Spalio 28 d.Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) paskelbė, kad parengė savo atsakymą Vyriausybei dėl kitų kalbų asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose.
Vyriausybė birželį siūlė Kalbos komisijai nustatyti taisykles, kurios apibrėžtų nelietuvišką raidžių vartojimą oficialiuose dokumentuose. Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 589, komisijai buvo siūloma iki lapkričio 1 dienos pateikti savo siūlymus.
Atsakydama į siūlymą „nutarimu nustatyti taisykles, pagal kurias oficialiuose dokumentuose rašytini asmenvardžiai, taip pat ir kitų kalbų bei tie, kurių autentiška rašyba yra nelietuviška“, Kalbos komisija nusprendė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai valstybės institucijų ir įstaigų rengiamuose oficialiuose dokumentuose rašomi remiantis Kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ išdėstytais bendraisiais tokių asmenvardžių vartojimo principais. Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.).
VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė atkreipė dėmesį, kad, valstybės institucijų ir įstaigų apklausos duomenimis, šiuo metu ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi laikantis bendrųjų svetimvardžių vartojimo principų, todėl Komisija įsitikinusi, jog kurti atskirų (specialių) taisyklių nėra pagrindo: VLKK nutarimo papildymas tiesiog patvirtina dabartinę tokių asmenvardžių vartoseną oficialiuose dokumentuose.
Apsvarsčiusi Vyriausybės siūlymą „komisijos nutarimu pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl šio nutarimo 1 punkte nurodytų asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose“, Kalbos komisija nusprendė, kad ji negali priimti dokumento, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame nutarime yra pabrėžta, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“.
Kaip žinia nuolatinį spaudimą Lietuvos valdžiai, kad leistų Lietuvos piliečių dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, daro nacionalistinės partijos „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ politikai ir juos remianti Lenkijos valdžia.
Šaunuoliai 🙂
_Lenkų taip pat netenkina, jog Lietuva netesi ankstesnių vadovų duoto pažado išspręsti lenkiškų pavardžių rašybos klausimą._
*Kiek dar galima kartoti šią kvailystę apie duotus pažadus? KAS, KADA, KĄ pažadėjo?*
Oglasite ves’ spisok požalsta…
Įvardinkite pagaliau to kvailio vardą ir pavardę. Būtinai nurodykite – kiek promilių blaivumo tuo metu turėjo tas neįvardintas “pažadukas”? *Girtų žmonių pažadai NEGALIOJA.*
_Varšuva siekia, kad Lietuvos lenkai turėtų galimybę savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuose rašyti lenkų kalboje vartojamais rašmenimis._
*Acakimas* Lenkijai dėl *paklausymo* dėl galimybės lietuviškuose pasuose lenkais laikančių save žmonių pavardes ir vardus rašyti lenkiškomis raidėmis:
Tai bus įmanoma, kai bus sujungti į vieną bendrą raidyną du raidynai – lietuviškas ir lenkiškas.
Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės:
Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž.
Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės: a ą b c ć d e ę f g h i j k l ł m n ń o ó p r s ś t u w y z ź ż. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba. Ą, Ę, Ń ir Y niekada nebūna žodžio pradžioje, todėl didžiosiomis raidėmis užrašomos tik tada, kai visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis.
Sudėjus į vieną – gautųsi tokia lietuviškai lenkiška abėcėlė iš 42 raidžių:
a, ą (lietuviška), ą (lenkiška), b, c, č, ć, d, e, ę (lietuviška), ę (lenkiška), ė, f, g, h, i, į, y, j, k, l, ł, m, n, ń, o, ó, p, r, s, š, ś, t, u, ų, ū, v, w, z, ž, ź, ż.
Tik liks problema – kaip sureaguoti, skaitant lietuvišką tekstą, į raidžių junginį SZ, CZ ir panašiai. Skaityti “sėzė”, “cėzė”?
Kaip skaityti raidę W? Kaip dvi V raides – tipo “vėvė”?
Jeigu tekste bus parašyta vengriškas vardas “Tomasz Szarka” – jį skaityti vengriškai “Tomas Sarka” ar lenkiškai “Tomaš Šarka”? Kaip tekste perspėti skaitytoją, kad nesuklystų?
Net ant širdies lengviau pasidarė.
Labai džiaugiuosi. Ačiū.
Malonu. Valstybinė lietuvių kalbos komisija – ,,…asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“!
Ačiū
Džiaugiuosi, kad Valstybionė lietuvių kalbos komisija atlaikė lenkams pataikaujančių politikų spaudimą ir apgynė valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį statusą.
Šaunuolė Lietuvių kalbos komisija, o ypač jaunoji pirmininkė Vaišnienė su nuostabia šypsena davė atkirtį
pseudolenkų nacionalistams.
Lenkijos valdovai nežadėjo, bet 1569m. pasirašė Liublino sutartį ir apibrėžė sienas tarp Lenkijos ir Lietuvos , tačiau ją sulaužė karine jėga 1919-1920 metais ir ligi šiol nei atsiprašė, nei grąžina Suvalkus, Balstogę, Seinus ir kt. Lenkijos politikos pasekoje Lietuvai teko savo sostinę Vilnių su apkarpytom sienos priverstinai priimti 1939m. spalio 10 d. iš Stalino rankų. Lenkijos 1919-1920 m. agresija prieš Lietuvą tapo pagrindine priežąstimi, kad mes netekome Vilniaus ir savo etninių žemių – tik ji kalta, todėl tai reikia kelti tarptautiniu lygiu ES ir tarptautiniam Teismui. Štai mūsų valdžios straegijos kryptys, o ne atsiprašinėjimai nežinia už ką.
nesitikėjau. Jau buvau praradęs viltį. Ačiū pirmininkei Vaišnienei, dėkingas komisijai. Labai gera žinia. Valio.
Nei protu, nei širdimi, nei visa žmogiška esme nesuvokiami tokie svarstymai: Įvest papildomas raides, įteisint rašybą lenkiškomis raidėmis ir pan. Kažkoks nesuvokiamas absurdas…Ir kur? Nepriklausomoje Lietuvoje, kur gyvena tik 7 proc. tariamų lenkų? Baisu ir labai skaudu.
Todėl ačiū Lietuvių kalbos komisijai, jos naujai pirmininkei. ,,Šuo loja, o karavanas žengia pirmyn.”
Sėkmės Kalbos komisijai nelengvame ir atsakingame darbe.
Belieka tokiai vyriausybei pareikšti interpeliaciją už spaudimą valdžios institucijoms laužyti Konstituciją.
Ačiū, pagarba komisijai.
Valdžioje prieita prie tokių kuriozų, kad Kalbos komisijai tenka aiškinti teisės normas Teisingumo ministerijai!…
Taigi prieiname prie klausimo – kamgi reikalingas toks gramozdas kaip Teisingumo ministerija su visomis savo struktūromis ir išvados, kad ji kaip institucija Vyriausybės sudėtyje nėra reikalinga apskritai.
Kalėjimus, antstolius, notarus ir pan. gali administruoti ir koks departamentas prie Vyriausybės ar Vidaus reikalų ministerijos.
Vietoje Teisingumo ministerijos yra būtina turėti teisingumo vykdymo priežiūros inspekciją, kuri būtų atskiras Teisminės valdžios padalinys, jo vadovas būtų renkamas Tautos ir jai atskaitingas.
Kitaip iš susidariusios biurokratinės, korupcinės padėties valstybės valdyme mums neišbristi.
Pagarba VLKK ir jos Pirmininkei D. Vaišnienei už priimtą teisingą sprendimą, o Vyriausybės nariams, dariusiems spaudimą priimti antikonstitucinį – antilietuvišką sprendimą, reikia pareikšti interpeliaciją.
Galima būtų šaukti VALIOOOO, bet kad tik nenutiktų kaip su “atominiu” referendumu. Politikai ir yra tam politikai kad išaiškintų visiems kad juoda tai nėra juoda, tai tik patariama spalva, o vat mes, politikai, geriau žinome kad čia balta.
Kaip norėčiau kad tai ir liktų tik mano pakranksėjimu.
Reikia pasidžiaugti ir tuo, kad bent nepuolė vykdyti antilietuviško užsakymo. Bet normaliai susitvarkyti Kalbos komisija vis nesugeba. Nepateisinama, kad net lietuvių kilmės užsienio piliečiams suteikiant Lietuvos pilietybę lietuviškos pavardės į Lietuvos pasus automatiškai perrašomos nelietuviškai iš užsienio pasų, pvz., Shimaytis, Zhukauskas ir panašiai. Po to tie asmenys, jei nori, gali tik patys kreiptis į teismą ir teisminiu keliu „pasikeisti“ pavardę. Tai yra nenormalu, gal sąmoninga diversija prieš lietuvių kalbą ir lietuvišką rašybą. Jau suteikiant pilietybę turėtų būti kalbininkų peržiūrimos ir naujame lietuviškame pase iš karto, be papildomo teismo sprendimo lietuviškai užrašomos tokių naujųjų piliečių pavardės. Ir nebūtinai tik lietuviškos kilmės pavardės – visos turėtų būti automatiškai perrašomos lietuviškai išduodant lietuvišką pasą.
Nenormalu ir tai, kad leidžiama nevartoti vardininko linksnio Lietuvos piliečių dokumentuose, pavardė rašoma be vardininko linksnio galūnės, pvz., Gulbinovič, Povkštel, Žemojt, melagingai pasiteisinant, kad tos pavardės neva yra „nelinksniuojamos“, nors slavų kalbose tos „slaviškos“ pavardės yra linksniuojamos ir lietuvių kalboje taip pat analogiškai linksniuojamos, pradedant vardininko linksniu: Gulbinovičius, Povkštelis, Žemoitis ir t.t.
PAGARBA VLK Komisijai.
iš visos širdies.Pagarba komisijai ir ypač jos pirmininkei p.Vaišnienei-ačiū už principingumą.Pagaliau!…
Šiek tiek palengvėjo. Bet ar ilgai bus galima atsilaikyti ir apginti esminį lietuvių tautai klausimą, t.y. apginti lietuvių kalbos valstybinį statusą visose srityse, taip pat ir pagrindiniuose dokumentuose.