Penktadienis, 3 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Rugsėjo 1-osios gėlių kardelių madas kuria mokslininkai

[autorius]

[papildyta]

0
efoto.lt, Sigitos nuotr.

efoto.lt, Sigitos nuotr.

efoto.lt, Sigitos nuotr.
efoto.lt, Sigitos nuotr.

LDK Vytenis, Akademikas, Mėlynbarzdis, Vinetu, Lionės Sesuo – ar žinote, kas tai? Ogi rudens šauklių – kardelių – veislių pavadinimai. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų vedėja dr. Gitana Štukėnienė vaikščiodama tarp didžiulius plotus užimančią kardelių kolekciją pasakoja tai apie vieną, tai apie kitą kardelių veislę, jų kilmę ir pavadinimus.

O istorija apie dviejų kardelių selekcininkų varžytuves priverčia nusišypsoti kiekvieną. Žinomas Rusijos selekcininkas Borisas Gromovas pareiškė, esą lietuviams be rusų pagalbos vargu, ar kada nors pavyks sukurti nors vieną naują dėmesio vertą kardelių veislę. Atliepdamas į provokacinį pareiškimą, lietuvių selekcininkas Paulius Ciplijauskas vieną savo sukurtą veislę pavadino „Nu, Gromov, Pogody“ – pasakoja Gitana.

Dr. G. Štukėnienės mokslinių interesų sritis – vienos rudeniškiausių, spalvingiausių ir labiausiai mokyklą primenančių gėlių – kardeliai. Lotyniškai šios gėlės vadinamos Gladiolus, o „gladus“ reiškia špagą, iš ko ir kilęs lietuviškas vienos iš populiariausių skinamų gėlių pasaulyje pavadinimas. Gitana yra vienas iš tų žmonių, kurių darbas mums padeda kiekvienais metais iki pat šalnų grožėtis margaspalviais kardelių žiedais, nors retas pagalvojame, kad prie šio grožio prisideda ne tik rūpestingo sodininko, bet ir mokslininko rankos.

– Gitana, su jūsų darbu galėsime susipažinti „Tyrėjų naktyje“. Koks buvo Jūsų kelias į mokslo pasaulį ir botaniką?

– Pamenu, ketvirtoje klasėje reikėjo parašyti rašinėlį tema „Mano ateities profesija“, ir žinoma, parašiau, kad būsiu biologe, nors tuo metu dar net neįsivaizdavau, kas tai yra. Užaugau kaime, apsupta gamtos, ir jau tada pusbroliai juokėsi, kad arba Botanikos sode ravėsiu daržus, arba Zoologijos sode šersiu gyvūnus. Taip ir atsitiko: nors turėjau dar vieną svajonę – būti fizike, tačiau galiausiai nusprendžiau mokytis botanikos. Prieš dešimt metų parašiusi disertacinį darbą apie kardelius „Lietuviškų kardelių tyrimas Vilniaus universiteto Botanikos sode ir jų įvertinimas“, su jais dirbu iki šiol. Žinoma kaupiame ir tiriame ir kitų gėlių genčių augalus. Per 20 metų VU Botanikos sodo žolinių dekoratyvinių augalų skyriuje sukauptos turtingos rūšimis ir veislėmis žolinių dekoratyvinių augalų (lauko gėlių) kolekcijos, kurių dalis tapo pradine medžiaga, įrengiant gėlynus – ekspozicijas. Skyrius dabar yra atviras moksleiviams, studentams, visiems besidomintiems ir labai gausiai lankomas.

– Dažnas kardelius prisimena artėjant rugsėjo 1-ajai. Ar Jums šios gėlės irgi kelia panašius prisiminimus?

– Man visą laiką šios gėlės asocijuodavosi su mokslo metų pradžia. Turiu išsaugojusi mokyklinių laikų fotografiją: sėdžiu prie stalo, o priešais – didelis raudonas kardelis ir „Vyturėlio“ vadovėlis. Net neabejoju, kad daugeliui kardeliai yra neatsiejamas rugsėjo 1-osios atributas. Nieko tame keisto nėra, juk seniau gėlių pasirinkimas buvo daug mažesnis nei dabar, tik kardeliai, jurginai, rožės ar gvazdikai. Tačiau kur tam mažam pirmokui, vos nuo žemės atsiplėšusiam, nešti didžiulę puokštę gėlių, juk tai net fiziškai sunku. O štai vienas kardelis ir atrodo gražiai, ir vaikui lengva nešti. Ir mano pačios sūnus, kuris šiemet pirmą kartą peržengs mokyklos slenkstį, tikriausiai savo pirmajai mokytojai įteiks kardelį.

– Kodėl kardeliai tokie populiarūs Lietuvoje?

– Kardelių tėvynė – Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija, kur žinomos 255 jų rūšys. Laikui bėgant, iš savaime paplitusių bei kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos naujos kardelių veislės, pasaulyje jų yra keliolika tūkstančių.

Lietuvoje natūraliai auga tik dviejų rūšių kardeliai: paprastasis ir pelkinis kardelis, o kiti auginami kaip dekoratyviniai augalai. Bene pirmasis Lietuvoje apie kardelius, vadindamas juos kardylais, 1930 metais rašė J.Strazdas – taigi tai buvo ne taip ir seniai. Vis dėlto manau, kad kardelių tradicija pas mus atėjo iš sovietinių laikų. Jau nuo senų laikų Rusijoje kardelių svogūnėliai būdavo labai paklausūs, tad verslūs lietuviai šį poreikį patenkindavo, taip prisidurdami prie atlyginimo: gumbasvogūnius (svogūnėlius) parduodavo į Rusiją ir kitas Sovietų Sąjungos šalis, o žiedus nešdavo į turgelius ir parduotuves.

Šiuo metu sėkmingiausiai kardelių selekcija vykdoma Slovakijoje, Čekijoje, Olandijoje, Rusijoje, Izraelyje ir Baltijos šalyse. Nors pas mus šių gėlių selekcija prasidėjo prieš penkiasdešimt metų, esame sukūrę per 1 000 naujų veislių ir hibridų. Tuo metu turėjome tik kelis specialistus, buvo sunku susižinoti, kas vyksta už Sovietų Sąjungos ribų, nebuvo kaip keistis svogūnėliais, tad ir rezultatai buvo mažesni. Atsivėrus sienoms, supaprastėjus bendravimui, Lietuvoje yra daug daugiau kardelių selekcija užsiimančių žmonių – apie 30. Vieniems tai yra laisvalaikio užsiėmimas, kitiems – pragyvenimo šaltinis, treti nori garbės, nes juk malonu žinoti, kad tavo sukurtos gėlės tavo paties sugalvotais pavadinimais žydi tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

– Ar gėlininkystėje, kaip ir daugelyje kitų sričių, egzistuoja tam tikros mados ir tendencijos?

– Žinoma. Tai galime pamatyti atidžiau pažvelgę į savo tėvų, savo bei dabartinių pirmokų mokslo metų pradžios šventės nuotraukas. Prieš keletą dešimtmečių kardeliai buvo paprastesnių formų ir spalvų, žiedai plokštesni, jų mažiau, tada buvo sunku net pagalvoti, kad kada nors galėsime savo sode gėrėtis banguotais, garbanotais, dvispalviais, trispalviais žiedlapiais, kurių krašteliai bus dar kitos spalvos. Šiandien tai jau nieko nebestebina, kiekvienais metais atsiranda vis įmantresnių kardelių veislių. Su naujomis veislėmis kinta ir mados – paprasti raudoni kardeliai atstovauja 80-ųjų madą, margi, banguoti, stipriai gofruoti – šiuolaikiškesni.

Gėlių rinkoje, kaip ir bet kurioje kitoje, galioja ir „paskutinės naujienos“ taisyklė. Tai, kas naujausio modelio, kas tai bebūtų, automobilis, kompiuteris, drabužis ar gėlė – visada yra žymiai brangiau, nei „senesnės kolekcijos“. Kuo naujesnė kardelio veislė, tuo ji brangesnė. Nuėję į turgelį galite įsigyti svogūnėlių už kelis litus, tačiau jei domitės kardelių naujovėmis, ieškote kuo retesnių veislių, už vieną svogūnėlį paklosite ir ne vieną dešimtį litų, ir tai dar ne riba. Juo labiau, kad žmonės įsigiję retą egzempliorių, stengiasi išlaikyti jo vertę: juk kuo mažiau tokių gėlių, tuo jos vertingesnės, todėl retas kuris pasidalins naujos veislės kardelio svogūnėliais su kaimynu. Visus norinčius pasigrožėti kardeliais kviečiu rugsėjo 3–5 dienomis į į IV-ąją Respublikinę kardelių parodą, kuri vyks Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoje bibliotekoje.

– Besidairant po Vilniaus universiteto Botanikos sodo kardelių kolekciją, atrodo, kad kardeliai gali būti patys įvairiausi – tiek spalva, tiek dydžiu, tiek forma. Pagal ką juos skirsto specialistai?

– Kardeliai yra skirstomi į 12 spalvinių grupių: nuo baltos iki taip vadinamos dūminės, kone juodos su raudonu atspalviu spalvos. Nedaug baltų kardelių veislių, retai sutinkami žali, ir, kaip ir gamtoje mažiausiai yra mėlynos spalvos, taip ir mėlynų kardelių yra nedaug. Tam, kad gėlių specialistai iš viso pasaulio susikalbėtų, kardelių veislės yra žymimos skaičiais: jais žymimas maksimalus žiedų skaičius, dydis, žydėjimo laikas ir spalva. Skaitmenų spalvą supranta visi.

– Botanikos sodas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos mokslo įstaigų, šiuo metu ruošiasi rugsėjo 28 d. vyksiančiai „Tyrėjų nakčiai“. Daugiametė patirtis rodo, kad norinčių pas jus apsilankyti nestinga. Ką šiais metais planuojate nuveikti kartu su lankytojais?

– Kardelių auginimas yra gana sudėtingas procesas. Tam, kad kiekvienais metais džiugintų dideli ir ryškūs žiedai, prieš šalnas gumbasvogūnius reikia nukasti ir paruošti žiemojimui, o per visą žiemą juos reikia tinkamai saugoti ir prižiūrėti tad darbo yra visus metus. „Tyrėjų naktis“ Botanikos sode bus naudinga ir mums, ir lankytojams: mes sulauksime talkos ruošiant augalus žiemojimui sandėliuose, o gausus lankytojų būrys susipažins su tomis įvairių gėlių dalimis, kurios yra ir po žeme. Taip pat Botanikos sodas „Tyrėjų naktį“ kviečia pasigaminti augalų klonų patiems, susipažinti su rudens vaisius brandinančiais medžiais, ir net pasijusti tikrais mokslininkais, išskiriant augalų DNR. Kadangi kiekvienais metais sulaukiame labai daug lankytojų, į visus renginius būtina registracija, kuri prasidės rugsėjo 20 dieną.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  2. Tarptautinei biologinės įvairovės dienai skirta šventė VU Botanikos sode (programa)
  3. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  4. Kviečia mugė „Pakalnutės uoga 2012“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

3 idėjos, kaip suteikti kambariui daugiau elegancijos | Magrės baldai nuotr.

3 pasiūlymai, kaip suteikti kambariui daugiau patrauklumo

2023 02 02
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Kuo naudingi Pomi-T papildai? | pexels.com, Badulescu nuotr.

Kuo naudingi Pomi-T papildai?

2023 01 27
Ratilio solistų koncertas Dzūkų kultūros šventėje | A. Černiausko nuotr.

VU ansamblis „Ratilio“ pristato dainų rinktinę

2023 01 26
Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo | M. Lapelės nuotr.

Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos

2023 01 25
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams

Mokslininkai stebi ruoniukų keliones

2023 01 22
Tedas Laurinaitis asmeninė nuotr.

Iš mokinių prezidento – į mokytojo kėdę 

2023 01 19
Pradeda veikti Galimybių pasas

Konstituciniam Teismui mokslininkai pateikė išvadą: galimybių pasas moksliškai nepagrįstas

2023 01 16
S. Lozoraičio premija – žurnalistei, knygų redaktorei R. Pupalaigytei | lzdraugija.lt nuotr.

S. Lozoraičio premija – žurnalistei, knygų redaktorei R. Pupalaigytei

2023 01 14
Spaudos konferencija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Mokslininkai duomenis apie galimybių paso žalingumą perduos KT

2023 01 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Išmoka | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl verta rinktis komplektuojamus virtuvės baldus?
  • Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija
  • Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis
  • Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

3 pasiūlymai, kaip suteikti kambariui daugiau patrauklumo

by daiva
2023 02 02
0
3 idėjos, kaip suteikti kambariui daugiau elegancijos | Magrės baldai nuotr.

Kambario interjero kūrimas dažnai būna sudėtingesnis, nei atrodo. Siekiant sukurti išties patraukliai atrodančią erdvę, reikia įdėti nemažai pastangų. Galbūt jau...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Kuo naudingi Pomi-T papildai?

by daiva
2023 01 27
0
Kuo naudingi Pomi-T papildai? | pexels.com, Badulescu nuotr.

Didžiosios Britanijos mokslininkų sukurti Pomi-T maisto papildai – vieni geriausiai vertinamų rinkoje. Juose susijungia inovatyvios technologijos su aukščiausios kokybės augaliniais...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Kitas straipsnis
Jas-39C „Gripen“

NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse lenkus keičia čekai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai