 proc.). Slaptažodį dažniau naudoja mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Automatinį įrenginio užrakinimą dažniau nustato didžiausias pajamas (virš 1500 Lt) turintys respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.

Tačiau vos penktadalis diegia patikimas programėles, net 80 proc. neatnaujina telefono programinės įrangos, o 84 proc. – leidžia telefonu naudotis vaikams. Beveik 90 proc. neįsitikina saugumu prieš paspaudžiant gautą nuorodą, neišjungia WiFi ir „Bluetooth“ programų nesinaudodami telefonu ir neužšifruoja telefono. Saugos programinę įrangą turi įsidiegę tik 11 proc. tyrimo dalyvių.

Anot T. Jokubausko, daugelis žmonių tiesiog tikisi, kad grėsmės, apie kurias vis dažniau kalbama žiniasklaidoje, juos aplenks. IT ekspertui taip pat buvo keistas tyrimo atskleistas faktas, kad aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai gerokai mažiau rūpinasi savo išmaniųjų telefonų apsauga, palyginus su darbininkais, moksleiviais, studentais.

Palyginimui, vadovai dažniausiai naudoja slaptažodį (40 proc.) ir automatinį išmaniojo įrenginio užrakinimą (45 proc.), taip apsaugančių išmaniuosius telefonus studentų, moksleivių ir pensininkų yra atitinkamai beveik 49 proc. ir 46 proc. Rečiau vadovai renkasi instaliuoti patikimas programėles ir atnaujina programinę įrangą telefone (20 proc.), tai daro beveik 21 proc. studentų ir moksleivių ir beveik 30 proc. specialistų ir tarnautojų. Net 95 proc. aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų pasitiki nuorodomis, gautomis el. paštu ar sms žinute, ir prieš spausdami, neįvertina, ar tai bus saugu. Studentai, moksleiviai, specialistai, tarnautojai, darbininkai, techniniai darbuotojai, ūkininkai neskuba spausti ant gautų nuorodų ir tai daro rečiau.

Anot „Synergy Consulting“ vadovo, tyrimas atskleidė, kad žmonės apskritai nelinkę apsaugoti išmaniųjų įrenginių ir nors nedidelė dalis žmonių žino ar yra girdėję, kad saugotis yra rekomenduojama, dažniausiai apsiriboja slaptažodžiu ir automatiniu įrenginio užrakinimu.

Pataria, kaip apsisaugoti

Atliekant tyrimą, buvo įvertintos svarbiausios išmaniojo įrenginio apsaugos priemonės. Panašias rizikas mini Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos  (VRRT) Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Ramonas. Jis vardija apsaugos priemones, kurios galėtų padėti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, tiek privačiai interneto prieigomis besinaudojančiam asmeniui:

1)     nuolat naujinti įrenginio programinę įrangą; rekomenduojama pasirinkti  išmanaus įrenginio nustatymus, kad programinė įranga atsinaujintų automatiškai;

2)     naudoti antivirusines programas;

3)     neatidarinėti programų, dokumentų ar nuorodų iš nepatikimų informacijos šaltinių;

4)     atjungti nenaudojamus ryšio prievadus (pvz., „Bluetooth“, „Wi-Fi“) .

5)     diegti programėles tik per oficialią operacinėje sistemoje naudojamą el. parduotuvę (pvz., „Google Play“, „Apple Store“, „Windows Phone Store“);

6)     nesisiųsti programų iš piratinių programinės įrangos svetainių, nes tokiose programėlėse gali būti įdiegtas kenksmingas programinis kodas, galintis užvaldyti interneto vartotojo įrenginį.

Anot T. Jokubausko, interneto vartotojai privalėtų laikytis elementarios naudojimosi internetu tvarkos, kurią būtų galima pavadinti higiena. Tai labai sumažina riziką. Atsargumas ir keli elementarūs veiksmai galėtų padėti išsaugoti svarbius duomenis. Pavyzdžiui, išmaniajame įrenginyje galima nustatyti, kada įrenginį naudojantis asmuo turi papildomai patvirtinti tapatybę slaptažodžiu.

Be to, pravartu žinoti, kurie slaptažodžiai patikimiau apsaugo prieigą prie Jūsų telefono ar kompiuterio duomenų. Nevertėtų numoti ranka į patarimą rinktis ilgesnį slaptažodį iš 12 simbolių. IT specialistai pataria naudoti iš beprasmių trumpinių, skaitmenų ir specialių ženklų sudarytą slaptažodį.

Ne visi virusai išsiduoda

„Synergy Consulting“ vadovas taip pat primena, kad kompiuteriams ir išmaniesiems skirtų virusų pavojų taip pat nederėtų pamiršti. Kai kuriuos jų galima atpažinti pagal tam tikrus požymius. Deja, ne visi į kompiuterius ar išmaniuosius įrenginius patekę virusai išsiduoda, o pavojingiausias virusų bruožas – tokių požymių nebuvimas.

Vis dėlto galima, anot T. Jokubausko, išskirti keletą požymių, verčiančių įtarti tokio viruso atsiradimą. Keletas tokių, anot IT specialisto:

1)     nustoja veikti pagrindinės funkcijos (pavyzdžiui, nepavyksta per „Ctrl+Alt+Delete“ pasiekti „Start Task Manager“ funkcijos),

2)     įrenginys ima lėčiau veikti, strigti ar savaime persikrauti,

3)     atsiranda arba dingsta tam tikrai failai ar programos,

4)     nebeatsidaro tam tikri failai, kuriuos dar visai neseniai naudojote,

5)     darbalaukyje iššoka įvairios reklamos ir langai,

6)     pastebimos duomenų anomalijos,

7)     išauga tinklo apkrovimas,

8)     duomenys siunčiami nežinomais adresais ir kt.

Norint išvengti bėdų, pasirinkimo nelabai yra: prieš virusus reikia kovoti antivirusais. Be to, organizacijos turėtų įvertinti, kokias antivirusines programas joms įsigyti. „Nėra saugu, kai visa sistema – antivirusinė programa, pašto serveriai ar kitos priemonės – yra to paties gamintojo. Patartina priemones rinktis skirtingų gamintojų, nes jos skirtingai atsparios įvairiems virusams“, – pataria „Synergy Consulting“ vadovas.

Be apsaugos antivirusinėmis programomis, patariama tiesiog kaupti rezervines duomenų kopijas. Kita dalis priemonių naudojama, siekiant sumažinti dėl virusų patirtą žalą, greičiau pašalinti pasekmes ir panašiai. „Saugantis nuo virusų, taikytinos tiek vienos, tiek ir kitos priemonės. Nors virusų daugėja, jie įvairėja, pagrindinės kovos priemonės su jais išlieka tos pačios“, – sakė T. Jokubauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip atpažinti, kad jūsų kompiuteris apkrėstas ir į jūsų interneto banką nusitaikė virusas?
  2. Šiandieniniai interneto srautai po penkerių metų atrodys juokingai
  3. RRT kviečia interneto naudotojus pasitikrinti dėl kompiuterio saugumo
  4. Lietuvoje daugėja interneto vartotojų ir jiems teikiamų paslaugų
  5. Saugesnio interneto diena
  6. Antiviruso imitacija: kaip apgavikai prisidengia apsauginės programinės įrangos kūrėjais
  7. Aštuoni mitai apie technologijas, kuriais turite liautis tikėję
  8. Elektroninis parašas – greitesnis ir saugesnis būdas pasirašyti dokumentus
  9. Naujausia „Mokslo sriubos“ laida – apie „labai“ saugų internetą
  10. Apdovanoti Dr. J.P.Kazicko moksleivių kompiuterininkų konkursų laureatai (nuotraukos)
  11. „Mokslo sriuba“: Mokslinė informacija – už dyką? (video)
  12. 75 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi kompiuteriais ir 73 proc. – internetu
  13. Šnypščianti kibernetinė grėsmė Lietuvai iš Rytų – jau reali
  14. Technologijų plėtra atvers naujų galimybių turistams
  15. Seimas pritarė pateiktoms pataisoms dėl piliečių balsavimo internetu

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. vabalas says:
    11 metų ago

    O žinote kodėl ketvirtadalis nesisaugo? Todėl, kad jei nei susidūrė, nei susidurs su kokiu nors virusu. Arba todėl, kad jų duomenys neverti to vargo ir išlaidų. Nebūtų tokių paranojas varančių straipsnių, būtų mažiau pajamų straipsnio autoriaus atstovaujamoms įmonėms.
    Jei jau nervinatės dėl saugumo, pereikite prie linux’ų, kuriems net antivirusinės nereikalingos.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      11 metų ago

      O kaip apsisaugot, kai kompai, telefonai sekami ?

      Atsakyti
  2. sos says:
    11 metų ago

    Nuo vakar įprastinis Google (tiek IE, tiek Chrome) pavirto į “delta- homes…” . Kažkas panašaus į virusą, nes neįmanoma nei pakeist “irankuose”, nei ištrint. Oficialus ESSET’as problemos nemato, neranda. Ką daryt (bėda tik, nesu geras kompiuteristas)?

    Atsakyti
  3. Vytautas Ka says:
    11 metų ago

    Ačiū už patarimus. Berašant padėką kilo mintis, kad reikia pergalvoti ir ”perprogramuoti” interneto klasiką. Egzistuojanti, kaip ir demokratija, patogi ne tik nusikalstamam pasauliui, bet ir oficialiems programuotojams. Yra įsilaužėliai, kursime ”anti” programas. Ir lenktyniausime. Na, o tarp lenktyniaujančių, tikrieji banditai, tuština sąskaitas, vagia slaptis ir t.t.

    Atsakyti
  4. Tomas says:
    8 metai ago

    Tikrai naudingi patarimai tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nes šiuo metu labai aktuali saugumo tema, nes kuriami nauji virusai ir vykdomos kibernetinės atakos. O daugiausiai nuostolių galima pridaryti įsilaužus į įmonių kompiuterius, todėl pas mus ir naudojama kaspersky endpoint security programa. Kiekvienam reikia pasirūpinti duomenų saugumu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Traukinys
Lietuvoje

2025 m. geležinkeliu pervežta daugiausia keleivių per dešimtmetį

2026 05 24
Kauno senamiestis
Lietuvoje

Kaune – automobilių statymo pokyčiai

2026 05 24
Audra, žaibai
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai primena, kaip apsisaugoti nuo žaibų

2026 05 24
„Sodra“
Lietuvoje

Kokias garantijas užtikrina savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos?

2026 05 24
Priedanga
Lietuvoje

Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti

2026 05 24
„Metų vertėjo krėslo“ premija
Kalba

„Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė

2026 05 24
UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai
Kultūra

UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo

2026 05 24
Kotryna Jogailaitė
Istorija

Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

2026 05 24
Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams mokėti už darbą

2026 05 24
„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas
Kultūra

„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas apie Lietuvos kino apdovanojimų reikšmę

2026 05 24
Kompiuteris
Lietuvoje

Jau dvigubai daugiau gyventojų renkasi elektronines paslaugas

2026 05 23
Simonas Kairys
Lietuvoje

Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone

2026 05 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • . . . apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • Rimgaudas apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • Taigi apie J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2025 m. geležinkeliu pervežta daugiausia keleivių per dešimtmetį
  • E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (I)
  • Geriausios email marketingo agentūros 2026 m.: tarptautiniai ir Lietuvos pasirinkimai
  • Kaune – automobilių statymo pokyčiai

Kiti Straipsniai

Mama su vaikais sėdi ant sofos ir naudojasi 5g namų internetu

5G namų internetas kada jis tinka ir kada geriau rinktis šviesolaidį

2026 05 22
Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Investuojantiems į technologijas siūlomos mokesčių lengvatos

2026 05 20
Daiva Ulbinaitė ir Rimantas Jankūnas Seime

R. Jankūnas. Seime svarstomas cenzūros įstatymų paketas?

2026 05 13
unsplash.com nuotr.

Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis

2026 05 10
Būstas

Kodėl ir atnaujintas būstas neatrodo šiuolaikiškai?

2026 05 02
Protas

VU diskusijų klubas aiškinsis, kas yra protas ir kaip jį suprasti

2026 05 01
Saulės elektrinė

Saulės elektrinės Lietuvoje: kelias į energetinę nepriklausomybę ir mažesnes išlaidas

2026 04 30
Offiso darbuotojas

Mobiliosios aplikacijos modernizavimas: strateginis sprendimas, ne IT projektas

2026 04 30
Mergina prie spausdintuvo | pexels.com nuotr.

Kodėl spausdintuvas spausdina lėtai ir ką tai reiškia?

2026 04 29
Kompiuteris,užrašai

Pamiršta technika gali tapti vartais įsilaužėliams

2026 04 26

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • . . . apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • Rimgaudas apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • Taigi apie J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  • Taigi apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šventa Ugnis ant Gedimino kapo kalno

J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai