Spalio 11–13 dienomis Vilniuje susitiks beveik 300 muziejų ir kultūros paveldo specialistų bei technologijų ekspertų iš Europos ir kitų pasaulio šalių.
Lietuvos sostinėje vyks viena svarbiausių Europos muziejų konferencijų „Human after all – Museums in the wake of AI“, kurios dalyviai ieškos atsakymo į vis aktualesnį klausimą – ką reiškia išlikti žmogumi vis labiau skaitmeniniame pasaulyje?
Kaip dirbtinis intelektas keičia muziejus
Konferenciją rengiantis Europos muziejų organizacijų tinklas NEMO veikia nuo 1992 metų ir padeda Europos muziejų sektoriui reaguoti į naujas tendencijas ir pokyčius.
Dirbtiniam intelektui vis labiau keičiant visuomenę, šių metų konferencija kvies muziejus svarstyti, kaip prisitaikyti prie technologinių pokyčių kartu išsaugant savo misiją ir vertybes.
„NEMO suburia muziejus aptarti, kaip dirbtinis intelektas keičia jų veiklą, kolekcijas, darbuotojų darbą ir santykį su auditorijomis. Dirbtinis intelektas vis labiau lemia, kaip žmonės pasiekia informaciją ir kuo pasitiki, todėl auga ir muziejų vaidmuo suteikiant patikimą kontekstą, skatinant kritinį mąstymą bei kuriant erdvę viešam dialogui.
Siekiame padėti muziejams priimti pagrįstus sprendimus dėl DI, remiantis profesinėmis žiniomis, aiškiais etikos principais ir stipriu viešosios atsakomybės jausmu“, – sako NEMO generalinė sekretorė Julia Pagel.
Konferenciją atidarys politikos filosofė ir dirbtinio intelekto etikos ekspertė Annette Zimmermann, nagrinėjanti algoritminio teisingumo, pasitikėjimo, demokratinio valdymo ir galios klausimus. Kartu su ja konferencijoje dalyvaus beveik 40 pranešėjų ir diskusijų vedėjų.
Nuo DI etikos iki kibernetinio saugumo
Programoje bus kalbama apie DI etiką, kibernetinį saugumą, dezinformaciją, šališkumą, autentiškumą, demokratinį atsparumą ir visuomenės pasitikėjimą.
Dalyviai diskutuos, kaip muziejai gali padėti žmonėms orientuotis sintetinio turinio ir algoritmų formuojamoje informacinėje aplinkoje, taip pat kaip DI keičia patį muziejų darbą – organizacijų struktūrą, lyderystę, darbuotojų vaidmenis ir reikalingas kompetencijas.
Pagrindinė konferencijos šeimininkė Lietuvoje – Lietuvos muziejų asociacija.
„Tai, kad NEMO Europos muziejų konferencija šiemet vyksta Vilniuje, yra svarbus Lietuvos muziejų bendruomenės tarptautinio matomumo ženklas. Tačiau dar svarbiau, kad galime čia, Lietuvoje, kartu su kolegomis iš visos Europos kalbėtis apie pokyčius, kurie jau dabar veikia kiekvieną muziejų.
Dirbtinis intelektas nėra vien technologinis klausimas – jis verčia iš naujo svarstyti muziejų atsakomybę, santykį su lankytoju, pasitikėjimą ir tai, kokį vaidmenį muziejai nori atlikti ateities visuomenėje“, – sako Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Pečiulis.
Apie kintantį muziejaus santykį su visuomene ir naujus būdus kalbėti apie istoriją, kultūrą bei lankytoją Alkas.lt yra rašęs ir anksčiau.
Naujos galimybės ir nauji iššūkiai
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) generalinės direktorės dr. Rūtos Kačkutės, dirbtinis intelektas ir šiuolaikinės technologijos vienu metu muziejams ir suteikia naujų galimybių, ir pasiūlo iššūkių.
„Skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas leidžia naujais būdais tyrinėti didžiulius muziejų rinkinius, atrasti anksčiau nepastebėtas sąsajas tarp eksponatų, kurti įtraukiančias parodas ir padaryti kultūros paveldą prieinamesnį skirtingų poreikių žmonėms.
Tačiau kartu kyla ir naujų iššūkių – nuo informacijos patikimumo ir autentiškumo užtikrinimo iki darbuotojų kompetencijų stiprinimo bei technologijoms diegti reikalingų išteklių.
Šiandien svarbu ne tik suprasti šių technologijų potencialą, bet ir ieškoti būdų, kaip atsakingai ir prasmingai jį panaudoti muziejų darbe. Tikiuosi, kad Vilniuje vyksianti konferencija taps erdve dalytis jau išbandytais sprendimais ir kartu ieškoti atsakymų į muziejams kylančius klausimus“, – dalijasi dr. R. Kačkutė.
Muziejų ir kitų atminties institucijų darbas šiandien glaudžiai siejamas ne tik su paveldo išsaugojimu, bet ir su kultūrinės atminties bei visuomenės atsparumo stiprinimu.
Svarbus muziejų bendradarbiavimas
NEMO vykdomosios valdybos pirmininkė Petra Havu pabrėžia, kad sparčių skaitmeninių pokyčių akivaizdoje ypač svarbus tampa muziejų bendradarbiavimas.
„Dirbtinio intelekto muziejams kuriamų galimybių ir iššūkių – nuo DI ir duomenų valdymo iki kibernetinio saugumo – atskiros institucijos negali išspręsti vienos. Tokie tinklai kaip NEMO yra būtini dalijantis žiniomis, stiprinant kompetencijas ir užtikrinant, kad įvairaus dydžio bei skirtingo skaitmeninio brandumo muziejai galėtų kartu prisitaikyti prie technologinių pokyčių.“
Pasak jos, Vilniuje vyksiančios diskusijos turėtų suteikti muziejų profesionalams ne tik žinių, bet ir daugiau pasitikėjimo priimant strateginius sprendimus.
„Svarbu ne tai, kaip greitai muziejai įsidiegs naujas technologijas, bet kaip jas panaudos savo misijai įgyvendinti, kolekcijoms ir profesinėms žinioms apsaugoti bei visuomenės pasitikėjimui stiprinti.“
Konferenciją rengia trys organizacijos
Konferenciją kartu organizuoja NEMO – Europos muziejų organizacijų tinklas, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos nacionalinis muziejus. Ją finansiškai remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Europos Sąjunga.
Konferenciją taip pat remia „Go Vilnius“, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“.
Kultūrinę programą padeda įgyvendinti MO muziejus, Vilniaus muziejus ir Vilniaus universiteto muziejus. NEMO tinklo veiklą užtikrina Vokietijos muziejų asociacija.
Visa informacija apie konferenciją skelbiama NEMO Europos muziejų konferencijos svetainėje.
Apie NEMO
1992 m. įkurtas Europos muziejų organizacijų tinklas NEMO yra nepriklausomas tinklas, vienijantis muziejų organizacijas ir muziejus Europos Tarybos valstybėse narėse.
NEMO nariai atstovauja daugiau kaip 30 tūkst. muziejų 40 Europos šalių. Tinklas stiprina muziejų vaidmenį Europos kultūros raidoje, prisideda prie muziejams palankios Europos politikos formavimo ir skatina muziejų bendradarbiavimą bei dalijimąsi žiniomis.
