Rugsėjo 13–15 dienomis visoje Lietuvoje vyko Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (toliau – EPD) renginiai. Renginiai įvyko 51 savivaldybėje: juos organizavo ne tik miestų ir rajonų savivaldybių administracijos, bet ir kultūros, švietimo įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai, nevyriausybinės organizacijos. Renginius Lietuvoje koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD).
Šiųmetinė Europos paveldo dienų Lietuvoje tema – „Epochų ženklai“. Ja siekta atkreipti dėmesį į įvairių epochų išlikusį kultūros paveldą, ypač 1863 m. sukilimo, Žemaitijos krikšto pėdsakus, atsispindinčius kultūros paveldo objektuose: dvaruose, parkuose, bažnyčiose bei daugelyje kitų kultūros paveldo vertybių.
EPD 2013 metu įvyko daugiau nei 150 renginių, kurie leido atskleisti kultūros paveldo objektų vertę ir kurti supratimą apie istorinės atminties puoselėjimo reikšmę.
Vilniuje vyko pažintiniai pasivaikščiojimai žvalgantis didikų Pacų, Nikolajaus Čiagino, Simono Daukanto, Adomo Mickevičiaus, XIX a. modernėjimo epochų ženklų, ekskursijos po Vilniaus universitetą, Prezidentūrą, Vilniaus aukštutinę pilį, istorines vietas, kuriose veikė Vilniaus kunigų seminarija. Tradiciškai EPD dalyvaujantis „Vilniaus klubas“ sostinės gyventojams ir svečiams atvėrė Umiastovskių rūmų duris, kur veikė fotografijų ir kino dokumentikos paroda „Vilniaus laikas. Susitikimai“, taip pat drauge su VU studentų istorikų korporacija „Tilia“ suorganizavo teatralizuotą ekskursiją „Vilniaus apaštalai. Pradžia“, nukėlusią dalyvius į XIX–XX a. atbundantį lietuviškąjį Vilnių. Iniciatyvą parodė ir VU paveldosaugos studijų magistrantai, suorganizavę pažintinį pasivaikščiojimą po Saulės kapines. Kultūros paveldo departamentas ypatingai džiaugiasi tokiomis ir panašiomis savarankiškomis iniciatyvomis, kai istorijos, kultūros ar kultūros paveldo bei kitas susijusias socialinių mokslų sritis išmanantys ar kultūros paveldo objektus valdantys piliečiai aktyviai dalyvauja EPD ir kviečia domėtis kultūros paveldu.
Keliuose miestuose rengtos specialiai EPD sukurto dokumentinio filmo „Žemaitijos krikštui 600“ peržiūros. Visoje Lietuvoje organizuota daugybė pažintinių ekskursijų: „Ikikrikščioniškos Lietuvos ženklai Kauno mieste“, „Kunigo A. Mackevičiaus kovos kelias“, „Kauno pilis kovų su kryžiuočiais epochoje“, „1863 m. sukilimo pėdsakai Birštono ir Prienų krašte“, „Grafų Zubovų epochos ženklai Šiaulių krašte“, „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“, „Epochų ženklai karalienės Bonos mieste“ ir t.t. Vyko konferencijos „Epochų ženklai Klaipėdos krašto kultūros pavelde“, „Sėlių žemės mįslė“, „Nuo pramonės revoliucijos modernizmo epochos link“, „Žemaitijos krikštui 600 metų“, „Rūdninkų giria – istorinių įvykių liudininkė“ ir kitos. Taip pat atidaryta daugybė parodų, organizuoti edukaciniai užsiėmimai, dirbtuvės, žygiai, laikytos mišios, vyko koncertai. Kiekvienas Lietuvos miestas ir miestelis atrado tokį istorijos aspektą, kurio paveldu didžiuojasi ir apie kurį gali papasakoti.
Susiję straipsniai:
- Vėl vyks Europos paveldo dienų renginiai
- Kviečia Europos žydų kultūros dienos
- 18 tūkst. litų bauda už kultūros paveldo pavertimą pavojingais griuvėsiais (nuotraukos)
- Kino teatrą „Romuva“ siekiama paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu
- Mindaugo bataliono kariai rūpinasi šalies kultūriniu paveldu
- Palangos Kurhauzo rekonstrukcija svarbi ne tik kurorto gyventojams
- Šiandien – tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena
- T.Baranauskas. Kauno pilies laukia nauji antpuoliai? (video)
- Eitynės prieš Kauno istorinio centro niokojimą
- Kodėl restauruoti pastatai gerai dega? Labanoro bažnyčia, Kurtuvėnų dvaro svirnas, Tytuvėnų vienuolynas… kas toliau?
- Klaipėdos miesto istorinė dalis jau turi specialųjį planą
- Restauruota Palangos bažnyčia
