Gyventojams pradėjus kruopščiai rūšiuoti atliekas, sąskaitos už jų išvežimą galėtų sumažėti maždaug ketvirtadaliu. Labiausiai sutaupymas pasijustų pradėjus rūšiuoti popieriaus atliekas, skelbia atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“.
„Dauguma gyventojų visas šiukšles meta į vieną kibirą, o jį išpila į buitinių atliekų konteinerį. Atliekų tvarkytojai šias atliekas perveža į sąvartyną, kuris apmokestina kiekvieną šiukšlių kilogramą. O jeigu kruopščiai rūšiuotume, į sąvartyną patektų mažiau atliekų ir tai leistų sumažinti atliekų tvarkymo kainą gyventojams“, – aiškina gamybos skyriaus vadybininkas Laurynas Kazlauskas.
Vilniečiams į sąvartyną atvežta tona buitinių atliekų yra apmokestinama beveik 70 litų. Todėl rūšiuojant sumažėtų į sąvartynus vežamų buitinių atliekų kiekis bei už jas mokami mokesčiai sąvartynų administratoriams, nes antrinės žaliavos į sąvartynus nėra vežamos, o pristatomos perdirbėjams.
L. Kazlausko teigimu, labiausiai sutaupyti galėtume pradėję rūšiuoti popieriaus atliekas. „Ši antrinė žaliava savo svoriu yra viena sunkiausių, ji sudaro didelę dalį buitinių atliekų svorio. Ir nors popierių rūšiuoti labai paprasta, žmonės jį rūšiuoja pakankamai prastai – galbūt galvodami, kad jis greitai suyra. Žinoma, plastikas gamtai kenkia labiau, tačiau ekonominiu požiūriu naudinga būtų rūšiuoti ir popieriaus atliekas, – tvirtina pašnekovas. – Stiklas taip pat yra sunkus, tačiau jis į buitinių atliekų konteinerius patenka rečiau – gyventojai paprastai stiklo tarą priduoda.“
Tam, jog sumažėtų sąskaitos, nebūtina, jog geriau rūšiuotų visa Lietuva. „Net ir nedidelės namų bendrijos gyventojai, sutarę atidžiau rūšiuoti atliekas, galėtų pajusti efektą – buitinių atliekų konteineriai užsipildytų lėčiau, juos būtų galima rečiau išvežti, tad ir aptarnavimo mokestis sumažėtų“, – aiškina L. Kazlauskas.
Rūšiavimas – ne vienintelis sprendimas mažinti atliekų tvarkymo kainą. Neseniai bendrovė paskelbė, jog konteinerių aptarnavimo išlaidos sumažėtų 15 proc., jei savivaldybės įdiegtų pusiau požeminius konteinerius. Šie konteineriai yra ne tik pigesni aptarnauti, tačiau užtikrina aukštesnes higienos normas ir gali būti iškraunami kranu per atstumą.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos mokyklose surinkta daugiau kaip 300 tonų atliekų
- Naujos elektros ir elektronikos įrangos atliekų taisyklės padės efektyviau naudoti išteklius
- Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius
- Pristatytas pirmasis nacionalinis rūšiavimo konteinerių žemėlapis
- Akcijos „Darom 2012“ dalyviai darbuosis 23-jose Kauno vietose
- Akcija – „Nepirkime plastikinių maišelių, tausokime gamtą!“
- Ežerų krašte – poilsiautojams naudingi daiktai iš perdirbtų žaliavų
- 10 faktų apie elektronines atliekas
- Už antrines žaliavas gyventojams sumokėta beveik 4 mln. litų
- „Žemės valandos“ metu bus renkamos perdegusios energiją taupančios lemputės
- Alytaus regiono sąvartyne – atvirų durų dienos
- „Darom“ vėl pakvies lietuvius vienytis šalies švarinimui
- „DAROM“ – iniciatyva, kuri įkvepia visą pasaulį!
- Popieriaus suvartojimas išaugo dvigubai
- Prasidėjo akcija „Daugiau erdvės kiemuose“
- Vilniuje pristatyti vieni moderniausių dumblo apdorojimo įrenginių Europoje
