Rugsėjo 15-osios naktį Lietuvos oro erdvę pažeidusį bepilotį orlaivį neutralizavo NATO oro gynybos misiją vykdantys Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai. Šis įvykis priminė gerokai senesnę Lietuvos ir Italijos aviacijos ryšių istoriją – itališki karo lėktuvai Lietuvos padangėje skraidė jau prieš daugiau kaip šimtą metų.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikas doc. Kęstutis Kilinskas tyrinėja tarpukario Lietuvos kariuomenę ir jos ryšius su kitų valstybių ginkluotosiomis pajėgomis. Viena iš valstybių, su kuriomis Lietuva glaudžiau bendradarbiavo karinės aviacijos srityje, buvo Italija.
Kartu su Italijos tyrėjais Andrea Rizzi ir Pieru Paolo Alfei K. Kilinskas parašė knygą „Italijos karališkosios oro pajėgos Baltijos regione“ (it. „La regia aeronautica nel Baltico“). Tyrimai atskleidžia ne tik lėktuvų ir karinės įrangos pirkimus, bet ir platesnę Italijos įtaką Lietuvos aviacijai bei tarpukario Kauno architektūrai.
Lietuvai tiko itališkų lėktuvų kaina ir kokybė
Tarpukario Lietuvos ir Italijos kariniai ryšiai pirmiausia mezgėsi per karo aviacijai skirtus pirkinius. Nors Italija aviacijos technikos srityje nusileido Prancūzijai, Vokietijai ir Didžiajai Britanijai, jos gamintojai galėjo pasiūlyti Lietuvai tinkamą kainos ir kokybės santykį.
Vienas pirmųjų didesnių pirkinių buvo dešimt žvalgybinių „Ansaldo SVA-10“ lėktuvų. Jie buvo sukurti Pirmojo pasaulinio karo metais ir, pasak K. Kilinsko, Lietuvoje vertinti labai gerai.
1927–1929 m. Italijoje Lietuva įsigijo naikintuvų „Fiat CR.20“, žvalgybinių „Ansaldo A.120“, „Salvatore“ parašiutų, fotoaparatų ir bombų. Tai buvo didžiausias ir reikšmingiausias Lietuvos karo aviacijos pirkinys Italijoje.
Lietuvos susidomėjimas Italijos karine pramone neapsiribojo lėktuvais. 1922–1923 m. Lietuvos pasiuntinys Romoje mėgino tartis dėl kitos karinės įrangos, buvo svarstoma net įsigyti šovinių gamybos fabriką ir perkelti jį į Lietuvą.
Aviacija – pažangos ir valstybės prestižo ženklas
Italija tarptautinio dėmesio sulaukė ne tik dėl savo lėktuvų, bet ir dėl rekordinių skrydžių bei aviacijos pasitelkimo valstybės reprezentacijai. Vieni ryškiausių buvo Italo Balbo vadovaujami masiniai grupiniai skrydžiai aplink Viduržemio jūrą ir per Atlantą.
Italijos pavyzdys neliko nepastebėtas ir Lietuvoje. Lietuvos lakūnai tobulinosi Italijos karinėse mokymo įstaigose, o šios šalies aviacija domėjosi ir Antanas Gustaitis.
Lietuvai perkant „SVA-10“ lėktuvus, A. Gustaitis juos Italijoje išbandė, taip pat lankėsi Turino aviacijos gamyklose. Vėliau jo vardas tapo neatsiejamas nuo savos lietuviškos karo aviacijos kūrimo.
ANBO eskadrilė skrido aplink Europą
Lietuviai taip pat siekė aviaciją pasitelkti šalies vardui garsinti. Ryškiausias pavyzdys – 1934 m. trijų ANBO lėktuvų eskadrilės skrydis aplink Europą, per kurį įveikta apie 10 tūkst. kilometrų ir aplankytos kelių Europos valstybių sostinės.
Pasak K. Kilinsko, šio skrydžio tikslas buvo panašus į italų rengiamų didžiųjų aviacinių žygių – pristatyti valstybę, parodyti jos techninius gebėjimus ir nacionalinės aviacijos pasiekimus.
Italijos pėdsakas – ir „Lituanicos“ istorijoje
Italijos aviacijos istorija susipina ir su Stepono Dariaus bei Stasio Girėno skrydžiu. „Lituanica“ buvo italų kilmės amerikiečių konstruktoriaus Giuseppe Bellancos sukurto modelio lėktuvas.
Lietuvių lakūnai bendravo su I. Balbo eskadrilės meteorologais ir keitėsi duomenimis apie oro sąlygas. S. Dariui ir S. Girėnui žuvus, I. Balbo pareiškė užuojautą lietuvių aviatoriams.
Italijos oro pajėgų ir sausumos kariuomenės karo atašė Giuseppe Teucci taip pat lankėsi Lietuvoje. Jam buvo parodytas Dariaus ir Girėno mauzoliejus, o kartu su Antanu Mačiuika jis lėktuvu apskrido Lietuvą.
Itališki bruožai Kauno architektūroje
Italijos įtaka tarpukario Lietuvai neapsiribojo aviacija. K. Kilinskas itališkos karinės architektūros bruožų įžvelgia Kauno įgulos karininkų ramovėje, kurią projektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
Italijos architektūros atgarsių istorikas mato ir V. Landsbergio-Žemkalnio parengtuose Dariaus ir Girėno monumento Kaune eskizuose. Jie turi panašumų su Italijos paviljonu, pastatytu 1933 m. Čikagos pasaulinėje parodoje „Pažangos šimtmetis“.
Ryšiai pasikeitė, bet nenutrūko
Aktyviausias Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo karinės aviacijos srityje laikotarpis baigėsi ketvirtojo dešimtmečio viduryje. 1935 m. Lietuvai renkantis naujus naikintuvus, itališkas modelis nusileido prancūziškiems ir britiškiems, todėl Lietuvos karo aviacija pasirinko britų lėktuvus.
Vis dėlto ryšiai nenutrūko. Šiandien Lietuvos karinės oro pajėgos naudoja tris Italijoje pagamintus transporto lėktuvus C-27J „Spartan“, o Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai ne kartą saugojo Baltijos valstybių oro erdvę.
Rugsėjo 15-osios įvykis šiai daugiau kaip šimtmetį siekiančiai Lietuvos ir Italijos aviacijos ryšių istorijai suteikė dar vieną, jau mūsų laikų, puslapį.
Parengta pagal Vilniaus universiteto pranešimą.
