Valstybės kontrolė atliko auditą, kuriuo siekta įvertinti, ar žemės gelmių išteklių gavybos ir karjerais pažeistų žemės plotų sutvarkymo procesai organizuojami tinkamai, ar pakankama jų priežiūros kontrolė. „Audito rezultatai rodo, kad šioje srityje ryškūs tarpinstitucinio bendradarbiavimo, tvarką ir taisykles numatančių reglamentų, apskaitos, kontrolės trūkumai. Dėl šių priežasčių nesutvarkyti karjerai virsta nelegaliais sąvartynais, rausiami gerokai didesni plotai, nei nurodyta projektuose arba vykdomi nelegalūs kasinėjimai, o menkos baudos neturi atgrasomojo poveikio“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Šiuo metu nėra tikslios informacijos, kiek šalyje yra karjerais ir durpynais pažeistų žemės plotų. Nežinant tokių plotų apimčių, neįmanoma veiksmingai valdyti jų mažinimo ir kraštovaizdžio atkūrimo procesų.
Pagal Valstybės kontrolės pateiktas audito išvadas matyti, kad karjerais ir durpynais pažeidžiami pertekliniai žemės plotai. Jei tarpinstitucinis bendradarbiavimas būtų glaudesnis ir visuose karjerų eksploatavimo etapuose būtų tinkama kontrolės sistema, tikėtina, kad būtų mažiau pažeistų žemės plotų. Kasybos-rekultivavimo projektus derina kelios institucijos: savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba, Lietuvos geologijos tarnyba, regioniniai aplinkos apsaugos departamentai ir kt.
Kaip nurodo valstybiniai auditoriai, šalyje neįteisinti griežti reikalavimai iškasus naudingąsias iškasenas nedelsiant sutvarkyti pažeistą teritoriją. Nesutvarkius karjerų neretai tokiose vietose ne tik atsiranda nelegalūs sąvartynai, bet ir dėl stačių šlaitų jie tampa žmonių gyvybei pavojingomis teritorijomis. Tinkamai nesutvarkius durpynų, juose dažnai kyla didžiuliai gaisrai.
Valstybės kontrolė nurodė, kad neprižiūrint žemės išteklių eksploatavimo proceso, gali tekti vėliau šias teritorijas rekultivuoti valstybės lėšomis. Be to, Lietuvoje dar yra nemažai karjerais pažeistų žemės plotų, kurie jau seniai nebeturi naudotojo, tačiau savivaldybės neskuba pasinaudoti galimybe gauti paramos rekultivavimui iš Klimato kaitos specialiosios programos ar Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir sutvarkyti sąvartynais virtusius karjerus. Beje, praktika parodė, kad tokių apleistų karjerų sutvarkymas kainuoja keliolika, o kartais ir keliasdešimt kartų brangiau nei neužteršto karjero sutvarkymas (pavyzdžiui, Ignalinos rajono Kazitiškio karjero, kuris buvo tapęs sąvartynu, vieno hektaro sutvarkymas kainavo maždaug 564 tūkst. Lt, tai yra 75 kartus brangiau negu būtų kainavęs neužteršto karjero rekultivavimas į mišką).
Pasitaiko problemų ir dėl nelegalios kasybos. Specialistų vertinimais, nelegali naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje siekia apie 10 proc. teisėtos gavybos lygio, tačiau auditoriai įsitikino, kad pažeistų žemės plotų dėl nelegalios kasybos apskaita ir tokios kasybos prevencija nevykdoma. Be to, nelegalios kasybos kontrolės sistema ir numatytos administracinės baudos – neveiksmingos. Šiuo metu baudų dydis nesusietas su pažeistu žemės plotu ir iškastų žemės gelmių išteklių kiekiu, todėl pažeidėjų gaunama nauda yra gerokai didesnė nei bauda. Baudai sumokėti pakanka parduoti nelegaliai iškastus išteklius iš 10–15 kv. m pažeisto ploto.
