Žmonijos energijos poreikiai sparčiai auga. Jiems tenkinti ilgą laiką pakako akmens anglies, naftos ir gamtinių dujų išteklių, tačiau šiems senkant mokslininkai ir visuomenė vis labiau atsigręžia į alternatyius, atsinaujinančius energijos šaltinius.
Vienas jų – biomasė, kuri gali būti gaunama iš energinių augalų, tokių kaip kanapės, sidos, pluoštinės dilgelės, drambliažolės, garstyčios, rapsai, cukriniai runkeliai, javai, žilvičiai, paprastosios šunažolės, nendriniai eraičinai ir daugelio kitų.
Mokslininkai atlieka įvairius tyrimus ir ieško efektyviausių būdų panaudoti energiją iš šių augalų.
„Augalai – vienas svarbių mūsų šalies išteklių, tačiau kol kas jų potencialas energijos poreikiams tenkinti išnaudojamas nepakankamai efektyviai, – pasakoja Vitalija Petrauskaitė, VDU Kauno botanikos sodo Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus vedėja. – Vis dėlto pamažu visuomenės požiūris į alternatyvius energijos išteklius keičiasi.
Pavyzdžiui, anksčiau šiaudai buvo naudojami kaip kraikas ir pašaras kiaulėms, karvėms, arkliams. Lietuvoje sumažėjus gyvulininkystei, sumažėjo ir šiaudų poreikis. Dabar iš jų sėkmingai gaminamos granulės ir briketai, o nesunaudojami šiaudai – susmulkinami ir apariami.“
2012 m. daugiau nei 90 proc. pasaulio energijos poreikių buvo tenkinama naudojant fosilinį kurą, t.y., akmens anglies, naftos ir gamtinių dujų išteklius. Naudojant šį kurą, į aplinką patenka jų degimo produktai, susidaro pelenai ir anglies dvideginis (CO2), kuris lemia klimato pokyčius.
Anot V. Petrauskaitės, ateityje energinių augalų, kurie gali būti naudojami biodegalams, biokurui, biodujoms ir bioplastikams gaminti, plantacijos tik didės, ypač, kai joms tinka net apleisti žemės plotai. Dalis energinių augalų yra dekoratyviniai, jie tinka viešoms erdvėms ir privatiems sodams želdinti. Kai kurie jų turi vaistinių ir maistinių savybių. Daugelis energinių augalų lengvai dauginami ir prižiūrimi, nereiklūs dirvožemiui, greitai auga ir užaugina daug biomasės.
Lietuvoje kol kas retas kiek daugiau žino apie šiuos augalus, jų auginimą ir naudojimą. VDU Kauno botanikos sodas, siekdamas geriau su jais supažindinti visuomenę, pernai rudenį pradėjo įrenginėti maždaug 0,5 ha švietėjišką ekspoziciją. Joje bus eksponuojama apie 70 energinių augalų rūšių.
Neseniai šia tema taip pat vyko specialus užsiėmimas mokiniams Kauno botanikos sodo NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorijoje. Joje vaikai ir jaunuoliai aiškinosi, kiek šiluminės energijos išskiria įvairūs augalai, mokėsi nustatyti sėklų dygimo energiją ir sėjo energinius augalus: kukurūzus, cukrinius runkelius ir kitus.
NSO laboratorija, kurioje vaikai trumpam tampa mokslininkais, atlieka įvairius tyrimus ir eksperimentus, jau pustrečių metų veikia pagal projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kurį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais pagal 2007–2013 m.
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Jis finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis.
