Viešoje erdvėje kilusios diskusijos dėl netinkamos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir priežiūros, pastaraisiais metais kai kuriose bažnyčiose įvykę gaisrai, kai dalis kultūros vertybių sudegė ar kitaip buvo sunaikintos, paskatino Valstybės kontrolę atlikti auditą ir įvertinti, ar tinkamai tvarkomos ir prižiūrimos kilnojamosios kultūros vertybės.
„Atlikę auditą nustatėme keletą teisinio reglamentavimo spragų, kurios neleidžia tinkamai organizuoti ir vykdyti kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos ir priežiūros. Tikimės, kad Valstybės kontrolės Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo apsaugos departamentui pateiktos rekomendacijos padės pagerinti vertybių išsaugojimą bei užtikrinti, kad būtų žinoma tikroji saugomų vertybių vertė ir jos būtų apsaugotos nuo sunykimo ar dingimo“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Audito metu nustatyta, kad ne visiems savininkams, kurių vertybės įrašytos į Kultūros vertybių registrą kaip kilnojamosios, išduoti šių vertybių pasai ir apsaugos reglamentai. Neįteikus tokio reglamento, Kultūros paveldo departamentas negali vykdyti tinkamos šių vertybių priežiūros, o vertybės savininkas – tinkamai ją saugoti. Be to, vertybių savininkai ne visada žino, kad jie gali gauti kompensaciją vertybėms išsaugoti reikalingų tyrimo, konservavimo, restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo darbų išlaidoms padengti. Kita vertus, audito metu nustatyta, kad asmeniui, žinančiam apie kompensaciją, departamento interneto svetainėje sudėtinga greitai ir vienoje vietoje rasti informaciją, kaip ja pasinaudoti. Todėl neišnaudojamos visos įstatymo numatytos priemonės, užtikrinančios šių vertybių išsaugojimą.
Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nenustatytas kilnojamųjų kultūros vertybių tikrinimo periodiškumas ir jų būklės įvertinimo kriterijai, todėl tikrinimai vykdomi nesistemingai. Periodiškai netikrinant, kaip prižiūrimos kilnojamosios kultūros vertybės, laiku nepastebimos dingusios, kritinės būklės vertybės, neturima informacijos apie jų savininkų pasikeitimus ir kt. Siekiant išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti kilnojamąsias kultūros vertybes taip pat svarbu, kad Kultūros ministerija reguliariai tikrintų muziejų, bibliotekų ir archyvų fizinę apsaugą ir apskaitą, o tai dėl ribotų žmogiškųjų išteklių ir didelio darbuotojų darbų krūvio audituotu laikotarpiu nebuvo daroma.
Vien tik Lietuvos muziejuose saugoma 6,6 mln. vertybių. Nuo 2010 m. pradėjus vykdyti tikrosios visų kilnojamųjų kultūros vertybių vertės nustatymą, iki 2013 m. įvertinta 13,7 proc. Esant tokiems tempams, auditorių skaičiavimais, tikrąja verte visos vertybės galės būti įvertintos ne anksčiau kaip 2030 metais. Be to, vertindami vertybes, muziejai remiasi skirtingais vertės nustatymo kriterijais ir metodais, todėl panašių vertybių vertės nustatymas gali būti skirtingas ir tolimas tikrajai vertei. Siekdama užtikrinti vienodą kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą ir jį paspartinti bei sudaryti tinkamas sąlygas apdrausti kilnojamąsias kultūros vertybes, Kultūros ministerija turėtų parengti vertinimo metodiką, taikytiną visoms kilnojamosioms kultūros vertybėms, nepriklausomai, kas jas valdo.
Taip pat svarbu yra tai, kad Kultūros vertybių registre ne visi kilnojamojo paveldo objektai priskirti kilnojamosioms kultūros vertybėms. Siekiant pateikti visuomenei teisingą informaciją apie vertybes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pagal daiktinę paskirtį ir prigimtį kilnojamosios kultūros vertybės turi būti atskirtos nuo nekilnojamųjų.
httpv://youtu.be/x5vTLaVopRg
