Šeštadienis, 11 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Rupūs miltai – keiksmažodis ar naudingas gaminys?

www.alkas.lt
2012-12-31 14:02:56
0
listiq.com nuotr.

listiq.com nuotr.

       
listiq.com nuotr.
listiq.com nuotr.

„Rupūs miltai“ tai ne tik lietuviškas keiksmažodis, bet ir miltų rūšis. Galbūt šis posakis tradiciškai turi neigiamą reikšmę, nes rupių miltų gaminiai yra tamsesni, šiek tiek sunkiau sukramtomi ir ilgiau virškinami. Iš mūsų dažniausiai vartojamų baltų miltų pagaminti kepiniai yra šviesūs, purūs, tačiau anksčiau jie buvo rečiau vartojami dėl didesnės kainos. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad rupūs miltai (dar vadinami rupiniais, visų grūdo dalių, pilno grūdo, viso grūdo) yra labai naudingas gaminys ir ne tik dėl to, kad juose gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, bet ir dėl jų sudėtyje esančių naudingų maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų – šių medžiagų rupiuose miltuose yra žymiai daugiau nei baltuose miltuose.

Kokie miltai – rupūs?

Miltai gaunami skirtingais metodais apdirbant javus (kviečius, ryžius, miežius, rugius ir kt.). Norėdami suprasti kuo skiriasi rupūs miltai nuo mums įprastų, prisiminkime pagrindines grūdo dalis – grūdo luobelę (sėlenas), gemalą (iš šios dalies formuojasi būsimasis augalas) ir endospermą (jame sukauptos maistinės medžiagos). Rupūs miltai gaunami sumalant rugių, kviečių ir kitų javų grūdus ir pašalinant nedidelį kiekį arba visai nepašalinant grūdo luobelių (sėlenų). Balti miltai gaminami smulkinant grūdus ir iš dalies pašalinant sėlenas ir gemalus, taigi pagrindinę šių miltų dalį sudaro endospermas, kuriame yra gausu angliavandenių ir baltymų, bet gerokai mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų ir beveik visai nėra skaidulinių medžiagų. Luobelėje yra gausu skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų bei mineralinių medžiagų (seleno, kalio, magnio), todėl gamybos metu pašalinus luobeles, kartu su jomis netenkama ir visų šių naudingų medžiagų. Pašalinus gemalą netenkame kalio, fosforo, magnio, geležies, E ir B grupės vitaminų bei polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Ką žymi miltų etiketėse nurodomi skaičiai bei raidės?

Kvietiniai miltai yra skirstomi į tipus pagal pelenų kiekio bei šlapiojo glitimo kiekio rodiklius. Pelenų kiekis nurodomas skaičiais nuo 405 iki 1700, didesnis skaičius reiškia didesnį pelenų kiekį. Šlapiojo glitimo kiekis nurodomas raidėmis A, B, C, D, E, F arba G, kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios tuo daugiau glitimo. Balčiausi (skaičius mažiausias), daugiau glitimo turintys miltai laikomi geresnės kokybės miltais, geriausiai tinkantys konditerijos gaminiams. Kvietinių miltų tipas nurodomas papildomai prie pavadinimo, pvz., „Kvietiniai miltai 550 D“. Ruginiai miltai į tipus skirstomi tik pagal pelenų kiekį. Papildomai prie ruginių miltų pavadinimo įrašomas jų tipą nurodantis skaičius: pikliuoti miltai žymimi 600, sijoti – 700 arba 815), pvz., „Pikliuoti ruginiai miltai 600“. Ruginių rupinių pavadinime nurodoma ar miltai yra pasijoti (turintys mažiausią peleningumą), ar šveistiniai (turintys didžiausią peleningumą), pvz., „Pasijoti ruginiai rupiniai 1150“.

Geresnės kokybės, t. y. mažai pelenų ir daug glitimo turintys miltai, yra laikomi todėl, kad jie yra labiausiai išvalyti (balti), tačiau sveikatai naudingesni rupesni, mažiau valyti miltai.

Kuo mūsų sveikatai naudingos su rupiais miltais gaunamos skaidulinės medžiagos, vitaminai ir mineralinės medžiagos?

Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20–30 g skaidulinių medžiagų. Kiekvienam 1000 kcal, gaunamų su maistu, reikia gauti 10 g įvairių skaidulinių medžiagų. Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas greitina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo serume, skatina biologiškai veiklių medžiagų, slopinančių vėžinių ląstelių proliferaciją, susidarymą ir taip apsaugo nuo storosios žarnos vėžio. Vitaminas E ir selenas yra svarbūs antioksidantai, slopinantys daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. B grupės vitaminai labai svarbūs normaliai nervų sistemos veiklai. Kalis reikalingas skeleto, lygiųjų raumenų susitraukimams, nervinių impulsų perdavime bei normaliai širdies veiklai. Magnis reikalingas širdies darbui, padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Visi šie ir kiti vitaminai bei mineralinės medžiagos labai naudingi mūsų sveikatai, o grūdiniai gaminiai yra puikus jų šaltinis.

Kiek rupių miltų gaminių reikėtų suvalgyti?

Grūdiniai gaminiai (košės, duona, makaronai, pusryčių dribsniai ir pan.) ir bulvės turi sudaryti pagrindinę maisto raciono dalį, jų reikia valgyti kelis kartus per dieną. Jie yra stambiamolekulinių angliavandenių šaltinis, iš kurių gaunama energija turi sudaryti daugiau nei pusę paros maisto davinio energijos. Per dieną bent pusę suvalgomų grūdinių gaminių turėtų sudaryti pilno grūdo gaminiai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria:
• Prieš pirkdami grūdinius maisto gaminius, perskaitykite ženklinimo informacijoje nurodytą maisto gaminių sudėtį ir įsitikinkite, kad sudėtyje yra rupių miltų (visų grūdo dalių, viso grūdo, pilno grūdo ar sveikų grūdų);
• Pusryčiams rinkitės rupių miltų duoną – joje skaidulinių medžiagų net tris kartus daugiau nei baltoje duonoje;
• Užkandžiaukite viso grūdo ryžių paplotėliais ar kukurūzų spragėsiais, kurie yra puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Tik reikėtų rinktis pernelyg daug nepagardintus cukrumi, druska ar sviestu;
• Rinkitės rupių miltų makaronus ir kitus gaminius (sausainius, picas, bandeles ir pan.) vietoj iš baltų miltų pagamintų gaminių.

Mums įprastus baltus miltus reikėtų stengtis kuo dažniau pakeisti rupiais miltais, tačiau norint sveikai maitintis taip pat reikia vartoti pakankamą kiekį daržovių ir vaisių bei stengtis suvartoti kuo mažiau riebių, saldžių ir sūrių gaminių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Varguolių“ valgis bulvė, naudingas ir turtuolių sveikatai
  2. Vandens poveikis žmogaus sveikatai
  3. Dėl nuovargio kaltas… pavasaris
  4. Lietuviai mineralinio vandens išgeria keliskart mažiau nei vakariečiai
  5. Kaip išsirinkti sultis ir kokias gerti sveika?
  6. Dešimt mitų apie žmogaus mitybą
  7. Vitamino D šaltiniai – saulės spinduliai ir žuvies produktai
  8. Maisto papildai: už ar prieš?
  9. Tuberkuliozė išlieka viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų
  10. Kas yra alergija ir maisto netoleravimas
  11. Rinkime tik gerai pažįstamus grybus
  12. Daugiausia ūmių žarnyno infekcijų kyla dėl higienos reikalavimų nesilaikymo
  13. Apsinuodyti galima ir nenuodingais grybais
  14. Parduodamos miško gėrybės turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus
  15. Sveika mityba – ilgesnio gyvenimo garantas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Sausio 13-osios minėjimo projektams
Kultūra

Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Sausio 13-osios minėjimo projektams

2025 10 11
Arūnas Gelūnas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

R. Žemaitaitis viešai pasišlykštėjęs A. Gelūno poelgiu – vėl sujudino koaliciją

2025 10 10
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?
Lietuvoje

Lietuva statys dirbtinio intelekto gamyklą

2025 10 10
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

KAM ir LSA susitarė dėl naudų savivaldybėms su poligonais

2025 10 10
Elektros tinklai
Gamta ir žmogus

ESO ir Šiauliai suvienijo pastangas, kad apsaugotų apuokus

2025 10 10
Druskininkų autobusų stotis
Lietuvoje

Statomoje Druskininkų autobusų stotyje – ir žinia ateities kartoms

2025 10 10
Žemės ūkis
Lietuvoje

Netrukus smulkūs ir vidutiniai ūkiai vėl galės kreiptis paramos

2025 10 10
Regionų forumas
Lietuvoje

Prezidentas atidarė septintąjį Regionų forumą

2025 10 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Prutenu genocidas apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • juras apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • Rimgaudas apie Punsko „Vyčiai“ spindėjo Europos lietuvių šventėje
  • +++ apie Punsko „Vyčiai“ spindėjo Europos lietuvių šventėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 programėlės, padėsiančios vyresnio amžiaus žmonėms
  • Uoga, kuri nustebins: trys receptai su vynuogėmis
  • Pasenusios higienos ir kosmetikos priemonės gali sukelti rimtų negalavimų
  • Ką pravartu žinoti vairuojant automobilį užsienyje?

Kiti Straipsniai

Dantų šepetėlis

Pasenusios higienos ir kosmetikos priemonės gali sukelti rimtų negalavimų

2025 10 11
Metas pasirūpinti sveikata rudenį

Žinovės papasakojo, kaip išsaugoti vitaminus ir pasirūpinti sveikata rudenį

2025 10 11
Žiurkės

Nevaldoma graužikų populiacija kelia grėsmę turtui ir sveikatai

2025 10 05
Cukrinis diabetas, sveikata

Padidėjęs cukraus kiekis – liga ar pavojaus signalas?

2025 10 05
Gripas

Nuvertindami gripą kenkiame ir sau, ir aplinkiniams

2025 10 05
Sužeidimas, trauma

Nelaimės vaikų tyko ir rudenį

2025 10 04
Pensininkai

Kada atminties sutrikimai perspėja apie rimtesnes ligas?

2025 09 29
Maisto papildai

Maisto papildų nesirinkite aklai

2025 09 27
Pinigai

Svarstomi PSD įmokų pokyčiai

2025 09 25
Sveikata

50 milijonų iš rezervo – sveikatos paslaugoms

2025 09 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Prutenu genocidas apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • juras apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • Rimgaudas apie Punsko „Vyčiai“ spindėjo Europos lietuvių šventėje
  • +++ apie Punsko „Vyčiai“ spindėjo Europos lietuvių šventėje
  • Op TV apie V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Apie Dzūkijos gamtos turtus – iškalbingu žodžiu ir puikiomis nuotraukomis

Apie Dzūkijos gamtos turtus – iškalbingu žodžiu ir puikiomis nuotraukomis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai