Rugpjūčio 17-24 dienomis žvaigždėtą dangų skros Perseidų meteorų srautas. Daugiausia meteorų pažirs rugpjūčio 10-13 naktimis. Manoma, kad tuomet gali sužibti iki 90 ar net 100 meteorų per valandą, tai yra 1-2 meteorai per minutę.
Taigi, skaitomumo ir žiūrimumo besigviešinčios žiniasklaidos skelbiamo „žvaigždžių lietaus“ nebus. Stebuklas nenumatomas. Vyks gražus, įspūdingas bet eilinis metinis Perseidų meteorų srautas. „Žvaigždžių lietumi“ astronomai vadina tokius meteorų srautus, kuomet per valandą pažyra daugiau kaip 1000 meteorų.
Šiemet Perseidų stebėjimui astronominės sąlygos itin palankios, nes bebaigiantis dilti Mėnulio delčiagalis nešviesins nakties.
Perseidų meteorai pasižymi baltumu ir ryškiu. Ypatingai ryškių meteorų švytėjimas gali užtrukti net kelias sekundes, tokie meteorai vadinami bolidais.
Norint pamatyti daugiau meteorų žvilgsnį reikėtų nukreipti nuo „radiantu“ vadinamo menamo meteorų išskriejimo taško, esančio Persėjo ir Kasiopėjos žvaigždynų sandūroje, apie 50 kampinių laipsnių į šalį.
Tad Perseidų geriausia dairytis bus žvalgantis ne į Persėją, o Didžiųjų ir Mažųjų grįžulo ratų kryptimi bei Gulbės, Pegaso ir Žuvų žvaigždynų pusėn, bet meteorai gali sušvisti bet kurioje dangaus vietoje.
Stebėti meteorus geriausia po vidurnakčio, užmiestyje kur netrukdo miesto šviesos.
Šio įspūdingo, pastovaus rugpjūčio mėnesio meteorų srauto šaltiniu laikoma Svifto-Tutlio kometa.
Žemė rugpjūčio mėnesį kasmet pralekia pro jos kosminėje erdvėje kadai paliktą dulkių ir ledo debesį. To debesies dalelės papuolusios į Žemės atmosferą įkaista ir sužimba. Tuomet ir matome meteorų blyksnius.
Perseidų meteorų srautas tiesiogiai:
Sėkmės stebėjime!
Būtų malonu, jei tuo kas ką matė pasidalintumėte ir šio straipsnio komentaruose.
Rugpjūtis. Sutemsta, ir daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai, kaip ir kasmet, išeina į balkonus ir įsitaiso ilgai ir jaukiai vakaroti… O čia pat pievelėse po jų balkonais susirenka žiogai. Ir vienų, ir kitų vėl laukia pasakiškas vakaras: sutemusiame rugpjūčio danguje jie, kaip ir kitais rugpjūčio vakarais, išvysta vieną po kitos, tarsi į jų glėbį, žemyn šokančias žvaigždes, o jų šokį savo smuikeliais lydi nuo pievelės jas stebintys žiogai… Jas stebėdami ir žiogų smuikelių klausydamiesi, vaikai užmigdavo ant tėvelių ar senelių kelių…
Ta rugpjūčio vakaro pasaka tęsėsi Vilniuje šimtmečius. Šimtmečius stebėjo žvaigždžių šokį kas iš medinuko lango ar priebučio, kas iš rūmų ar daugiaaukščių balkonų, kol į Vilnių parkeliavo toks pievų, žiogų, žvaigždžių ir jaukių šeimos vakarų nekentėjas Zuokula… Neapsikentęs, kad tiek daug namuose dykaduoniauja , t.y., į dangų žiūri, žiogų muzikos klauso, užuot į naktibarius ėję ir ten pinigus leidę, jis atvežė į Vilnių tokias kriokiančias pabaisas, kurios spėriai ir pievų žoles, ir žiedus, ir žiogus sunaikino. Žvaigždžių, ačiū Dievui, nepasiekė…
Kam pateikti skundą už jau tiek metų iš vilniečių atimtą stebuklingą rugpjūčio žvaigždžių pasaką?
Ei, lietuviai, ko tylit? Mes tai stebim ir matome.
Per pusvalandį mačiau du. Vieną iiilgą per puse dangaus ir vieną Trumpą. Sušalau kaip ciucikas… Kur tas žadėtas 100 štukų per valandą?
Molėtuose viskas kaip sovietmečiu. – Kas turi blatą observatorijoje, tam ir į jo rūtų darželį, ar net ir į kišenę meteorų srautą nukreipia. O blato neturintys iš savo varganų balkonų, kad ir kaip ilgai laukė, net ir įprastų žvaigždžių danguje nematė. Ar tik nebus taip, kad kai kažkas šalin nuo Molėtų debesų paklodę taip truktelėjo, kad ta virš kai kurių moderuojamų balkonų pakibo ir kybojo, kol vilties netekusieji, lūpas patempę miegoti nuėjo?
🙁
Atsisėdau priešais Kasiopėją po vienuoliktos . Vienas , kaip paminėta, ryškus žybtelėjo. Ir iki , beveik 3 val., dar trys nedidukai perseidukai. Patenkintas užmerkiau akytes.
Ak, štai kodėl iki ryto neužmigau! – Pavydas kankino! Nes juodutėllis, kaip reta, dangus virš mūsų 5ių DNSB kybojo. Tartum archyvų bei bibliotekų spec. fonduose, kur viskas – tik pašvęstiems. Tai gal dar rasis, kas pasakys, jog ne bobų reikalas???
Kai nei lauki, nei rūpi – ir dangus žvaigždėtas, ir koks meteoras prieš pat akis žemyn šlepteli. Tačiau būtent dabar – ne tau, Martynai, mėlynas dangus… Nors Kai Kas iki ryto lauke žvaigždėtu dangumi mėgavosi, iš pasitenkinimo lūpomis čepsėjo. Uiiii…