Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą dėl žalos Čiulų dvaro sodybos kluonui atlyginimo. Šis pastatas yra vienas iš Molėtų rajone XIX a. pastatytos valstybės saugomos Čiulų dvaro sodybos elementų. Balandžio 29 d. dėl jo įvyksiančiame teismo posėdyje bus svarstoma, ar Departamentui išduoti vykdomąjį raštą, kuris leistų iš Monikos Kiauleikytės, kluono valdytojos ir atsakovės byloje, reikalauti į valstybės biudžetą sumokėti 55 953 Lt kompensaciją.
M. Kiauleikytė Čiulų dvaro sodybą įsigijo 2006 m. ir drauge įsipareigojo užtikrinti, jog jos žinioje kultūros paveldo objekto būklė neblogės. Nepaisant to, neprižiūrimas ir nenaudojamas senovinis kluonas nepaliaujamai nyko. Jo šeimininkei ignoruojant Departamento reikalavimus imtis veiksmų pastatui išsaugoti, 2012 m. buvo sudaryta komisija, per šešerius metus šiai kultūros vertybei padarytą žalą įvertinusi 55 953 Lt, bei kreiptasi į teismą dėl jos atlyginimo. Visgi 2013 m. pavasarį, M. Kiauleikytei pasižadėjus per artimiausius 9 mėnesius parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą bei gavus leidimą juos įgyvendinti, Departamentas sutiko sudaryti taikos sutartį ir ieškinio atsisakyti. Šios taikos sutarties sąlygos buvo patvirtintos teismo nutartimi.
„Mes, Departamento darbuotojai, puikiai suprantame, jog siekdami išsaugoti jiems priklausančius kultūros paveldo objektus savininkai gali susidurti su sunkumais. Todėl matydami pastangas visuomet geranoriškai stengiamės jiems sudaryti kuo palankesnes sąlygas savo pareigą atlikti. Visgi Čiulų sodybos savininkė netgi pasirašius taikos sutartį savo įsipareigojimų nevykdė ir toliau vengė bendradarbiauti, neatsakydavo į mūsų raginimus bei priminimus dėl artėjančios sutarties termino pabaigos. Tuomet, iki jos likus vos dienai, kreipėsi į mus prašydama įsipareigojimų vykdymą atidėti dar metams. Negana to, teikdama šį prašymą M. Kiauleikytė kaip kliūtis, sutrukdžiusias įvykdyti savo įsipareigojimus, įvardijo su aptariama situacija nieko bendra neturinčias, jos nereglamentuojančias teisines nuostatas. Toks elgesys negali būti toleruojamas, juolab kai su kiekvienu mėnesiu pastatas nyksta vis labiau“ – aiškindamas sprendimą kreiptis į teismą teigė Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Giraitis.
Kluonas ypatingas savo stogo konstrukcija, fasadų kompozicija, mūro stulpų skaidomomis sienomis. Sodyboje išlikę dar trys į kultūros paveldo registrą įtraukti pastatai: medinis tradicinio (liaudiško) stiliaus ponų namas bei du istoricizmo laikotarpio architektūros pavyzdžiai – svirnas bei malūnininko namas. Šiandien nuvykus į Čiulų dvaro sodybą taip pat galima išvysti buvusios tvenkinių sistemos liekanas bei nuo jos klestėjimo laikų pagrindinį kiemą gaubiančius medžius: beržus, klevus, liepas ir tuopas.
