Antradienis, 15 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Makauskas. Nykstantys Seinų lietuviškumo pėdsakai

Audrius Makauskas, www.lzinios.lt
2014-04-15 12:24:40
5
A. Makauskas. Nykstantys Seinų lietuviškumo pėdsakai

Jei­gu Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jos lai­kys Len­ki­jos lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jas svar­biu par­tne­riu, ta­da jas gerbs ir Len­ki­ja, įsi­ti­ki­nęs Sei­nų lie­tu­viš­kos „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los va­do­vas Al­gir­das Vaicekaus­kas. Jo tei­gi­mu, ne­pai­sant Len­ki­jo­je ga­lio­jan­čio tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mo, lie­tu­vių gy­ve­ni­mas šio­je ša­ly­je yra su­dė­tin­gas.

Apie Sei­nų kraš­to lie­tu­vių pa­dė­tį ir prob­le­mas – por­ta­lo lzi­nios.lt in­ter­viu su Len­ki­jos lie­tu­vių drau­gi­jos (LLD) pir­mi­nin­ku, Sei­nų „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los di­rek­to­riu­mi Al­gir­du Vai­ce­kaus­ku.

Dve­jo­pi jausmai

– Kai Lie­tu­vo­je kal­ba­ma apie Len­ki­jos lie­tu­vius, daž­niau­siai tu­ri­mas ome­ny­je Puns­kas. Bet Sei­nai, ka­dai­se bu­vę vie­nu svar­biau­sių lie­tu­viš­kos kul­tū­ros ži­di­nių, vi­sai pa­mirš­ti. Ko­kia lie­tu­vių pa­dė­tis ten?

–Pa­dė­tis blo­ga. Iš es­mės jaus­mai yra dve­jo­pi. Vie­na ver­tus, da­bar čia tu­ri­me de­vyn­me­tę „Ži­bu­rio“ mo­kyk­lą su dar­že­liu, ku­rio­je mo­ko­si 102 vai­kai. Daug bai­gu­sių­jų mū­sų mo­kyk­lą to­liau tę­sia moks­lus Puns­ko li­cė­ju­je.

Šia pra­sme ma­ty­ti, kad lie­tu­viai čia at­si­ga­vo – da­bar vai­kai jau be bai­mės lie­tu­viš­kai kal­ba gat­vė­se, vie­šo­se vie­to­se, kas prieš ke­lio­li­ka me­tų bu­vo vi­siš­kai ne­įp­ras­ta.

Ki­ta ver­tus, ap­lin­ka nė­ra mums pa­lan­ki. Tar­ki­me, Len­ki­jo­je jau de­šimt me­tų vei­kia tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mas.

Ta­čiau Sei­nuo­se dėl to nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Ne­ga­li­me nau­do­tis to įsta­ty­mo tei­kia­mo­mis ga­li­my­bės, nes lie­tu­viai čia tie­siog su­da­ro per ma­žą gy­ven­to­jų da­lį.

Vis­kas, kas su­si­ję su lie­tu­vy­be – et­no­kul­tū­ra, lie­tu­viš­ku švie­ti­mu, – čia yra pri­va­taus fon­do ran­ko­se. Mū­sų mo­kyk­la, ži­no­ma, gau­na iš Len­ki­jos mo­ki­nio krep­še­lio lė­šas. Ta­čiau ir jos mums daž­nai per­ve­da­mos pa­vė­luo­tai, ky­la prob­le­mų dėl dar­že­lio fi­nan­sa­vi­mo – jis ne­gau­na vi­sos do­ta­ci­jos, ku­rią tu­rė­tų gau­ti.

O Vys­ku­po An­ta­no Ba­ra­naus­ko fon­das ne tik vi­siš­kai ne­gau­na kul­tū­ri­nei veik­lai par­amos iš Sei­nų sa­vi­val­dy­bės, bet net ne­bu­vo at­leis­tas nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio, nuo ku­rio sa­vi­val­dy­bė at­lei­džia ne pel­no sie­kian­čias įstai­gas.

Anks­čiau ji at­leis­da­vo fon­dą nuo pu­sės mo­kes­čio dy­džio, bet pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus ten­ka jį su­mo­kė­ti vi­są. O dau­giau kaip 30 tūkst. li­tų mo­kes­čio už pa­sta­tus bei skly­pus, kur sto­vi mo­kyk­la ir Lie­tu­vių na­mai, mums yra di­de­li pi­ni­gai.

Sei­nų bur­mis­tras pa­aiš­ki­no, esą mū­sų at­lei­di­mas nuo mo­kes­čių pa­žeis­tų vie­šą­jį in­te­re­są. Bet ką tai reiš­kia – kad lie­tu­viš­ka kul­tū­ri­nė veik­la čia pa­žei­džia vie­šą­jį in­te­re­są?

– Sei­nuo­se yra Lie­tu­vos kon­su­la­tas. Ar su­lau­kia­te par­amos iš jo pu­sės?

– Kon­su­la­tas to­kia­me ne­di­de­lia­me mies­te­ly­je bu­vo stei­gia­mas, kad pa­dė­tų čia gy­ve­nan­čiai lie­tu­vių bend­ruo­me­nei. Jei klau­sia­te, ar pa­de­da – tie­są sa­kant, aš to ne­la­bai ma­tau.

Prieš­in­gai – kiek mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos tu­rė­jo įdir­bio san­ty­kiuo­se su vi­sų ly­gių Len­ki­jos val­džia, tiek per pa­sta­ruo­sius sep­ty­ne­rius me­tus grį­žo­me at­gal – ir bū­tent dėl to, kad kon­su­las ne vi­sa­da at­sto­vau­da­vo mū­sų bend­ruo­me­nės in­te­re­sams.

Sig­na­li­za­vo­me šią prob­le­mą pa­tiems aukš­čiau­siems Lie­tu­vos val­džios at­sto­vams, ta­čiau šis klau­si­mas ne­bu­vo spren­džia­mas. De­ja, tai par­odo Lie­tu­vo­je vy­rau­jan­tį po­žiū­rį.

O rei­kia su­pras­ti, kad mū­sų sta­tu­sas Sei­nuo­se pri­klau­sys nuo to, koks bus Lie­tu­vos po­žiū­ris į mus. Jei­gu lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jos bus svar­būs par­tne­riai Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­joms, ta­da mus gerbs ir Len­ki­ja.

– Ko­kie da­bar aps­kri­tai yra Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jų san­ty­kiai su Len­ki­jos lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jo­mis?

– Da­bar bend­ra­vi­mas su lie­tu­viš­ko­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis pra­ktiš­kai ne­vyks­ta. Bend­ruo­me­nė ke­le­tą me­tų bu­vo silp­ni­na­ma, su ja ne­bu­vo skai­to­ma­si, ne­bu­vo klau­sia­ma jos nuo­mo­nės mums svar­biais klau­si­mais.

Tai la­bai iš­ryš­kė­jo pra­ėju­siais me­tais, kai bu­vo už­da­ro­mos Puns­ko kraš­to lie­tu­viš­kos mo­kyk­los. Lie­tu­va ne­si­do­mė­jo, ko­kia yra lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jų po­zi­ci­ja, de­ry­bų par­tne­riu ji pa­si­rin­ko Puns­ko vals­čiaus sa­vi­val­dy­bę, ir ga­liau­siai tos mo­kyk­los bu­vo už­da­ry­tos.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, spren­džiant to­kius klau­si­mus at­si­re­mia­me į eko­no­mi­ką, ir šio as­pek­to ig­no­ruo­ti ne­ga­li­me. Bet tai, kaip vy­ko už­da­ry­mo pro­ce­sas, ne­bu­vo nau­din­ga mū­sų bend­ruo­me­nei.

Ži­no­ma, mes pro­tes­ta­vo­me. LLD aps­kun­dė Puns­ko vals­čiaus ta­ry­bos spren­di­mą Pa­len­kės vai­va­dai dėl to, kad spren­di­mas ne­bu­vo de­ri­na­mas su or­ga­ni­za­ci­jo­mis.

Ta­čiau ne­tu­rė­jo­me jo­kių vil­čių, nes žiū­rint gry­nai iš tei­si­nės pu­sės, sa­vi­val­dy­bė ne­pri­va­lo de­rin­ti to­kių klau­si­mų su or­ga­ni­za­ci­jo­mis, to­dėl įsta­ty­mai, ži­no­ma, ne­bu­vo pa­žeis­ti.

Bet mums ke­lia ne­ri­mą, kad Lie­tu­vos val­džia lie­tu­viams svar­biais klau­si­mais mie­liau bend­rau­ja su Len­ki­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis ar net vie­tos sa­vi­val­da, o lie­tu­vių bend­ruo­me­nės nuo­mo­nė lie­ka net ne­iš­girs­ta.

Sa­vi­val­dy­bė ne­pai­sė bend­ruo­me­nės nuo­mo­nės, už­da­rė mo­kyk­las, o Lie­tu­va dar jai už tai sky­rė sa­vo­tiš­ką pre­mi­ją – pi­ni­gų iš sa­vo biu­dže­to.

Ži­no­ma, jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad Lie­tu­va mums tik kai­šio­ja pa­ga­lius į ra­tus. Iš Lie­tu­vos gau­na­me ti­krai di­de­lį fi­nan­sa­vi­mą. „Ži­bu­rio“ mo­kyk­la su­ge­ba iš­gy­ven­ti tik Lie­tu­vos Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos ski­ria­mų lė­šų dė­ka, net mo­kyk­li­nius au­to­bu­sus ga­vo­me iš Lie­tu­vos.

Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, kad mo­kyk­la ir bu­vo pa­sta­ty­ta už Lie­tu­vos skir­tas lė­šas, kaip ir Sei­nuo­se įsi­kū­rę Lie­tu­vių na­mai. Taip pat ir Puns­ke Lie­tu­va šian­dien iš­lai­ko aš­tuo­nis kul­tū­ros dar­buo­to­jų eta­tus.

Ki­ta ver­tus, LLD kas­met tei­kia pro­jek­tus Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai. Vie­nas mū­sų tra­di­ci­nių pro­jek­tų – par­ama Puns­ko li­cė­ju­je be­si­mo­kan­tiems Sei­nų kraš­to moks­lei­viams. Iš šio pro­jek­to lė­šų kas­met ap­mo­kė­da­vo­me jiems gy­ve­ni­mo Puns­ko bend­ra­bu­ty­je iš­lai­das.

Ta­čiau šie­met mi­nis­te­ri­ja šiam – mums la­bai svar­biam – pro­jek­tui pi­ni­gų ne­sky­rė. O tai ti­krai bu­vo svar­bi pa­ska­ta Sei­nų kraš­to moks­lei­viams mo­ky­tis Puns­ke esan­čio­je vie­nin­te­lė­je ša­ly­je lie­tu­viš­ko­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Sei­nuo­se esan­čio­se len­kiš­ko­se mo­kyk­lo­se mo­ky­tis da­bar jiems yra tie­siog pi­giau.

– Sa­kė­te, kad be Lie­tu­vos par­amos jū­sų va­do­vau­ja­ma „Ži­bu­rio“ mo­kyk­la ne­iš­gy­ven­tų. Ar tai reiš­kia, kad Len­ki­ja ne­iš­lai­ko vie­nin­te­lės lie­tu­viš­kos mo­kyk­los Sei­nuo­se?

– Taip. Kiek­vie­nas mo­ki­nys gau­na iš mies­to sa­vi­val­dy­bės do­ta­ci­ją, va­di­na­mą­jį mo­ki­nio krep­še­lį. Ta­čiau ka­dan­gi vai­kų skai­čius nė­ra la­bai di­de­lis, per krep­še­lį gau­na­mų lė­šų mo­kyk­lai iš­lai­ky­ti ne­pa­kan­ka. Li­ku­sią iš­gy­ve­ni­mui bū­ti­ną da­lį mums vi­sa­da pri­de­da Lie­tu­va. Ta­čiau šį klau­si­mą bū­ti­na spręs­ti iš es­mės.

Ki­tos pri­va­čių fon­dų val­do­mos mo­kyk­los Len­ki­jo­je vei­kia ko­mer­ci­niais pa­grin­dais – tė­vai tu­ri mo­kė­ti už ga­li­my­bę ten siųs­ti sa­vo vai­kus.

Mes ne­ga­li­me im­ti už tai pi­ni­gų, ka­dan­gi mū­sų tiks­las yra pa­lai­ky­ti tau­ti­nį ta­pa­tu­mą. Mes ne­ga­li­me baus­ti tė­vų už tai, kad jie yra lie­tu­viai, no­ri sa­vo vai­kus mo­ky­ti lie­tu­viš­ko­je mo­kyk­lo­je.

Ir vis dėl­to ši 38 mln. gy­ven­to­jų vals­ty­bė ne­su­ge­ba iš­lai­ky­ti to­kios mo­kyk­los. Tai ypač keis­ta to­dėl, kad lie­tu­viš­ko švie­ti­mo cen­tro su­kū­ri­mas bu­vo nu­ma­ty­tas pa­čios Len­ki­jos švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos par­eng­to­je tau­ti­nių ma­žu­mų švie­ti­mo vys­ty­mo stra­te­gi­jo­je.

Tai­gi mes įgy­ven­di­na­me stra­te­gi­jos nuo­sta­tas, o pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas ne­už­ti­krin­tas iki šiol.

Fes­ti­va­liai prob­le­mų neišspręs

– Di­de­lis gal­vos skaus­mas Len­ki­jos lie­tu­viams bu­vo prie Sei­nų esan­čios Berz­ny­ko ka­pi­nės, kur ša­lia Lie­tu­vos sa­va­no­rių ka­pų vie­nas po ki­to dy­go Lie­tu­vą ir lie­tu­vius že­mi­nan­tys pa­mink­lai. Ar pa­dė­tis čia ne­pa­si­kei­tė?

– Ne, nie­kas iš es­mės ne­si­kei­čia. Pro­ku­ra­tū­ra bu­vo pra­dė­ju­si iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl pa­sku­ti­nio ten pa­sta­ty­to pa­mink­lo, ta­čiau jis bu­vo nu­trauk­tas, ne­įž­vel­gus dis­kri­mi­na­ci­jos ar tau­ti­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mo po­žy­mių.

Be­je, iš­va­dų teks­te ra­šo­ma, kad pa­mink­lą sta­tęs ku­ni­gas va­do­va­vo­si pa­trio­tiš­ku­mu, o pa­trio­tiš­ku­mas yra vi­so­ke­rio­pai svei­kin­ti­nas ir ska­tin­ti­nas.

Ta­čiau bū­tent to­kios baig­ties mes ir ti­kė­jo­mės, ka­dan­gi ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas tik dėl pa­sku­ti­nio pa­mink­lo su už­ra­šu „Ak­me­nys šauks“, kur nė­ra tie­sio­gi­nio įžei­di­mo lie­tu­vių at­žvil­giu. Ta­čiau dėl pa­mink­lų, kur par­ašy­ta, kad lie­tu­viai yra žu­di­kai, jo­kie ty­ri­mai ne­pra­dė­ti.

Ta­čiau čia su­si­du­ria­me su ta pa­čia prob­le­ma – nė kar­to ne­te­ko gir­dė­ti, kad Berz­ny­ko klau­si­mas bū­tų kaž­kur ofi­cia­liai ke­lia­mas Lie­tu­vos val­džios at­sto­vų.

O po­zi­ci­jos ne­bu­vi­mas dėl vie­no pa­mink­lo lei­džia par­api­jos kle­bo­nui ša­lia sta­ty­ti ki­tą, ka­pi­nių kam­pe ci­niš­kai „pa­gerb­ti“ lie­tu­vių ka­rius, ku­rie „kar­tu su so­vie­tais įžen­gė į Len­ki­jos te­ri­to­ri­ją“.

Kai po­zi­ci­jos nė­ra ir dėl to, tai lei­džia gal­vo­ti ir apie ki­tus žings­nius – kiek te­ko gir­dė­ti, ten vėl ke­ti­na­ma sta­ty­ti nau­jus pa­mink­lus.

Kaip be­bū­tų, prob­le­ma yra, ir ji yra jau se­niai. Iš to bū­tų ga­li­ma tie­siog pa­si­juok­ti, bet ten vyks­ta is­to­ri­jos pa­mo­kos, ten len­kų mo­ki­niams pa­sa­ko­ja­ma apie pra­ei­tį. Jie skai­to pa­mink­lų už­ra­šus. To­kiu bū­du tie pa­mink­lai „dir­ba“, mū­sų at­žvil­giu kurs­to­ma tau­ti­nė ne­san­tai­ka.

Lie­tu­vos kon­su­las dė­jo pa­stan­gas, kad mes reng­tu­me bend­rus ren­gi­nius su len­kiš­ko­mis mo­kyk­lo­mis, dau­giau bend­ra­dar­biau­tu­me.

Taip, aš ir­gi už tai. Bet rei­kia vi­sų pir­ma su­tvar­ky­ti Berz­ny­ko klau­si­mą. Tas pa­mink­las pa­da­ro žy­miai dau­giau ža­los mū­sų san­ty­kiams, nei mes pa­siek­tu­me nau­dos reng­da­mi bend­rus fes­ti­va­lius su len­kų mo­kyk­lo­mis.

– Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja ir ją re­mian­tys Var­šu­vos po­li­ti­kai daž­nai nu­ro­do į jū­sų gy­ve­na­mo­se vie­to­se esan­čias dvi­kal­bes vie­to­var­džių len­te­les. Sa­ko­ma, kad jos ge­ri­na lie­tu­vių gy­ve­ni­mo at­mos­fe­rą, to­dėl Len­ki­jos lie­tu­viams su­da­ry­tos ge­res­nės są­ly­gos nei Lie­tu­vos len­kams.

– Ar dvi­gu­bi už­ra­šai pa­da­ro Len­ki­jos lie­tu­vius lie­tu­viš­kes­nius? Re­to­ri­nis klau­si­mas, bet aš ma­nau, kad vis dėl­to ne. Ki­tas da­ly­kas, kad vie­to­var­džių pa­va­di­ni­mai ra­šo­mi dviem kal­bo­mis tik Puns­ko vals­čiu­je – ir, bū­ti­na pa­brėž­ti, tik vie­to­vių, o ne gat­vių, kaip kar­tais tei­gia net Lie­tu­vos po­li­ti­kai.

Kai tos len­te­lės bu­vo už­tep­lio­tos van­da­lų, Len­ki­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės (LLB) po­zi­ci­ja bu­vo to­kia, kad Len­ki­jos vi­suo­me­nė nė­ra pa­si­ruo­šu­si dvi­kal­biams už­ra­šams. Tie iš­puo­liai tai par­odė, ir tų len­te­lių ne­rei­kė­jo pa­kar­to­ti­nai ka­bin­ti. De­ja, sa­vi­val­dy­bė ne­pai­sė LLB ir ki­tų lie­tu­viš­kų or­ga­ni­za­ci­jų po­zi­ci­jos ir len­te­les pa­ka­bi­no.

Ma­nau, taip įvy­ko dėl di­de­lio Len­ki­jos val­džios spau­di­mo, ku­ris bu­vo da­ro­mas, kad vals­ty­bė tu­rė­tų ar­gu­men­tą spaus­ti Lie­tu­vą. Da­bar ji ga­li sa­ky­ti: žiū­rė­ki­te, lie­tu­viai Len­ki­jo­je to­kias len­te­les tu­ri. Ko­dėl jų ne­tu­ri Lie­tu­vos len­kai?

O Sei­nuo­se to­kių už­ra­šų jau nė­ra, ka­dan­gi tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vai su­da­ro ma­žes­nę da­lį, nei rei­ka­lau­ja­ma tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­me. 20 proc. ri­bos įve­di­mas ro­do, kad ir Len­ki­ja vis dėl­to kaž­ko bai­mi­na­si dėl tų dvi­gu­bų už­ra­šų, nors čia tau­ti­nės ma­žu­mos su­da­ro vos 2 proc. gy­ven­to­jų.

Lie­tu­vių mažėja

– Tai­gi ga­li­ma sa­ky­ti, kad Len­ki­jos val­džia nau­do­ja­si Puns­ku ir ap­lin­ki­niais kai­mais kaip įran­kiu, kad jiems su­tei­kia­mų pri­vi­le­gi­jų pa­skui ga­lė­tų rei­ka­lau­ti dviem šim­tams tūks­tan­čių Vil­niaus kraš­to len­kų?

– Taip, aš taip ma­nau. Nes jei tai bū­tų nuo­šir­dus ge­ra­no­riš­ku­mas, vie­to­var­džiai dviem kal­bo­mis ga­lė­tų bū­ti ra­šo­mi vi­sur, kur tik gy­ve­na ar gy­ve­no lie­tu­viai, ne­svar­bu ko­kį gy­ven­to­jų pro­cen­tą jie da­bar su­da­ro. Juk dvi­gu­bų vie­to­var­džių už­ra­šų tiks­las yra ori­gi­na­lių, tra­di­ci­nių pa­va­di­ni­mų iš­sau­go­ji­mas. Bet apie tai, ži­no­ma, da­bar nė­ra nė kal­bos.

Be to, jei val­džia bū­tų ge­ra­no­riš­ka, ji, pa­vyz­džiui, ga­lė­tų leis­ti įam­žin­ti lie­tu­viš­ką pa­vel­dą Sei­nuo­se.

– Kal­bant apie pa­vel­dą – ar ras į Sei­nus at­va­žia­vęs tu­ris­tas iš Lie­tu­vos čia moks­lus ėju­sių ir dir­bu­sių Vin­co Ku­dir­kos, Vin­co My­ko­lai­čio-Pu­ti­no, My­ko­lo Kru­pa­vi­čiaus, An­ta­no Ba­ra­naus­ko pėd­sa­kus?

– Na, tu­ris­tui rei­kė­tų il­gai ieš­ko­ti (juo­kia­si). Kaž­ka­da la­bai no­rė­jo­me, kad Sei­nuo­se at­si­ras­tų šio mies­to vys­ku­po An­ta­no Ba­ra­naus­ko gat­vė, ta­čiau da­bar dėl to di­de­lių vil­čių ne­be­tu­ri­me.

Bet ir aps­kri­tai su lie­tu­viš­ko pa­vel­do įam­ži­ni­mu pa­dė­tis yra blo­ga. Sei­nai bu­vo la­bai svar­bus lie­tu­vių kul­tū­ri­nis cen­tras, ta­čiau mies­te be­veik nie­kur ne­ra­si­me in­for­ma­ci­jos, kad čia kaž­ka­da bū­ta lie­tu­vių.

Tie­sa, ant bu­vu­sios ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos sie­nos yra di­de­lė in­for­ma­ci­nė len­ta, ku­rio­je su­ra­šy­ta pa­sta­to is­to­ri­ja, ir pa­čia­me ga­le par­ašy­ta, kad čia mo­kė­si Lie­tu­vos him­no au­to­rius V.Ku­dir­ka. Dau­giau in­for­ma­ci­jos nė­ra. Ko­dėl nė­ra? Ma­nau, tai par­odo, koks yra po­žiū­ris į lie­tu­vius.

– 2011 me­tų su­ra­šy­mo duo­me­nys ro­do, kad lie­tu­vių Len­ki­jo­je ma­žė­ja. Ko­dėl?

– Ge­ras klau­si­mas. Prie­žas­čių yra įvai­rių, kai ku­rios jų yra ob­jek­ty­vios – ne­ma­žai žmo­nių tie­siog iš­vyks­ta. Bai­gę stu­di­jas Lie­tu­vo­je jau­nuo­liai daž­nai pa­si­lie­ka Vil­niu­je ar Kau­ne, bai­gę stu­di­jas Len­ki­jo­je – Var­šu­vo­je, Bals­to­gė­je.

Ta­čiau ki­tas da­ly­kas – žmo­nės tie­siog pra­ran­da sa­vo ta­pa­ty­bę. Ly­gi­nant 2002 ir 2011 me­tų gy­ven­to­jų su­ra­šy­mų duo­me­nis ma­ty­ti, kad di­de­lė da­lis žmo­nių, dar prieš de­šimt­me­tį lai­kiu­sių sa­ve lie­tu­viais, da­bar sa­vęs to­kiais jau ne­be­lai­ko. Pa­sku­ti­nio su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, lie­tu­viais sa­ve lai­ko net ma­žiau žmo­nių, nei yra kal­ban­čių lie­tu­viš­kai na­muo­se.

Be Lie­tu­vos par­amos neišgyventų

Len­ki­jos vi­suo­me­nė nė­ra pa­lan­ki ki­ta­tau­čiams. Ma­no bro­lio šei­mo­je prieš po­rą me­tų gi­mė du­kra, jis nu­spren­dė ją pa­va­din­ti Bi­ru­te.

Ban­dant už­ra­šy­ti to­kį var­dą val­di­nin­kė pra­dė­jo jam aiš­kin­ti, ko­kių prob­le­mų mer­gai­tė to­kiu var­du tu­rės sa­vo gy­ve­ni­me. Tai par­odo, kad lie­tu­viams čia anaip­tol nė­ra leng­va.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla Navinykuose ar Navinykų „Žiburys“ – Seinų filialas
  2. P. Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės?
  3. Lietuvos švietimo viceministras lankėsi Punsko ir Seinų krašte (video)
  4. Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje
  5. Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis lankėsi Seinų ir Punsko krašte (video)
  6. Susitikimas su lietuviais gyvenančiais Seinų ir Punsko krašte
  7. Poezijos pavasaris Punsko ir Seinų krašte (video)
  8. Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“
  9. Lenkijos lietuviai skelbia pavojų
  10. Lenkijos lietuviai: Vėl susiduriame su neperžengiamais sunkumais
  11. Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo
  12. Premjeras su Punsko valsčiaus viršaičiu aptarė lietuviškų mokyklų išlaikymo klausimus
  13. P.Maksimavičius. Absurdum in quidem est
  14. Punske bus uždarytos – 2 ir palikta tik viena lietuviška mokykla (video)
  15. P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. dzūkas says:
    11 metų ago

    įsidėmėkime , ką apie Lietuvos atstovybę Seinuose ir jos naudingumą tenykščiams lietuviams sako Lenkijos lietuvių atstovas:

    (…)Kon­su­la­tas to­kia­me ne­di­de­lia­me mies­te­ly­je bu­vo stei­gia­mas, kad pa­dė­tų čia gy­ve­nan­čiai lie­tu­vių bend­ruo­me­nei. Jei klau­sia­te, ar pa­de­da – tie­są sa­kant, aš to ne­la­bai ma­tau. Prieš­in­gai – kiek mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos tu­rė­jo įdir­bio san­ty­kiuo­se su vi­sų ly­gių Len­ki­jos val­džia, tiek per pa­sta­ruo­sius sep­ty­ne­rius me­tus grį­žo­me at­gal – ir bū­tent dėl to, kad kon­su­las ne vi­sa­da at­sto­vau­da­vo mū­sų bend­ruo­me­nės in­te­re­sams. Sig­na­li­za­vo­me šią prob­le­mą pa­tiems aukš­čiau­siems Lie­tu­vos val­džios at­sto­vams, ta­čiau šis klau­si­mas ne­bu­vo spren­džia­mas. De­ja, tai par­odo Lie­tu­vo­je vy­rau­jan­tį po­žiū­rį.

    Atsakyti
    • S says:
      11 metų ago

      Reikia sulaužyti tą požiūrį, kad Lenkija yra Lietuvos “strateginis partneris”. Mums pirmiausia strateginiai partneriai yra Lenkijos lietuviai ir jei jų mažėja, tai Lenkija mums ne draugas ir joks ne sąjungininkas. Tada jie tampa svetima valstybė ir lenkybė Lietuvoje nebus palaikoma – reikia taip pradėt elgtis ir remti lietuvius.

      Atsakyti
  2. Albinas Vaškevičius says:
    11 metų ago

    Po antro pasaulinio karo Punsko krašte veikė lietuviškos mokyklos:

    1. Vaitakiemyje.
    2. Pristavonyse.
    3. Krasnagrūdoje.
    4. Ramoniškėse.
    5. Klevuose.
    6. Valinčiuose.
    7. Navinykuose.
    8. Žvikeliuose.
    9. Trumpalyje.
    10. Burokuose.
    11. Didžiuliuose.
    12. Giluišiuose.
    13. Vaičiuliškėje.
    14. Lumbiuose.
    15. Paliūnuose mokykla veikė tarpukaryje.
    16. Kampuočiuose nesėkmingai bandyta įkurti.
    17. Vidugiriuose.
    18. Seinuose.
    19. Punske.

    Iki šių dienų išliko tik trys:

    Vidugiriuose.
    Seinuose.
    Punske.

    Atsakyti
  3. Veda says:
    11 metų ago

    Normalioje šalyje būtų tuoj pat nustatytas nekilnojamo turto mokestis visoms lenkų ir rusų viešoms kontoroms ir mokykloms už tokį etninių lietuvių persekiojimą

    Atsakyti
  4. bartas says:
    11 metų ago

    Geras pasiūlymas . Sveikinu. Aūūū, Butkus (evičiau) išgirsk. Rask laiko.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai
Užsienyje

Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“

2025 07 14
Laivas „Rytas“ | Vilniaus savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Į Vilnių atvyko pirmasis elektrinis keleivinis laivas

2025 07 14
Liūtis
Gamta ir žmogus

Per liūtį Klaipėdoje iškrito 58 % mėnesio kritulių

2025 07 14
Notaras
Lietuvoje

Po Valstybės kontrolės – teigiami pokyčiai notarų veikloje

2025 07 14
Elektrobusai
Lietuvoje

Klaipėdos gatvėse – nauji elektrobusai

2025 07 14
Vaikai
Gamta ir žmogus

Atostogos vaikams – vasaros iššūkis tėvams

2025 07 14
Narkotikai, vaistai
Lietuvoje

Svarstomi būdai kovai su naujoviškomis grėsmėmis

2025 07 14
Vilniaus savivaldybė atsisako pateikti duomenis Audito komitetui
Lietuvoje

Vilniaus savivaldybė atsisako pateikti duomenis Audito komitetui

2025 07 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“
  • Barbara Boyd apie Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“
  • +++ apie Geriausia investicija į saugumą – visiškas Rusijos pajėgų sutriuškinimas
  • Medžiaga pamąstymui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“
  • Į Vilnių atvyko pirmasis elektrinis keleivinis laivas
  • Monstriukas.lt pataria: kaip atskirti originalią Labubu lėlę nuo klastotės „Lafufu“?
  • Per liūtį Klaipėdoje iškrito 58 % mėnesio kritulių

Kiti Straipsniai

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose

V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

2025 07 12
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Pasienis

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“
  • Barbara Boyd apie Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“
  • +++ apie Geriausia investicija į saugumą – visiškas Rusijos pajėgų sutriuškinimas
  • Medžiaga pamąstymui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Jie ne tam rengiasi apie Geriausia investicija į saugumą – visiškas Rusijos pajėgų sutriuškinimas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Spaudos konferencija Seime: Kas ir kodėl laidoja Lietuvos Konstituciją? (video)

Seimas po pateikimo pritarė kreipimuisi į KT dėl žemės referendumo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai