Šeštadienis, 1 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

Nenutolęs nuo prigimtinio tikėjimo…

Jolanta Matkevičienė, www.anyksta.lt
2011-08-25 12:00:32
9
Nenutolęs nuo prigimtinio tikėjimo…
Jonas Vaiškūnas
Jonas Vaiškūnas

„Anykštos“ laikraščio korespondentė Jolanta Matkevičienė kalbina etnokosmologą Joną Vaiškūną.

– Gyvenate, ko gero, idealiame lietuvio dvasiai kraštovaizdyje ir esate Molėtų krašto muziejaus etnografinės sodybos šeimininkas. Kaip atsitiko, kad atklydote į Molėtų kraštus ir, sukūręs šeimą, užsilikote…

– Mane, kaip ir daugelį jaunų žmonių, žavėjo žvaigždėtas dangus. Šį domėjimąsi svajojau paversti savo profesija. Paaiškėjo, be fizikos „užsiimti“ dangumi nėra kaip. Taip įnikau studijuoti fiziką, o baigęs Vilniaus universitetą ėmiau ir dirbti fiziku. Dar Lietuvos Sąjūdžio  priešaušryje įsijungiau į etnokultūrininkų ir žygeivių veiklą. Dalyvavau etnografinėse ekspedicijose, užrašinėjau tautosaką, kartu su bendraminčiais šventėme senąsias lietuvių šventes – Jorę, Vėlines, Rasas. Galiausiai supratau – darbas grynosios fizikos srityje – man per didelė prabanga. Šiuolaikiniame pasaulyje fizika sėkmingai domisi ir šioje srityje dirba amerikiečiai, japonai, kinai, indai ir kitų gausių tautų atstovai. Tuo tarpu mūsų senąją etninę kultūrą tiria labai ribotas skaičius žmonių. Nutariau pereiti iš fizikos į etninės kultūros tyrinėjimus taip, kad ir įgytas fizikos ir astronomijos žinias galėčiau panaudoti. Pasirodo, pasaulyje jau egzistavo tokie jauni mokslai – archeoastronomija ir etnoastronomija. Išėjau į Vilniaus universiteto Molėtų observatoriją, kur galėjau profesionaliai domėtis etnine astronomija, nes ten jau brendo mintis kurti Etnokosmologijos centrą.

– Kiek turėjo įtakos aplinka, šeima, įsitikinimai ar kiti dalykai, kad Jonas Vaiškūnas tapo pagonybės propaguotoju Rytų Aukštaitijoje ir net gi Vaidila?

– Didelę įtaką darė tai, kad jaučiuosi lietuviu, kad jaučiu pagarbą iš protėvių paveldėtai kultūrai ir toms pastangoms, kurias mūsų pirmtakai dėjo vildamiesi, kad atėję mes toliau tęsime jų pradėtą kelią. Nepaliaujamai jaučiu tuos, kurie dirbo, aukojosi ir žuvo už mūsų kalbą, kultūrą, tikėjimą… Didelę įtaką darė kaimo žmonės, jų pasaulėžiūra, tikėjimai, dainos  ir sakmės, paveldėtos iš protėvių, kurių klausiau ir kurias užrašinėjau keliaudamas po lietuvių gyvenamas žemes mūsų šalyje ir užsienyje. Milžinišką įtaką darė ir žmonės, ne tik tyrinėję senąją baltų kultūrą, bet ir savo veikla bandantys jos vertybes sugrąžinti į šiuolaikinį gyvenimą:  Vytautas Musteikis, Jonas Trinkūnas. Kelrodėmis žvaigždėmis ieškant protėvių dvasinio palikimo buvo garsių baltų kultūros tyrėjų darbai: P. Dundulienės, N. Vėliaus, A. J. Greimo, V. N. Toporovo, G. Beresnevičiaus knygos ir straipsniai. Prarastų dvasinių žinių atgavimo kelyje kūrybinį įkvėpimą kurstė tokių mąstytojų, kaip K. G. Jungas, E. Durgheimas, darbai.

Nemanau, kad visiems esu Vaidila. Tėvu mane vadina mano vaikai, vyru – mano žmona, Vaidila – mano bendraminčiai. Nesistengiu nieko propaguoti, tiesiog gyvenu pagal savo įsitikinimus.

– Ar tie lietuviai, kurie kasdien kūrena židinio ugnį ar užkuria laužą kieme, jau savaime pagonybės propaguotojai?

– Amžinoji ugnis – gyvas nenutrūkstančios kūrybos simbolis, iš kartos į kartą perduodamų dvasinių žinių simbolis. Tie lietuviai, kurie kasdien kuria, tęsdami prieš mus gyvenusiųjų kūrybą, ir yra tikrieji kūrėjai, verti protėvių garbės. Ugnis baltui – tai kasdienis priminimas to, ką kasdien privalome įkurti savo širdyje, savo dvasioje nušviesdami kelią sau ir kitiems, klaidžiojantiems neramaus pasaulio tamskeliuose.

– Jūsų santykis su protėvių dvasiomis, gamtos galiomis – daugiau istorinis ar turintis stiprų jausmą?

– Ir toks, ir toks. Istorija – racionalaus proto įrankis, mokslas objektyviam žinojimui pasiekti. Mokslas siekia atsiriboti nuo jausmų. „Mąstymas ir jausmas yra tokie diametraliai priešingi, kad mąstymas beveik automatiškai atmeta jausmo vertybes ir atvirkščiai.“ Tuo tarpu simbolių paskirtis – veikti jausmus ir žadinti mumyse slypinčias galias. Jūs galite, pavyzdžiui, neprisiminti savo sapno vaizdinių turinio, bet jausti jų paliktą jausmą – sugadintą arba pataisytą nuotaiką. O tai reiškia – sapnas buvo „suprastas“, nors ir nesąmoningai. Tai veikia ir net gali keisti jūsų gyvenimą. Žodžius „rytas už vakarą protingesnis“ tariame, kuomet po nakties pasijuntame tvirčiau, įgyjame pasitikėjimo savimi ar kitų teigiamų jausmų. Tad santykis su dvasinėmis ir gamtos galiomis yra ir turi būti dvejopas: ir racionalus, ir jausminis. Šiandien visose gyvenimo srityse, netgi meilėje, viršų ima racionalumas. Pasak K. G. Jungo, šiuolaikinis žmogus nesupranta, kiek jo „racionalumas“ (sunaikinęs jo sugebėjimą reaguoti į paslaptingus, magiškus simbolius ir idėjas) padarė jį priklausomą nuo psichikos „požemių“. Jis išsilaisvino iš prietarų (bent jau taip jis galvoja), bet kartu prarado tiek daug savo dvasinių vertybių, kad tai jau darosi pavojinga. Jo dvasinės ir moralinės tradicijos suiro, ir už suirimą jis moka pasaulinio masto dezorientacija ir susiskaldymu.

– Kiek tai daro įtaką jūsų artimiesiems ir bičiuliams?

– Reikėtų klausti jų pačių. Bet tie, kas artimiau su manimi bendrauja, domisi panašiais dalykais, girdi ir supranta mano mintis ir persiima patirtimis. Nežinau, ar tai įtaka, gal greičiau aš renkuosi tokius artimaisiais ir bičiuliais, kurių siela artima manajai.

– Kam ir kaip jūs meldžiatės? Ar turi ko pagonis, jūsų manymu,  pasimokyti iš krikščionio ir atvirkščiai?

– Krikščionybė pasiekė aukštumų, surašydama dvasines žinias į knygas ir skleisdama šventą knygų raštą… Skaitydami šias knygas mes daug ko pasimokėme. Bet mūsų protėviai rašė gamtos knygoje, buvo įgudę skaityti gamtos ženklų raštą. Su ginklu ir knyga į mūsų žemę įsiveržę krikštytojai draudė mūsų gamtos ženklų raštą, naikino jo mokytojus ir baudė mokinius. Gaudami į rankas spausdintą Dievo žodį, buvome verčiami atsisakyti gyvo kasdienio ryšio su savo žemės ir Tautos  Dievais.

Mūsų protėviai, nesureikšminę žmogaus rankų tvarinių, dirbtinių ženklų, dvasiniais ženklais laikė Dievo kūrinius – paukštį, gyvūną, akmenį, žvaigždes, kitaip sakant, natūralias būtybes, daiktus ir reiškinius. Susidurdami su taip įprasminta ir sureikšminta realybe, jie patirdavo jos dvasinę galią keisti mūsų mintis, poelgius, mūsų gyvenimą. Mūsų protėviai savo dvasines vertybes ir žinias siejo su gamtos reiškiniais, su tuo, kas juos supa. Nemažai žmogiškosios kultūros ženklų buvo „įspausta“ ir danguje. Dangus ypatingas tuo, kad kur benukeliautum jis visuomet su tavimi. Ciklinis dangaus šviesulių judėjimas leido žmogui suderinti savo veiklą su gamtos ritmu. Štai valstietis, prieš imdamasis darbų, pasižiūri į dangų – kokie ženklai tuo metu jame. Ir dangus jam padeda apsispręsti – ne patys savaime Saulė, Mėnulis ir žvaigždės, bet prasmės, kurias Saulei, Mėnuliui, žvaigždėms, jų išvaizdai ar padėtims suteikė mūsų protėviai! Mūsų protėvių amžinų vertybių ženklai vis dar čia pat – ir danguje, ir ant žemės. Linkėčiau ir krikščioniui nenusigręžti nuo šių ženklų, nes per juos į mus kreipiasi protėvių išmintis, mokydama atverti Dangaus ir Žemės galias savyje.

– Save dažnai pateikiate kaip mokslo žmogų. Kiek jums talkina fiziko, astronomo, etnokosmologo ir vaidilos žinios tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime?

– Sakoma: „Ką žinosi – ant pečių nenešiosi.“ Visos turimos mokslo žinios talkina gyvenime, ypač, kai keli sau tikslą pažinti ir išsaugoti protėvių dvasinį paveldą. Savo mokslinių tyrinėjimų sritimi aš pasirinkau etnoastronomiją ir etnokosmologiją.

Etnoastronomo užduotis yra suprasti, kokios buvo mūsų protėvių astronominės žinios ir kaip jos buvo naudojamos, kaip buvo aiškinami įvairūs astronominiai reiškiniai ir kaip žinios apie juos atsispindėjo  įvairiose etninės kultūros srityse tuomet, kai jie, mūsų tauta, dar nebuvo kosmopolitinio pasaulio dalis, kai gyveno savo papročiais, savo kultūroje. Fizikas išmano dangaus reiškinius, atpažįsta dangaus šviesulius, žino, ko ir kaip klausti. Praeities kartų gyvenime dangus vaidino svarbų vaidmenį. Ten „gyveno“ ne tik Dievai, bet ir spindėjo prasmingi ženklai, be kurių gyvenimo kasdienybėje negalima buvo išsiversti.

Mokslo metodų žinojimas ir taikymas yra naudingas visais atvejais. Tai kaip koks gyvenimo stuburas, leidžiantis išlaikyti sveiką protą ir grįžti į jį, davus valią kūrybinės vaizduotės bangoms.

– Ar senasis tikėjimas gali padėti XXI amžiaus planetos žmonėms?

– Tikėjimas gana buitiškas žodis. Tą sąjungą tarp žmogaus ir pasaulio, mano nuomone, geriau nusako pasaulėžiūros sąvoka. XX-XXI a. pasaulėžiūra mūsų jausmus ir mintis įsuko į dirbtinės buities karuselę. Modernus žmogus prisikūrė tiek dirbtinių tvarinių ir proto, ir materialioje erdvėje, kad jų labirintuose, rodos, pasmerktas klaidžioti visą likusį gyvenimą, nematydamas Dievo šviesos. K. G. Jungas taikliai apibūdino šiuolaikinio žmogaus būseną: „Didėjant moksliniam pažinimui, mūsų pasaulis tampa vis labiau dehumanizuotas. Žmogus jaučiasi izoliuotas kosmose, nes jau nebėra susiliejęs su gamta ir prarado savo emocinį „nesąmoningą tapatumą“ su gamtos reiškiniais. Šie pamažu prarado savo simbolinę prasmę. /…/ Žmogaus ryšys su gamta išnyko ir su juo išnyko giluminė emocinė energija, kurią teikė ši simbolinė jungtis.“  Mes turime galimybę tą nutrūkusį ryšį atgauti ir vėl atkurti. Jis yra gyvas mūsų baltiškoje pasaulėžiūroje, mūsų tautinėje religijoje. Tai primena ir pats lotyniškas žodis „religija“,  kildinamas iš lot. „religare“ – vėl surišti, vėl sujungti.

Dabar, pasauliui tapus atviram, kai krito geležinės uždangos ir mūsų kultūrą bei mūsų nepasiruošusias sielas užplūdo viso pasaulio gėrybės ir blogybės, turime dar labiau atsigręžti į savo daugiaamžę baltiškąją kultūrą, į savo tautinį paveldą. Šias vertybes iš istorinio paminklo būvio privalome paversti mūsų modernios tapatybės pagrindu. Būtina sąmoninga valstybės strategija šioje srityje, pastangos nukreiptos į po visą pasaulį išsisklaidžiusių tautiečių širdis ir į čia pat esančius vaikų darželius ir mokyklas. Esame senosios baltų tradicijos paveldėtojai, išsaugoję senosios Europos pasaulėžiūros dvasines versmes, gaivinančias mūsų nacionalinės kultūros šaknis, darančias ją savita bei įdomia pasauliui. Būti savimi, pasitikėti savimi, kūrybiškai, savarankiškai ir nepakartojamai reikštis ir veikti tegalime, remdamiesi savo tautine kultūra. Tautinė tapatybė žmogų pastato į centrą, suteikia ašį, leidžiančią įsukti savo kūrybos ratą. Bet kokia periferinė tapatybė tėra fikcija – kitų, svetimų centrų kultūros atspaudas mūsų sąmonėje. Tik perimdami, puoselėdami ir perduodami į ateitį iš protėvių paveldėtas tautines vertybes galėsime jaustis savitais, stipriais, nepalenkiamais audringų negandų vėjų, nepriverčiamais išsižadėti savos žemės, kalbos, pagarbos protėviams, duonai, akmeniui, medžiui…

Tada vėl galėsime apsibrėžti ratą ir tarti: pasaulio centras yra čia, kur mes stovime, Dievo išrinktoji tauta esame mes patys, šventoji žemė – po mūsų kojomis. Ir likimo išblaškyti turėsime kur grįžti.

– Ar verta lietuviui turėti namų alką? Kodėl?

– Verta, kaip ir lesyklą ar ėdžias. Maitindami alkanus paukščius ar žvėris patiriame džiaugsmą. Maitindami alkanus dievus pajusime dar didesnę palaimą.

– Ar gali Perkūnas ar kuri kita dievybė apsireikšti kultūros ir religijos prašalaičiui? Krikščionybėje yra laukiamas ir priimamas kiekvienas atsivertėlis, be to, rodos, vienoje televizijos laidoje minėjote, kad ir jums buvo apsireiškęs Perkūnas…

– Apreiškimas gali aplankyti bet kurį žmogų. Pasak rusų poeto ir mąstytojo A. Bely, „apreiškimas yra aukščiausia kūrybinės simbolizacijos viršūnė“. Nors kuriantysis yra tiesiame kelyje į apreiškimą, tačiau apreiškimo mechanizmas yra įgimta kiekvieno žmogaus savastis. Bėda tik ta, kad dažnai gyvename taip, kad apreiškimo galia persmelkia mus tik prieš mirtį ar mirštant…

– Ką, jūsų manymu, turi gerbti lietuvis, nebūtinai pagonis, bet galbūt turintis savitą supratimą apie pasaulį…

– Lietuvį norėčiau matyti kalbantį ir dainuojantį lietuviškai, ne kiniškai ar angliškai; atrodantį ir besijaučiantį savimi – ne Amerikos kaubojumi, ne Briuselio „kopūstu“, ne beveidžiu pasaulio žmogumi. Norėčiau matyti savo anūkus, tvirtai stovinčius tėvų žemėje, atvirai ir tiesiai žvelgiančius vienas kitam į akis, randančius laiko susimąstyti, atsigręžti į praeitį, padėti gėlių ant tėvų ir senelių kapų ir ant tautos didžiavyrių aukuro.

Mes turime gerbti savo protėvių palikimą – didžiulius turtus, kuriuos randame ir gauname dovanų gimdami. Turime suprasti, kad Žmogumi negimstama, kad tik perimdami paveldėtas, išsaugotas dvasines patirtis susikuriame Žmogiškumo aplinką, kurioje tik ir gali veikti gerumo, kantrybės, pagarbos, užuojautos ir meilės prasmės… Būti Žmonėmis savo tautoje – ne duotybė, o kantrus ir kruopštus darbas, širdžių deginimas. Tai mamų, tėvų, mokytojų, visų Lietuvos šviesuolių kūrybinės pastangos. Degimas ir švietimas, kantrus, pasiaukojantis, šventas – žodžiais ir pavyzdžiais. Ne tik šeimoje, ne tik mokyklos suole. Ir radijuje, ir televizijoje, ir laikraštyje. Ir kai niekas nemato.

Niekas mums nepadės, jei išsižadėsime savo prigimtinės tautinės savasties. Ir niekas nenugalės mūsų, jei laikysimės savo: kalbos, dainų, istorijos, vaikų, kapų, duonos, žemės, medžių…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Andrius says:
    12 metų ago

    Įdomios ir vertingos mintys. Visiems rekomenduoju nuvykti į “stulpų ratą”, atrasite daug įdomaus, bent jau aš atradau. Sėkmės Jums, Jona!i

    Atsakyti
  2. suomis says:
    12 metų ago

    Tikrai gerai pasakyta. Geriau ir nepasakysi.

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    12 metų ago

    Straipsnelio pavadinimas tai nei į tvorą, nei į mietą: tik gimęs žmogus neturi jokių priklausomybių, tame tarpe ir religinių – to “gero” jie prisirenka tik paskui.
    Ir tai ne visi: tie, kurie nešioja galvą ant pečių, tokiais niekais neužsiima.
    Ir kitiems pataria gyventi sveikai. 🙂
    Nes tik tokie, o ne kokie nors … (žodį įsidėkit patys 🙂 ) išves Lietuvą į kelią iš šio netikusio takelio.
    P.S. apie senovės lietuvių gyvenimo būdo pranašumą dera kalbėti tik tada, kada kalbame, kaip sako komentatorius V.Rutkauskas, apie žydkrikščionių mums padarytas skriaudas.

    Atsakyti
    • Arvydas says:
      12 metų ago

      Atkreipkite dėmesį, kad visi žmonės geri, tik visiems negali būti geras niekas, net ir tikras lietuvis.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Platonas man draugas, bet teisybė svarbiau. 🙂

        Atsakyti
  4. Elena says:
    12 metų ago

    Labai patiko Jono Vaiškūno mintys, o ypač: “Niekas mums nepadės, jei išsižadėsime savo prigimtinės tautinės savasties. Ir niekas nenugalės mūsų, jei laikysimės savo: kalbos, dainų, istorijos, vaikų, kapų, duonos, žemės, medžių…”

    Nepažįstu pono J. Vaiškūno, bet iš čia pasitaikančių jo komentarų (ypač tų trumpų, kurie būna numetami kaip kirvviu nukirsta neginčijama tiesa) buvau susidariusi nuomonę, kad tai yra arogantiškas, kandus ir gal net piktokas žmogus. Šiame intyerviu atsiskleidė giliai mąstantis ir jaučiantis, rimtas, atsakingas žmogus. Sėkmės Jums, pone Vaiškūnai, stiprinant lietuvius, primenant mums tikrąsias, mus visus jungiančias vertybes: mūsų bendrą praeitį, kalbą, tautosaką, gilias, senas tradicijas, formuojančias mūsų pasaulėžiūrą, mūsų gyvenimo būdą, net jei pagoniškosios persipina su krikščioniškosiomis. Būkime atsvara tiems, kurie garbina tik matrerialiąsias vertybes, meldžiasi pinigams, turtams, pamiršdami tai, kas niekada neišnyksta, kas amžina. Tai, kas daro mus Žmonėmis. Ir todėl verti dėmesio, saugojimo, puoselėjimo.

    Atsakyti
    • molis says:
      12 metų ago

      Prigimtinės tautinės savasties nėra ir negali būti. Jei netiki, išvežk grynakraujo lietuvio ką tik gimusį kūdikį gyvent į kokią Rumuniją, ar Australiją ir matysi kaip šitie teiginiai virsta tuo, kuo ir turi būti- skiedalais.

      Atsakyti
  5. Vlmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Pasikliauju Dievais. Ypatingai miške (girioje) susitinku su jais, kur medžiai stiebiasi viršun, kur ne tik pasaulio šalys pranyksta, tačiau ir vertikalės orientyrai.
    Žemė – šventa. Jai teikiu pirmenybę. Ji atsispindi danguje – kol kas ne mano anapusybei.

    Namie kampe turiu molinę Gabijos skulptūrėlę – su gražiai atrodančiai – pajuodusiu, aprūkusiu veidu ir priekin ištiestomis rankomis. Ant lėkštės visuomet jai pridedu įvairių smulkių džiovintų “daiktų” – iš ypatingų vietų ar šiaip medžio šakelių, uogų, lapų, žolelių, akmenėlių… tam, kad kaskart sudeginti… Tai išdididi Dievų išpažinimo laikysena…

    Atsakyti
    • Stebulė says:
      12 metų ago

      etnokosmologija neturi nieko bendra su parapsichologija ar pan. Etno – etninis, tautinis, laiudiškas. kosmologija – kosmoso supratimas, pasaulėžiūra. Kitaip taraint, šis mokslas pasakoja, kaip seniai seniai žmonės dangų suprato. Ir nieko čia ezoteriško nėra, tai paprasčiausia dangaus mitologija 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sveikina Zigmo Žemaičio gimnazijos direktorė Rima Razmienė ir buvęs astronomijos mokytojas Albertas Dinda | A. Jakšto nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (I)

2023 03 31
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Sveikina Zigmo Žemaičio gimnazijos direktorė Rima Razmienė ir buvęs astronomijos mokytojas Albertas Dinda | A. Jakšto nuotr.

J. Vaiškūnas. Mes – švenčionys

2023 03 03
Joną Vaiškūną sveikina Švenčionių meras Rimantas Klipčius | A.Jakšto nuotr.

D. Červokienė. Aukštaitijos metų atidaryme – apie savasties ženklus, kalbą ir žemės šventumą

2023 02 28
Rasa Čepaitienė, Jonas Vaiškūnas, Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Atspindžiai“: Kaip atkurti ir grąžinti tautinę savigarbą ir galią?

2023 02 28
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Ar po kelių dešimtmečių Lietuvoje tebekalbėsime lietuviškai?

2023 02 27
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

OpTV: Ne tas Jonas: kas jam drįso skirti Nacionalinę Basanavičiaus premiją?

2023 02 25
Česlovas Iškauskas | Prienų viešosios bibliotekos nuotr.

Č. Iškauskas. Ką darysime su plintančia rusų kalba?

2023 02 23
Aukštaitijos metų atidarymas ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus laureato pagerbimas | Rengėjų nuotr.

Švenčionyse – Aukštaitijos metų atidarymo ir Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmės

2023 02 22
Įteiktos Nacionalinės premijos | Alkas.lt nuotr.

Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno bei Nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos

2023 02 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulimybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

2023 03 31
Ungurys | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prasideda vajus „Saugom ungurį“

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Atsakymas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Bartas apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?
  • Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
  • Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“
  • Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (I)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 31
0
Sveikina Zigmo Žemaičio gimnazijos direktorė Rima Razmienė ir buvęs astronomijos mokytojas Albertas Dinda | A. Jakšto nuotr.

Vasario 24 d. Švenčionių miesto kultūros centre švenčioniškiai pagerbė 2022-ųjų metų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatą švenčioniškį Joną Vaiškūną. Pirmoje...

Skaityti toliau

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 20
3
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti? Apie tai laidoje „Atspindžiai“ kalbasi prof. Rasa Čepaitienė ir asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Mes – švenčionys

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 03
3
Sveikina Zigmo Žemaičio gimnazijos direktorė Rima Razmienė ir buvęs astronomijos mokytojas Albertas Dinda | A. Jakšto nuotr.

Gimiau Švenčionių rajone, Papiškės kaime, už kurio, palei Gojalio giraitę, sruvena iš Švento ežero ištekantis Šventelės upelis, o Šventame ežere...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Atsakymas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Bartas apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Socialistas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Alkas.lt koliažas

Visuomenininkai ragina Lietuvos valdžią stabdyti miestų istorinių centrų niokojimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai