Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Baltų tikėjimo tęsėjai Žemaitijoje atšventė Amžinosios Ugnies šventę

www.alkas.lt
2013-07-22 18:47:16
79
Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno | K. Šukevičiaus nuotr.

Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno | K. Šukevičiaus nuotr.

 Amžinosios Ugnies šventė | K.Šukevičiaus nuotr.
Amžinosios Ugnies šventė | K.Šukevičiaus nuotr.

Liepos 20 d. ant Šatrijos kalno senojo baltų tikėjimo tesėjai iš Žemaitijos surengė Amžinosios Ugnies šventė. Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvare nuolat degančią  Amžinąją Ugnį Šventės dalyviai  nugabeno ant  Šatrijos kalno. Po Amžinosios Ugnies sutikimo ir eisenos į Šatrijos kalną vyko Amžinosios Ugnies atnaujinimo apeiga, skaistinimasis ugnimi, žemynėliavimas, įšventimas tų kurie trokšta eiti Baltų tikėjimo keliu.

Amžinoji Ugnis nuo kalno buvo  perduota jos globėjui Adolfui Gedvilui ir grąžinta į Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį. Dvare vyko suneštinės vaišės ir pokalbis apie Baltų Krivūles, baltų tikėjimo bei Žemaitijos nūdieną ir ateitį.

Senojo baltų tikėjimo tesėjai pirmą kartą Amžiną Ugnį ant Šatrijos kalno atkūrė 1994 m. Tuomet Amžinoji Ugnis nuo šventkalnio buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje. Nuo to laiko šis namų židinys tapo šventu Deivės Gabijos alku. Tradiciškai ugnis kasmet per vidurvasarį, trečią liepos šeštadienį, nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šventa Ugnimi, gauti palaiminimą eiti baltų tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies.

Kosto Šukevičiaus panoramines nuotraukas iš šių metų Amžinosios Ugnies šventės ant Šatrijos kalno galite pamatyti ČIA ir ČIA.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno
  2. Kviečia Ugnies šventė ant Šatrijos kalno
  3. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  4. A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią
  5. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  6. Nenutolęs nuo prigimtinio tikėjimo…
  7. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  8. Bus paminėtos Krivio įšventimo metinės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 79

  1. tikras lietuvis says:
    12 metų ago

    Niekada žemaičiai nebuvo gentis ir niekada jie negyveno atskirai nuo Lietuvos, dėl ko jie niekada ir jokio karaliaus neturėjo ir turėti negalėjo.

    Atsakyti
    • Tikras žemaitis says:
      12 metų ago

      Čia tu teisus. Laukim Vilmanto komentaro.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Aš visada teisus, tik ne visiems duota tai suprasti. 🙂

        Atsakyti
    • lyvis says:
      12 metų ago

      O čia tai jau pats ir klysti žemaičiai kaip tik ir buvo karališkieji karai t y karių luomas. Taipogi tokie pat buvo ir lietuviai tik skirtumas yas, kad žemaičiai buvo vakarų kariai taip trumpai tariant, o lietuviai buvo rytų karališkieji kariai. lyvis

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Tai, kad ne: karalius Vytautas Didysis kitaip sakė.
        O gal tu prieš karalių? 🙂

        Atsakyti
        • ARŪNS says:
          12 metų ago

          “tikras lietuvi”, tai aš dabar savo draugės nebegaliu vadinti karaliene?Nes ištorijoje to nerašo ir popiežius nekarunavo?Gerai,žemaičius paprotinai,dabar su savo ižvalga kreipkis į Zimbabvę,girdėjau ten viena gentis savo vada irgi karalium vadyn….

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Tu gali save vadinti kaip nori – nors ir čiukčium, bet karalius yra TIK TAS, kuris yra vienatinis valdovas.
            Dašuto? 😉

      • lyvis says:
        12 metų ago

        Netgi žamaičių karaliai buvo viršesni už lietuvių karalius. lyvis

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          12 metų ago

          Kas tie žamaičiai? 🙂
          Trydės – razės? 🙂

          Atsakyti
          • lyvis says:
            12 metų ago

            Čia tas atvejis kada žmogus nebeturi ką pasakyti tai pradeda kaišioti kitam po nosimi špygas. Ar ne taip “tikras žemgali”. O kaip jis daro net pasitenkindamas tiesiog pasišokinėdamas. lyvis

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Na, nepyk -juk buvo šypsenelės. 🙂
            Bet žemaičiai jokių karalių neturėjo ir neturės, o žiemgaliai karalių turėjo anksčiau negu Lietuva.

          • lyvis says:
            12 metų ago

            Galiu atvirai pasakyti man tie žemgaliai nevisiškai aiškūs. Ar ne žemgalių krašte yra Žemaitkiemis. Pagal savo žodine sandarą labai artimi lietuviams. Bet dar artimesni yra žemaičiams. Reikia dar trupučiuka laiko kol viskas paaiškės. lyvis

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Kas tau neaišku?
            Pasižiūrėk:
            http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png
            http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDiemgali%C5%B3_kalba
            http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDiemgala

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Pirmą kartą žiemgalių vardas paminėtas istoriniuose skandinavų šaltiniuose: danų kronikoje „Annales Ryenses“ rašoma 870m., o kada Lietuva paminėta?
            Tik 1009m.

      • Vilna says:
        12 metų ago

        Žemaičiai buvo ne gentimi, o gentimis – vieni jų vadinosi kuršių, kiti sembų, treti žiemgalių, dar kt. vardais. Žemaičai, aukštačiai yra nauji – vėlyvesni (13-14 amž.) vardai, kai žemdirbystė tapo svarbia ūkinio gyvenimo dalimi.
        Lietuvių vardas sietinas su baltų prokalbės atsiradimo, o prūsų – su pirmojo lietuvių kalbos atsišakojimo laikais. Abiejų šių genčių vardai tuo metu reiškė – “kalba”, bendrumas atskiros, savos kalbos pagrindu”.
        Kuršiai yra tik lietuvių epitetinis vardas, galbūt, kitas lietuvių vardo epitetas yra sembiai.

        Atsakyti
        • lyvis says:
          12 metų ago

          Šitas sugretinimas žemaičiai ir aukštaičiai visiškai netinkamas. Aukštaičių tikslesnis pavadinimas yra Upytės žemės. Šis supriešinimas daugiau yra priešingų reikšmių žodžiais. Kaip ir šitame klausime taip ir kituose paties teiginiuose tai labai stipriai pats plaukioji. lyvis

          Atsakyti
          • Vilna says:
            12 metų ago

            Jokio supriešinimo tarp žemaičių ir aukštaičių pavadinimų reikšmių nėra,- jie sinonimai. Žodžiai skiriasi dėl jų tarmiškumo – vieni (žemaičiai) ta patį darydami sakė – dirba žemę, aria žemę, kiti (aukštačiai)- dirba laukus, aria laukus. Pavadinimas aukštaičiai yra iš laukas su nukritusiu “L”. Greičiausiai tas skirtumas atsirado dėl ugrofinų žymesnės įtakos žemaičiams.
            Dėl to “plaukiojimo”, tai, matyt, yra taip: ten, kur aš dar galiu bristi, pačiam jau tenka plaukti…

          • lyvis says:
            12 metų ago

            Labai malonų būtų kad pats mokomosios medžiagos pateiktum daugiau. Nes ką dabar tenka skaityti tai ir susidaro nuomonė kad iki aiškumo ir kaip ten buvo gana sunku per patį suprasti nors pats ir esi pasitikintis savimi. lyvis

        • tikras lietuvis says:
          12 metų ago

          Žiemgaliai nebuvo jokie žemaičiai.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Tuo labiau, kad jų didesnė dalis buvo Latvijos dabartinėje teritorijoje.
            Tik tiek, kad žiemgalių paskutinis postas (arba totemas) buvo Sidabrės pilis (kurios piliavietė ribojasi su Joniškio miestu), kurią kryžeiviai užėmė išdaviko pagalba.
            Manoma, kad tas išdavikas vėliau pasivadino (ar buvo tokiu, kas atitiktų maždaug Judo vardą) žemaičiu – štai kodėl žodis žemaitis Joniškyje yra keiksmažodis. 🙂

          • lyvis says:
            12 metų ago

            “Draugas žiemgali”, pats visiškai teisus kad žiemgaliai nebuvo žemaičiai. Bet pats minėjai kad žiemgaliai vietoj keiksmažodžio vartoja žodį žemaitis. Iš to išplaukia kad žemaičiai buvo viršesni už žemgalius nes tik viršininkai yra keikiami už valdingus nurodinėjimus. Taigi “draugas žemgali” teks tapti pavaldiniu žemaičiui, gausi mažiau jį keikti kitaip neįtiksi žemaičiui – viršininkui. lyvis.

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Apie žemaičius daina:
            žemaitis kukutis,
            tris bulves nuskutęs,
            ketvirtą pradėjo ir
            kelnes pridėjo! 🙂

          • Znakorius says:
            12 metų ago

            Tikras lietuvis gaideliu giedojo
            Kol tikras Žemaitis ji pro šikną vanojo …

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Aha, tai tu, svetimo vardo vagie, esi žemaitis.
            Susekėm. 🙂
            Be to, dar ir pederastas. 😉

  2. ARŪNS says:
    12 metų ago

    O tau karalius tik tas katru puopiežius karunoun?

    Atsakyti
  3. Arns says:
    12 metų ago

    tikras lietuvi, kāp sopronto esi tėkras nȧ lietovis, ale provuokatuorios.
    Nuognē nuoro pasidžiaugtė tuokė vīkosė švėntė. Dongus spiejė paruodītė daugībė sava žėnklū. Bova vies, Saulė, lītus ė net krošuos žėnklioks. Smagiausē, ka pasibėngus apeigā vėsas stėchėjės nurėma. Dieků vėsīms dalīvavosīms 🙂

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Spjauk bulbę. 🙂

      Atsakyti
  4. ARŪNS says:
    12 metų ago

    Bovau ir aš.ačiū

    Atsakyti
  5. karnavyžis says:
    12 metų ago

    Šaunuoliai

    Atsakyti
  6. Ženklas says:
    12 metų ago

    Rugpiūčio 3 d, 10 val, šeštadienį Luokės seniūnijoje Šatrijos kalne, mūsų senojo baltų tkėjimo šventvietę, kryžininkai – katalikai ruošiasi išniekinti mišiomis dievui Jahvei,prievartinio, smurtinio Žemaitijos krikšto proga. Religinės neapykantos kurstymo- vandalizmo renginį organizuoja Telšių vyskupija. (vyskupas Jonas Boruta SJ). Renginių visa programa paskelbta Bernardinuose, Žemaitijos turismo informacinio centro. Gerieji žmonės, ypač jau dalyvavusieji Amžinos ugnies šventėje, susirinkime, susikabinkime rankomis ir neleiskime katalikams išniekinti šventajį Šatrijos kalną ir šventvietės Aukurą!

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Istorija kartojasi – prakeikti kryžiuočiai be atvangos tebepuola !

      Atsakyti
      • Tikras žemaitis says:
        12 metų ago

        Kuom kauniesi kardu ar kuoka.Gal bambaliais atsimušinėji.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          Nepatataikei. Bandyk dar kartą.

          Atsakyti
          • z says:
            12 metų ago

            Jeigu susikautu Medvėgalio ir Šatrijos piliakalnių kariai , kuriuos paremtum..

          • lyvis says:
            12 metų ago

            Pats neskiri piliakalnio nuo alkakalnio. lyvis

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            O ALKAšai kaip susiję su ALKAkalniu?
            Ar jie beaukodami nepersiragavo mišiauno? 🙂

  7. ARŪNS says:
    12 metų ago

    kažkap organizouteis rek.kelinta adyna?

    Atsakyti
  8. Algis, Dievu siustas says:
    12 metų ago

    Rek būt iš vakara ir organizuotai viską daryti antraip žių galip ir Šatrijėlę prarasti ir viką akuratniai daryti, kapojimasis gali ir neišeiti į gerą, nu gegužės mėnesio vaizdus mačiau kolkas viskas laimingai baigėsi, atminkit tada kryžininkai nebuvo pasirengia jūsų puolimui, daba gali būti taip, kad bus su policija vykdoma ir kitokia apsauga, tai gi nebūkit kietasparandžiai ir gerai strategiją apmastykit, kad neprisidirbtumėte, tie kas aukurą naująjį mūrino daug kas bijojo, bet buvo ir iš tų žmonių kurie jautėsi visiškai saugūs tai darydami. ir pastatė tie žmonės tą aukurą tad neleiskim kvailais išsišokimais savo, aukurą prarasti ir patčią Šatrijėlę, kas atvyks iš vakaro būtų gerai susikalbėti ir patarti kas ir kaip bus. Nes strategija jau žmonių kurie ruošiasi atvykti yr paruošta liko tik smulkmenas aptarti. Aš jeigu viskas gerai tai atlėksiu iš vakaro, nes ryte jau turim būti vietoje.

    Atsakyti
    • Pasiruošta says:
      12 metų ago

      Jau pasiruošta: iš vakaro budės vienas policijos ekipažas, nuo ryto – grandinė policininkų aplink kalną, atitvarai ir keturi ekipažai. Taip kad…

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Sisiok sau į batą, gąsdintojau.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          12 metų ago

          Tai ne bėda, kad bus daugiau policininkų – daugiau samanės reikės ir tiek. 🙂
          O po tam visi bus žemaičiai ir giedos (ar baubs? 🙂 ) pagoniškas giesmes. 🙂

          Atsakyti
  9. Gintautė says:
    12 metų ago

    Sveikinu žemaičius su gražia švente!

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Geriau atvažiuok apginti Kalną.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Nuo žemaičių savivalės? 🙂

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          Rugpjūčio 3 d. 10 val. – nuo krikščionių savivalės.

          Atsakyti
  10. tikras lietuvis says:
    12 metų ago

    Lietuvių liaudies daina: 🙂
    žemaitis kukutis,
    tris bulves nuskutęs,
    ketvirtą pradėjo
    ir kelnes pridėjo!
    🙂

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Geriau atvažiuok apginti Kalną.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Nėra kada – reikia sode žolę pjauti. 🙂
        O tai ir taip vienąkart užgaišau alke.lt, o tuo metu špokai čiut ne visas mano vyšnias suėdė. 🙂
        Ne kumelio juokas, brol, kokie dalykai ant svieto dedas. 🙂

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          Žiauriai rimti dalykai. O Tu sau lyg žvengi.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Ką padarysi: likimas – sunkus kaip štanga. 🙂

          • lyvis says:
            12 metų ago

            Jis gi bedievis ko jisai tenai važiuos geriau štangą pakilnos. lyvis

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Nu ja – nepastebėjau, kad man dievas nors kokią vagą nuravėtų, tai kaip aš jais galiu patikėti? 🙂

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Arba.
            Seniai seniai, labai seniai mano mama grįžo iš Pasvalio rajono, iš kapų. Rankoje turėjo rezgę su kapliuku, raktais bei pinigine, kur buvo 3 litai.
            Pavakarojus pas seserį apie 23 val. ėjo namo gatve, kuri yra tarp univermago ir bažnyčios.
            Tamsu, o čia prisistė du pacanai – čiupt vienas už rezgės.
            Mama, nors jai buvo jau tada kokie 75 ar 80, sako:
            pranešiu policijai.
            Tas sako: užtilk, o tai kaip duosiu.
            Ir ką – nunešė rezgę, pagrobė 3 litus (rezgę su raktais bei kapliuku paskui rado mano buvus žmona, kurios regėjimas kaip vanago. 🙂 , o tą žuliką pagavom (tada dirbau poličmeistrijoj) – teismas išleido vienąkart, pagavom antrąkart vėl taip pat plėšikaujant – vėl teismas išleido, tada policininkas jį, puolantį po ratais, suvažinėjo – tvarka.).
            Paskui šnekam su mama apie tikėjimą.
            Aš jai ir sakau:
            kur buvo dievas?
            Jis turėjo sušukti: atiduodat tris litus ir dar pridedat tiek pat. 🙂
            Ale, kad nepridėjo!!!
            Tai kaip gali tikėti tuo ko nėra, garbieji samariečiai? 🙂

  11. Klodas says:
    12 metų ago

    Baltų vienybėje nedera kartoti kryžiaus karų bruktas prieštaras tarp etninių kraštų. Žemaitija susidarė Vidurio Lietuvos žemumos lietuviams vadintais žemaičiams susiliejus su pietiniais kuršiais, kurie 1244 m. sukilę pasiprašė karaliaus Mindaugo globos. Jiems atskirti nuo Livonijos okupuotų Šiaurinių kuršių Mindaugas pavadino Žemaitija. Taip Vidurio žemumos pavadinimas pakilo į aukštumą. Žemaičiai gražiausią krašto upę pavadino Minija.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      12 metų ago

      Klodai, niekada nebuvo žemaitijos. Žemaičių centras arba jų sostinė, bet tai tik vieta o ne su aplinkinėm žemėn buvo Nemuno delte, kuris ištekėjo per upę Prieglių su sosstie Karaliaučiumi. Dabartinė Nemuno delta jau yra vėlesnis reiškinys. Ką šiandien vadiname žemaitija tai Kuršo kraštas. Jokios vidurio žemumos – žemaitijos nebuvo šita paties versija yra tik paties išmįslas. lyvis

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Geriau atvažiuok apginti Kalną.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          12 metų ago

          Nesutrukdyk Lyvio atsivertimo į tikrą tikėjimą. 🙂

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            Jis jau seniai apsivertęs.

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Oi, nesakyk – jau apie žemaičius pradėjo teisingai šnekėti. 🙂

        • lyvis says:
          12 metų ago

          Kalną ginti nuo kryžeivių nėra taktiškai teisingas veiksmas. Reikia sugalvoti savo renginį ir tada tampame vietovės šeimininkais. Gal tos dienos kolektyvinį vardadienio šventimą arba aitvarų šventę būtų neblogas vaizdas ant Šatrijos kalno aitvarus sklandyti ar ką nors panašaus kad būtų ne kitiems draudimas o savo šventimas. lyvis

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            Galima švęsti Perkūno vardadienį ? Jei koks kryžininkas pasidomėtų, kokią metų dieną tai būna, atsakyti, kad praktiškai kasdien.

          • karnavyžis says:
            12 metų ago

            geros mintys

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Nesiūlau, bet primenu: pvz., kaimiečiai savo apgina elektriniu piemeniu. 🙂

  12. Nepolitikas says:
    12 metų ago

    NAUJENA: Skubos tvarka administracinę bylą dėl eitynių išnagrinėjęs teismas atmetė Vilniaus savivaldybės apeliaciją, kuria ginčytas žemesnės instancijos teismo sprendimas, kuriuo savivaldybė įpareigota leisti eitynes Gedimino prospektu. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

    LVAT konstatuoja, jog Konstitucijoje įtvirtinta teisė į taikius susirinkimus „yra fundamentali demokratinėje visuomenėje, todėl ją riboti galima tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar DOROVĘ arba kitų asmenų teises ir laisves“. Teismo nuomone, Vilniaus savivaldybės siekis perkelti eitynes į kitą vietą šių sąlygų neatitiko. Taigi LVAT įtvirtino kitką : Homoseksualistai yra Lietuvos dorovė! Be to kaip konstitucijos nuostata „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.“, atitinka eitynėms – ką jau kojomis skleidžiama informaciją bei idėjas Lietuvoje? Pats sprendimas yra Vėmalai vemiančiųjų, kadangi neatitinka LR Konstitucijos 29 str. 2 d. „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“, kaip matome dėl seksualinės orientacijos, varžyti teisės galima ir reikia.

    Atsakyti
  13. Goda says:
    12 metų ago

    Konfliktų ant Šatrijos reikia vengti, jais tik pasidžiaugtų bet kurios priešiškos Lietuvai jėgos. Beje, jos gali ir provokaciją surengti, būkie budrūs. Ir gali būti viskas išvartyta taip, kad tradiciškai pavaizduos krikščionis kaip nekaltas aveles, o senojo tikėjimo šalininkus kaip kraugerius vilkus.

    Bet jautriausia katalikų bažnyčios vieta yra pinigai. Katalikų bažnyčia valstybės išlaikoma visų mokėtojų – netikinčiųjų, kitų tikėjimo atstovų – sąskaita. Be to, nemoka mokesčių. Ir tai, beje, iš esmės yra užsienio organizacija, kurios aukščiausia valdžia kitoje valstybėje.
    Tokia privilegijuota padėtis neatitinka nei Konstitucijos, nei sveiko proto ir, jai esant, negalime laikyti savo valstybės demokratiška ir teisine.

    Nepamirškite to ir neleiskite pamiršti kitiems. Tegu kiekvieną sykį, kai božnica išlenda su savo pretenzijomis, būna paminima, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai taip pat turi jai pretenzijų. O deramas atsakas į agresyvius krikščionių veiksmus būtų politinio proceso, skirto valstybės finansavimo krikščionių bažnyčiai nutraukimo ir konfesinio mokesčio įvedimo, inicijavimas (tam nebūtina didinti mokestinę naštą gyventojams, tik ją perskirtyti). Konfesinis mokestis įprastinis Europos šalyse, o mokėjimas krikščionims iš bendro katilo pažeidžia kitų tradicijų tikinčiųjų ir netikinčiųjų teises. Patikėkit, konfesinis mokestis kur kas tiksliau parodytų, kiek Lietuvoje krikščionių negu apklausos ir gyventojų surašymai.

    Atsakyti
    • Algis, Dievu siustas says:
      12 metų ago

      Žmonės kurie atvyks būkit išmintingi ir susivaldykit nešokdami bažnytininkams į akis filmuokit juos per jų apeigas taip kaip daro kai mes atliekame savasiais tik, neleiskit aukuro išniekinti, ne aš pats aukurą žadu saugoti jeigu prieš renginį bus kažkieno užsakymu nenugriautas… ir nesiruošiu šokti bažnygalviams į akis. jeigu būsiu nukrapštytas nuo kalno na aš ragus ir būgną atsivešiu tai patrukdysiti galėsime nuo šalia esančios kalvelės. 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Istoriškai simboliškiau ir teisingiau būtų, kad kas nors (“vilkas”) nuo to švento Kalno tiesiai (šviesiai) nuridentų tą provakatvyskupą.
        Šiaip sportinį interesą aš tam turiu.

        Atsakyti
        • ARŪNS says:
          12 metų ago

          Mon dar iduome tas kad tuos mėšias organizounamas jaunimou.Ar čia nebus kryžininku taktinis ejėms pasinauduotė jauno “kraujo”? Juk žėnuot,jauns karšts kraus,lengviau i konfliktus ein.O ivykus konfliktou,kap Goda saka,bus priežastis pavaidintė kankinius.Erzėn,rupūžės,ot erzėn…..

          Atsakyti
          • Algis, Dievu siustas says:
            12 metų ago

            Būt gera, kad sulėktų tiek žmonių ir užimtų viršukalnę, kad nė kuisis neįkištų savo nosies, va tada nebeūtų kur mišias laikyti.
            Ir dar girdėjau, kad kryžininkai labai nori kryžių pastatyti, mat jie nelaiko mūsų tikėjimo rimtu, mus laiko sektantais, ką tokiu atveju darysim…?

          • ARŪNS says:
            12 metų ago

            griausem

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            BŪTINAI.

          • ARŪNS says:
            12 metų ago

            šėndėin žiuriejau laida “Brydės”,aplink krėkšta.I tuoki dalyka išgėrdau,kryžininka lenk pri tuo kad nuo Šatrijas prasidieja žemaitėjės krėkšts.tad aju dabar anei praded kluotė kelia tam kad atseit Šatrėja “laba svarbi” krikščiuonybe veita.Ir matyt kėts žingsnis būto tuos veitas iomžėnėms.kryžia ismeigėms

          • Algis, Dievu siustas says:
            12 metų ago

            šito neleisima padaryti šiknon tegu kryžius susikiša

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            Turiu benzopjūklą. Algi, kai reikės, kas nors praneškit – leiskit man tą šventą darbą atlikti.

  14. Amelija says:
    12 metų ago

    O kuo visa kova baigėsi? Uodas nosies neįkišo? Pasidalinkite pergalės džiaugsmu…

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      12 metų ago

      Religinės neapykantos kurstytojas Telšių vyskupas J. Boruta SJ, nepanorėjo išlikti padorus, nesibrauti į mūsų religinę šventvietę ant Šatrijos kalno. Nepaklausė net Popiežiaus Pranciškaus 08.02 d. raginimo abipusei pagarbai tarp religijų,- vis tiek , 3 pilnų policijos ekipažų remiamas su dviem vyskupais ir Popiežiaus legatu kardinolu Peter Erdo užsirabazdino ant kalno. Jų akcija nepavyko, nes susiriko gerieji žmonės ir aniems panosėje aukojo Šatrijos šventvietėje Ugnies apeigas mūsų Dievams ir Deivėms. Pats Popiežiaus legatas kardinolas Peter Erdo dabar galės liudyti Vatikanui ir pasauliui,- kryžininkams nepavyko sunaikinti prigimtinės senosios baltų religijos. Jis savo akimis ir ausimis matė ir girdėjo mūsų apeigas ir maldas saviesiems Dievams,- gyvai vykstantį religinį gyvenimą. Kryžininkai, jūsų “pergalė” tuščiavidurė ir nepilna, tauta išsaugojo savo dvasią ir jos pamatą- etninę religiją. Vyskupai nuo kalno buvo nulydėti ožio ragu.

      Atsakyti
  15. Amelija says:
    12 metų ago

    Ačiū, supratau.

    Atsakyti
  16. lyvis says:
    12 metų ago

    Kryžeiviai pasitenkindami atšventė 600 m Žemaitijos krikštą. Bet jug tai Kuršo kraštas tai belieka paklausti ką šventė tie išpampe klebonėliai ar tik jie nešventė pačių savų gegužinę. Tai didžiulė banda, kurie didžiuojasi savo protėvių pažeminimu tai džiūstančios tautos medžio šaka. Mūsų ateitis praeityje o ne kryžeivių dejavimuose. Gal kiek apmaudu dėl vaidilų ir net krivio kurie tylėjo net viešo laiško neįstengė paviešinti dėl dvasinio kryžeivių nusikaltimo. Tik kasdieniniai žmonės susitelkė savo protėvių garbei. Netgi tas pats Vaiškūnas pasirodė esąs neįgalus, kuris kaip teigiama viena bobutė sakė ruošiamas krivio pavadavimui. Kailas lyvis

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Kas čia žino, gal Vaiškūnas su tokiu Trinkūnu tuo metu grybaut ar uogaut buvo išvykę.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04
Kelio darbai, kelio ženklas | sumin.lt
Lietuvoje

Vykdomi skubūs Gariūnų viaduko taisymo darbai, galimos spūstys

2025 07 04
Eismas Kaune
Lietuvoje

Kaune panaikinta apie pusšimtis „juodųjų dėmių“

2025 07 04
Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda
Lietuvoje

Elektroninės kelių rinkliavos projektas juda į priekį

2025 07 04
Liepos 6-oji Vilniuje
Kultūra

Vilnius Liepos 6-ąją švęs prie Neries

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klajūnams apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų
  • „Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos
  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • „Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

Kiti Straipsniai

Liepos 6-oji Vilniuje

Vilnius Liepos 6-ąją švęs prie Neries

2025 07 04
Liepos 6-oji Kaune

Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Karnavaliniai kostiumai vaikams

Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!

2025 06 27
aciulabai.lt

Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas

2025 06 23
Šventės akimirka | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Dvigubi pasiekimai: gabiausi Kauno mokiniai pagerbti šventėje

2025 06 08
Ansamblių vakaras sugrįžta_šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero | S. Lukoševičiaus nuotr.

Ansamblių vakaras sugrįžta: šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero

2025 06 03
Šaltibarščių festivalis

Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

2025 05 30
Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2025 05 29
Kauno gimtadienis | kaunas.lt nuotr.

Su šūkiu „Kaunas džiaugiasi!” miestas pasitinka 617-asias Magdeburgo teisių gavimo metines

2025 05 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Klajūnams apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Bardai LT“ penktajame gimtadienyje gros du draugai, du bardai: A.Giniotis ir G.Storpirštis (video)

„Bardai LT“ penktajame gimtadienyje gros du draugai, du bardai: A.Giniotis ir G.Storpirštis (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai