Trečiadienis, 16 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų

www.alkas.lt
2022-10-12 07:00:43
12
Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.

Spalio 20 d. 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks paskaita-diskusija „Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų“ iš ciklo „Trys vakarai apie Klaipėdos istoriją“.

Renginyje dalyvaus istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis ir rašytojas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis.

Klaipėdos praeitis jau nuo seno nusipelnė mokslininkų dėmesio.

Pirmiausia visiems besidomintiems uostamiesčio raida tai siejasi su klaipėdiečiu Johanesu Sembritskiu (Johannes Sembritzki), dar XX a. pirmoje pusėje parašiusiu Klaipėdos miesto ir apskrities istorijas.

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.
Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.

Aktyviai Klaipėdos praeitis tyrinėjama ir mūsų dienomis.

Paskelbta daugybė monografijų, mokslinių straipsnių rinkinių, rašomi net romanai, publicistiniai straipsniai bei knygos.

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.
Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.

Nepaisant to, lieka nemažai pažinimo spragų, taip pat dėl rašytinių šaltinių fragmentiškumo kylančių neatsakytų ar diskutuotinų klausimų. Išlieka ir klausimas, kokią vietą Klaipėda apskritai užima Lietuvos istorijoje.

Apie visa tai ir bus kalbama paskutiniame muziejininkų rengiamo ciklo susitikime.

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.
Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Klaipėdai 770 metų: ką verta pamatyti ir patirti?
  2. Istorinis Klaipėdos uostamiestis (I)
  3. Istorinis Klaipėdos uostamiestis (II)
  4. Klaipėdos uosto rieduliai kuria naują traukos erdvę uostamiestyje
  5. Kviečia paskaita-pokalbis apie Klaipėdą
  6. Pilies muziejus kvies vakaroti iki vidurnakčio
  7. Vyks skulptoriaus Arūno Sakalausko kūrybos vakaras
  8. Uostamiestį nušvies pirmasis „Šviesų festivalis“
  9. Vaižganto premija paskirta rašytojui Arvydui Juozaičiui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Ankstesnis Klaipėdos pavadinimas buvo Laikpėda. Kokį laiką rodo ši pėda, galima paskaityti per Google “Arnava – Prūsijos baltų valstybė” (Apie seniausius laikus II). Laikpėda buvo įkurta 14.270 m. pr. Kr. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Kaip įdomu! Pirmą kartą girdžiu tai. – Pasak mūsų klasės auklėtojos (lietuvių k. mokytojos) , tai turėjęs būti kažkaip panašiai skambėjęs prūsų žodis – KLAIPA (duona), ar pan. Esą, iš čia ir slaviškas CHLEB radęsis. Bet juk po to pokalbio jau per 60 m. prabėgo, galėjo būti kažkas naujo atkapstyta…
      Nuotraukos puikiai parinktos. – Miestas tokiu solidumu dvelkia.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        3 metai ago

        Taigi, ir atkapstyta.

        Atsakyti
      • Kažin says:
        3 metai ago

        Rusų chlieb yra gimingas suomių leipa – ‘duona’, kuris, matyt, ir jų perimtas yra iš prūsų (jotvingių). Regis, suvalkiečiai kvietinę duoną yra vadinę lepioškomis.

        Atsakyti
  2. Vilna says:
    3 metai ago

    Klaipėdos pavadinimas galėtų būti tapatinimas su Vytenio laikais Dusburgo minima 1290 metais kryžiuočių pulta lietuvių Kolainių (Colayne) pilimi, kurią gynė Vytenio didikas Surminas”su 120 rinktinių karo vyrų, kurie narsiai pasipriešino broliams”. Pasak Dusburgo, “nuo pilies sienų kraujas tekėjo , tarsi patvinęs vanduo”. Nors tik 12 gynėjų beliko nesižeistų, bet kryžiuočiai užimti pilies neįstengė.
    Kad Surminas susijęs su šalies gynyba vandens keliais patvirtina ir Dusburgo 1315 m. žinutė, pagal kurią Surminas atsiuntė 100 laivų Junigedai ginti, kurią kryžiuočiai buvo užpuolę laivais.
    Pasikeitimas iš Colay(p)ne į Klaip(n)ėda kalbiškai iškrentant ‘n’ , esančio šalia ‚p‘, yra visai galimas. Be to, šiuo atveju sandas ‘-nėda’ susišaukia su netoli esančios Nidos pavadinimo žodžiu.
    Kadangi Dusburgo kronikoje pažymima, kad Colayne pilis buvo už Bisenos pilies, kuri buvo užpulta 1283 metais kryžiuočiams perėjus ledu Nemuną, tokiu atveju Bisenos pilies ieškotina Ventės rago apylinkėse.
    Taigi Klaipėdos (Kolainių ar Kulai(p)nių pilimi gynė kryžiuočių veržimąsi į šalį Nemunu. Tas rodytų, kad Lietuvos pajūris Vytenio laikais dar nebuvo kryžiuočių užgrobtas. Klausimas, kad kryžiuočiai jau 1253 metais Klaipėdos vietoje turėjo savo pilį, problemiškas.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 metai ago

      Pavadinimas Kolainių – Kuolainių pilis galimai rodo jos konstrukcijoje buvus daug medžio. Man taip atrodo.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        3 metai ago

        Be abejonės Klaipėdos vieta turi pavadinimą nuo senų senovės. Klaipėda kaip pavadinimas, kurį mename, laikytinas lietuviškos kuršiškos kilmės iš žodžio kūlis – ‘akmuo’. Tai rodytų Klaipėdoje esančių Kūlių vartų pavadinimas, regis, jos apylinkėse tekanti upė turi Akmenos pavadinimą. Taip pat pavadinimas – kūlgrindos, kurios galėjo būti įrengtos per Dangės ar Akmenos upę. Suprantama, jperėjimo per jas saugojimui galėjo būti Kūlainių (Colayne) pavadinimo pilis.
        Taigi, tapatinant Colayne pilį su Klaipėdos pavadinimu, labiau panašu, kad gali būti tokia, kaip miniu, Klaipėdos pavadinimo kilmė. Dar tereikia surasti tikslesnę Bisenos pilies vietą, nes Dusburgo kryžiuočių kronikoje yra pasakyta, kad Colayne pilis yra už šios, suprantama, žiūrint nuo kryžiuočių (Matieburgo). Jeigu Colayne – Klaipėdos vietoje, tai Bisena galėtų būti dabartiniai Bitėnai.

        Atsakyti
  3. ak, ta senovė, romantika says:
    3 metai ago

    Bet ar kam įdomu, kokia Klapėdos tautinė sudėtis šiandien?

    Atsakyti
    • Chm, chm, chm. says:
      3 metai ago

      Kitaip nė negalėjo būti: Europos uostus Kremlius nuo Petro laikų paskelbė iskonno russkaja nuosavybe. Kadangi Rygos uostą laiko svarbesniu, nei mūsų, Latviją tiesiog užtvindė saugotojais. Na, ir mums atitinkamai atseikėjo.

      Atsakyti
      • bendrai kalbant says:
        3 metai ago

        gal man ir vaidenasi, bet pajūry, įskaitant Klaipėdą, kurioje dažnokai lankausi, aš vis rečiau girdžiu lietuviškai kalbant.

        Atsakyti
        • Ar ne? says:
          3 metai ago

          Negi žmogus Karaliaučiumi apsiribosi, kai čia pat, ištiestos rankos atstumu dar vienas uostas yra. Tik reikia už kiekvieno kampo budėti, tinkamos akimirkos nepražiopsoti.
          🙁

          Atsakyti
    • Kažin says:
      3 metai ago

      Senovės laikymas romantika – daliai žmonių yra tapęs jos paniekinimu.
      Dėl Klaipėdos tautinės sudėties, tai grįžtanrieji turėtų kurtis ne Kaune ar aplink jį, o Vilniuje ar Klaipėdoje. Deja, valdžia beveik visus LEZ’us yra sukišusi Kaunui, “Rail Baltica” už ES lėšas įrenginėja ne Vilniui, Klaipėdai vystyti, turizmui plėtoti, o Kaunui į Lenkiją važinėti, kad Balstogėje Pilsudskio paminklą pamatytų ar apsipirktų Suvalkuose…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip išsirinkti anglų kalbos kursus, kurie tikrai duoda rezultatų?
  • Žymėjimo sprendimai siaurose ar nestandartinėse aikštelėse
  • L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)

Kiti Straipsniai

Emocijos, kompiuteris

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Koncertas Lietuva – Japonija

Lietuva – Japonija: muzikinis dialogas

2025 07 15
Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą

2025 07 15
Lietuvos respublikos vyriausybė

Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo

2025 07 15
Edmundo Žiauberio (1932–1985) piešinys „Durbės mūšis“ (1958)

Pergalei prie Durbės – 765 metai!

2025 07 15
LRT Radijo laidų ciklas „Atrask Lietuvą"

Žinomai radijo žurnalistei Jolantai Jurkūnienei paskirta M. Šalčiaus premija

2025 07 15
Alergija

Alergijos vis labiau jaunėja ir dažnėja

2025 07 14
„Atrastoji Latvija“ kviečia iš naujo pažinti šalį

„Atrastoji Latvija“ kviečia iš naujo pažinti šalį

2025 07 14
Knygos „Istorija vizgina uodegą“ pristatymas ir kūrybiniai užsiėmimai | lnm.lt nuotr.

Knygos „Istorija vizgina uodegą“ pristatymas ir kūrybiniai užsiėmimai

2025 07 14

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Piliečiai ragina Seimą rengti referendumą | laisvavisuomene.lt nuotr.

Piliečiai ragina Seimą rengti referendumą dėl šeimos sampratos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai