Penktadienis, 3 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų

www.alkas.lt
2022 10 12 07:00
12
Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.

Spalio 20 d. 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks paskaita-diskusija „Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų“ iš ciklo „Trys vakarai apie Klaipėdos istoriją“.

Renginyje dalyvaus istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis ir rašytojas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis.

Klaipėdos praeitis jau nuo seno nusipelnė mokslininkų dėmesio.

Pirmiausia visiems besidomintiems uostamiesčio raida tai siejasi su klaipėdiečiu Johanesu Sembritskiu (Johannes Sembritzki), dar XX a. pirmoje pusėje parašiusiu Klaipėdos miesto ir apskrities istorijas.

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.
Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.

Aktyviai Klaipėdos praeitis tyrinėjama ir mūsų dienomis.

Paskelbta daugybė monografijų, mokslinių straipsnių rinkinių, rašomi net romanai, publicistiniai straipsniai bei knygos.

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.
Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.

Nepaisant to, lieka nemažai pažinimo spragų, taip pat dėl rašytinių šaltinių fragmentiškumo kylančių neatsakytų ar diskutuotinų klausimų. Išlieka ir klausimas, kokią vietą Klaipėda apskritai užima Lietuvos istorijoje.

Apie visa tai ir bus kalbama paskutiniame muziejininkų rengiamo ciklo susitikime.

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.
Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Klaipėdai 770 metų: ką verta pamatyti ir patirti?
  2. Istorinis Klaipėdos uostamiestis (I)
  3. Istorinis Klaipėdos uostamiestis (II)
  4. Klaipėdos uosto rieduliai kuria naują traukos erdvę uostamiestyje
  5. Kviečia paskaita-pokalbis apie Klaipėdą
  6. Pilies muziejus kvies vakaroti iki vidurnakčio
  7. Vyks skulptoriaus Arūno Sakalausko kūrybos vakaras
  8. Uostamiestį nušvies pirmasis „Šviesų festivalis“
  9. Vaižganto premija paskirta rašytojui Arvydui Juozaičiui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Rimgaudas says:
    4 mėnesiai ago

    Ankstesnis Klaipėdos pavadinimas buvo Laikpėda. Kokį laiką rodo ši pėda, galima paskaityti per Google “Arnava – Prūsijos baltų valstybė” (Apie seniausius laikus II). Laikpėda buvo įkurta 14.270 m. pr. Kr. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėnesiai ago

      Kaip įdomu! Pirmą kartą girdžiu tai. – Pasak mūsų klasės auklėtojos (lietuvių k. mokytojos) , tai turėjęs būti kažkaip panašiai skambėjęs prūsų žodis – KLAIPA (duona), ar pan. Esą, iš čia ir slaviškas CHLEB radęsis. Bet juk po to pokalbio jau per 60 m. prabėgo, galėjo būti kažkas naujo atkapstyta…
      Nuotraukos puikiai parinktos. – Miestas tokiu solidumu dvelkia.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        4 mėnesiai ago

        Taigi, ir atkapstyta.

        Atsakyti
      • Kažin says:
        4 mėnesiai ago

        Rusų chlieb yra gimingas suomių leipa – ‘duona’, kuris, matyt, ir jų perimtas yra iš prūsų (jotvingių). Regis, suvalkiečiai kvietinę duoną yra vadinę lepioškomis.

        Atsakyti
  2. Vilna says:
    4 mėnesiai ago

    Klaipėdos pavadinimas galėtų būti tapatinimas su Vytenio laikais Dusburgo minima 1290 metais kryžiuočių pulta lietuvių Kolainių (Colayne) pilimi, kurią gynė Vytenio didikas Surminas”su 120 rinktinių karo vyrų, kurie narsiai pasipriešino broliams”. Pasak Dusburgo, “nuo pilies sienų kraujas tekėjo , tarsi patvinęs vanduo”. Nors tik 12 gynėjų beliko nesižeistų, bet kryžiuočiai užimti pilies neįstengė.
    Kad Surminas susijęs su šalies gynyba vandens keliais patvirtina ir Dusburgo 1315 m. žinutė, pagal kurią Surminas atsiuntė 100 laivų Junigedai ginti, kurią kryžiuočiai buvo užpuolę laivais.
    Pasikeitimas iš Colay(p)ne į Klaip(n)ėda kalbiškai iškrentant ‘n’ , esančio šalia ‚p‘, yra visai galimas. Be to, šiuo atveju sandas ‘-nėda’ susišaukia su netoli esančios Nidos pavadinimo žodžiu.
    Kadangi Dusburgo kronikoje pažymima, kad Colayne pilis buvo už Bisenos pilies, kuri buvo užpulta 1283 metais kryžiuočiams perėjus ledu Nemuną, tokiu atveju Bisenos pilies ieškotina Ventės rago apylinkėse.
    Taigi Klaipėdos (Kolainių ar Kulai(p)nių pilimi gynė kryžiuočių veržimąsi į šalį Nemunu. Tas rodytų, kad Lietuvos pajūris Vytenio laikais dar nebuvo kryžiuočių užgrobtas. Klausimas, kad kryžiuočiai jau 1253 metais Klaipėdos vietoje turėjo savo pilį, problemiškas.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      4 mėnesiai ago

      Pavadinimas Kolainių – Kuolainių pilis galimai rodo jos konstrukcijoje buvus daug medžio. Man taip atrodo.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        4 mėnesiai ago

        Be abejonės Klaipėdos vieta turi pavadinimą nuo senų senovės. Klaipėda kaip pavadinimas, kurį mename, laikytinas lietuviškos kuršiškos kilmės iš žodžio kūlis – ‘akmuo’. Tai rodytų Klaipėdoje esančių Kūlių vartų pavadinimas, regis, jos apylinkėse tekanti upė turi Akmenos pavadinimą. Taip pat pavadinimas – kūlgrindos, kurios galėjo būti įrengtos per Dangės ar Akmenos upę. Suprantama, jperėjimo per jas saugojimui galėjo būti Kūlainių (Colayne) pavadinimo pilis.
        Taigi, tapatinant Colayne pilį su Klaipėdos pavadinimu, labiau panašu, kad gali būti tokia, kaip miniu, Klaipėdos pavadinimo kilmė. Dar tereikia surasti tikslesnę Bisenos pilies vietą, nes Dusburgo kryžiuočių kronikoje yra pasakyta, kad Colayne pilis yra už šios, suprantama, žiūrint nuo kryžiuočių (Matieburgo). Jeigu Colayne – Klaipėdos vietoje, tai Bisena galėtų būti dabartiniai Bitėnai.

        Atsakyti
  3. ak, ta senovė, romantika says:
    4 mėnesiai ago

    Bet ar kam įdomu, kokia Klapėdos tautinė sudėtis šiandien?

    Atsakyti
    • Chm, chm, chm. says:
      4 mėnesiai ago

      Kitaip nė negalėjo būti: Europos uostus Kremlius nuo Petro laikų paskelbė iskonno russkaja nuosavybe. Kadangi Rygos uostą laiko svarbesniu, nei mūsų, Latviją tiesiog užtvindė saugotojais. Na, ir mums atitinkamai atseikėjo.

      Atsakyti
      • bendrai kalbant says:
        4 mėnesiai ago

        gal man ir vaidenasi, bet pajūry, įskaitant Klaipėdą, kurioje dažnokai lankausi, aš vis rečiau girdžiu lietuviškai kalbant.

        Atsakyti
        • Ar ne? says:
          4 mėnesiai ago

          Negi žmogus Karaliaučiumi apsiribosi, kai čia pat, ištiestos rankos atstumu dar vienas uostas yra. Tik reikia už kiekvieno kampo budėti, tinkamos akimirkos nepražiopsoti.
          🙁

          Atsakyti
    • Kažin says:
      4 mėnesiai ago

      Senovės laikymas romantika – daliai žmonių yra tapęs jos paniekinimu.
      Dėl Klaipėdos tautinės sudėties, tai grįžtanrieji turėtų kurtis ne Kaune ar aplink jį, o Vilniuje ar Klaipėdoje. Deja, valdžia beveik visus LEZ’us yra sukišusi Kaunui, “Rail Baltica” už ES lėšas įrenginėja ne Vilniui, Klaipėdai vystyti, turizmui plėtoti, o Kaunui į Lenkiją važinėti, kad Balstogėje Pilsudskio paminklą pamatytų ar apsipirktų Suvalkuose…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

2023 02 02
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

2023 02 02
Medicina | sam.lt nuotr.

Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?

2023 02 02
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

2023 02 02
Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Baltarusija – prieš lietuviško žodžio sklaidą | S. Daubaraitės nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
Ukrainos balsas

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

2023 02 02
JAV kariai Pabradėjė | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Pabradėje – naujoji JAV karių rotacija

2023 02 02
L. Kovesi ir Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė

2023 02 02
Šviečiamoji gyvulininkystės programa | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa

2023 02 02
Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Skrydžių Lietuvos oro erdvėje vis daugėja

2023 02 02
Laima Vilimienė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LNOBT vadovo konkursą laimėjo L. Vilimienė

2023 02 02
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentūroje – apie ekonomikos skatinimą

2023 02 02
partijos_tm.lt
Lietuvoje

Opozicija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją

2023 02 02
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • >>> Žemynai apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Kažkas atsitiko? apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Batkos spąstai apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 pasiūlymai, kaip suteikti kambariui daugiau patrauklumo
  • Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Pabradėje – naujoji JAV karių rotacija
  • Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.

Vasario 2 d., ketvirtadienį, 19 val. M. K. Čiurlionio namuose tęsiamas susitikimų ciklas, kviečiantis kino mylėtojus į pasaulio kino vakarus...

Skaityti toliau

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

by Ditė Česėkaitė
2023 02 02
0
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko sušauktame Pieno tarybos posėdyje gamintojų, perdirbėjų ir institucijų atstovai aptarė kritinę padėtį pieno rinkoje, mažėjant...

Skaityti toliau

Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
1
Medicina | sam.lt nuotr.

Medicinos studijų programos skiria itin didelį dėmesį būsimo profesionalo klinikiniams ir techniniams gebėjimams. Todėl būsimo sveikatos žinovo komunikacijos įgūdžiai pamirštami....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • >>> Žemynai apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Kažkas atsitiko? apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Batkos spąstai apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Keleriopa pilietybė apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

Kitas straipsnis
Piliečiai ragina Seimą rengti referendumą | laisvavisuomene.lt nuotr.

Piliečiai ragina Seimą rengti referendumą dėl šeimos sampratos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai