Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos teiktam projektui dėl karinių poligonų steigimo Šilalės ir Tauragės rajonuose. Šiam įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas, o Krašto apsaugos ministerija tęsia pokalbius su vietos bendruomenėmis Šilalės, Tauragės ir Jurbarko rajonuose.

Priėmus įstatymo projektą bus stiprinamas valstybės saugumas ir Lietuvos kariuomenės karinis parengimas. Rusijos agresija prieš Ukrainą ir išaugęs NATO bei sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje reikalauja daugiau treniravimuisi reikalingos infrastruktūros.

Krašto apsaugos ministerija atsako į visuomenei aktualius klausimus, kaip poligonų steigimas paveiks vietos gyventojų gyvenimo kokybę bei kaip prisidės prie Lietuvos saugumo užtikrinimo. Naujuosiuose poligonuose nebus šaudyklų, nevyks kovinis šaudymas ir nevažinės sunkioji karinė technika. Poligonuose daugiausiai bus vykdomos Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo pratybos.

Trumpai apie poligonus

Tauragės karinis poligonas užims 4 304 hektarus, o Šilalės – 2 677 hektarus. Tauragės ir Šilalės poligonų teritorijos buvo suformuotos taip, kad į jas nepatektų draustiniai. Tauragės poligono teritorijoje yra Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kuri yra kultūros vertybė ir bus saugoma.

Šilalės karinio poligono teritorijoje kultūros vertybių nėra. Svarbu pažymėti, kad plyno miško kirtimas nėra numatomas – miškas bus retinamas tik kai kuriose poligonų teritorijose, atsižvelgiant į karinės technikos manevravimo veiksmų poreikį.

Įstatymo svarba

Įstatymo projektu, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė, siekiama sudaryti sąlygas įkurti karinius poligonus ir sukurti jų veiklai reikalingą infrastruktūrą, atsisakant tam tikrų poligonams įkurti nustatytų procedūrų ar sutrumpinant jų terminus.

Siekiant įkurti poligonus numatytoje teritorijoje, turės būti visuomenės poreikiams paimta privati žemė, atliktas valstybinės žemės perdavimas, suformuota poligono teritorija, sukurta jo infrastruktūra, t. y. parengti teritorijos planavimo dokumentai, atliktos žemės sklypų paskirties keitimo procedūros, išpildomi reikalavimai, susiję su statinių projektavimu, statybos leidimų išdavimu ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimu, kurie įprastomis sąlygomis užtruktų ilgą laiką.

Poligonų nauda Lietuvos saugumui

Vakarų Lietuvoje šalia naujai kuriamų poligonų dislokuoti du Lietuvos kariuomenės daliniai – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas bei brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.

Šiuo metu nei vienas iš jų neturi koviniam rengimui vykdyti reikalingos teritorijos, tad naujų poligonų įsteigimas yra ypatingai svarbus, siekiant gerinti kovinį rengimą.

Didelio masto pratybos vyktų iki penkių kartų per metus, mažesnės – nuolat. Naujuosiuose poligonuose treniruosis įvairūs Lietuvos kariuomenės daliniai, dislokuoti skirtingose šalies teritorijose. Nauji poligonai praplės treniravimosi galimybes, leis geriau pasirengti Lietuvos kariuomenei.

Gyvenimo kokybė neblogės, priešingai – gali pagerėti

Vietos gyventojai turės geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinių poligonų kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius prie jų. Šie poligonai nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, joje bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.

90 proc. poligono teritorijos lankytojams nebus uždara. Apie laiką, kada bus galima lankytis teritorijoje, gyventojai bus aiškiai informuojami. Karinių vienetų judėjimas į poligoną ir iš jo bus matomas, tačiau nebus nuolatinis ir neribos įprastos kelių naudojimo tvarkos.

Poligonų ir kitos infrastruktūros steigimas sukurs darbo vietų tiek kvalifikuotiems, tiek nekvalifikuotiems darbuotojams. Vietos verslas bus skatinamas, padidės vietos produkcijos ir paslaugų vartojimas, stiprės socialinis dialogas su bendruomenėmis. Poligonuose galės treniruotis ir Lietuvos šaulių sąjunga.