Pirmadienis, 27 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Nematoma karinių poligonų pusė – saugo ne tik žmones (I) (video)

Monika Vyšniauskienė, www.alkas.lt
2022 04 24 07:00
4
Nematoma karinių poligonų pusė – saugo ne tik žmones (I) (video)

Vėjalandės šilagėlės | M. Vyšniauskienės nuotr.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, stiprinama mūsų krašto apsauga. Skubos tvarka bus atkurtas Rūdninkų poligonas. Kilo klausimų banga, koks bus jo poveikis aplinkai ir ten gyvenančioms saugomoms rūšims.

Gamtosaugos žinovė botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė ir majoras Nerijus Rocevičius, atsakingas už Rūdninkų poligono atkūrimą, pasakoja apie nematomą ir daugeliui nežinomą karinių poligonų pusę – jų reikšmę gamtinėms buveinėms.

„Kariniai poligonai yra labai svarbūs biologinės įvairovės apsaugai, buveinių apsaugai, ir nors yra dažnai nuomonė, beje, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jog kariniai poligonai yra visiško sunaikinimo paveiktos teritorijos, užterštos naftos gaminiais ir kitais teršalais, kur nėra vietos gyvybei.

Bet iš tiesų tokios visiškai suardytos ir užterštos teritorijos kariniuose poligonuose užima labai nedidelį plotelį“, – teigia botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė, mums lankantis buvusiame Rūdninkų poligone.

Video:

Kariniai poligonai – retų rūšių oazės

Pasak mokslų daktarės, pats karinis poligonas nėra vienalytis. Tai didžiulė teritorija, kur yra tam tikros skirtingos vietos, naudojama skirtinga technika.

„Yra labai intensyviai naudojamų treniruočių plotų, ir yra plotai, kurie atlieka tam tikro buferio vaidmenį. Jie arba visai nenaudojami jokiai veiklai, arba ta veikla yra labai reta ir neintensyvi.

Šie plotai, būtini siekiant žmonių saugumo, tampa priebėga tom rūšim, kuriom antropogeninė veikla yra žalinga.

Ten taip pat nevykdoma jokia miškininkystės veikla, todėl gali vešėti rūšys ir buveinės, kurioms reikalingas rezervatinis režimas.

Tokios buveinės yra, pavyzdžiui, Vakarų taiga, kerpiniai pušynai“, – vardija dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Gamtosaugos žinovė, dirbdama Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, kasmet važinėja po Lietuvą, tikrindama retų saugomų rūšių ir buveinių būklę.

Todėl ji yra dažna veikiančių ir apleistų karinių poligonų lankytoja ir vieną po kito vardina juose klestinčių augalų pavyzdžius.

„Pavyzdžiui, Pabradės poligone, užėję į mažo Mažalotės upelio slėnį, paėję pusvalandį tuo slėniu galime aptikti keliolika labai retų saugomų rūšių.

Tarp jų ir plačialapės klumpaitės populiaciją, o ta rūšis yra labai reta visoje Europoje. Tuo tarpu Rokų poligone, kuriame teko daug dirbti, Jiesios slėnio miškų šlaituose galima aptikti labai retos rūšies, palaipinės viksvos populiaciją – didžiausią visoje Lietuvoje.

Dauguma populiacijų kitur yra sunykusios, o Rokų kariniam poligone, būtent dėl miškininkystės veiklos apribojimų, ta populiacija yra išlikusi ir klesti“, – pasakoja botanikė D. Matulevičiūtė.

Dr. Dalytė Matulevičiūtė | naturalit.lt nuotr.

Kai kurių rūšių išlikimui būtina ardanti karinė veikla

Pasak botanikės, kai kurioms rūšims naudinga ir aktyvi karinė veikla atvirose teritorijose. Dėl to kariniuose poligonuose per dešimtmečius buvo išsaugota daugybė kitur nykstančių rūšių.

„Kalbant apie naikinančios veiklos teigiamus pavyzdžius, kad ir tą patį Rokų poligoną, ten sprogmenų naikinimo aikštelėje veši lietuviška orchidėja šalmuotoji gegužraibė.

Būtent sprogdinimai palaiko nesusivėrusią žolinę dangą, tuo būdu pašalindami šalmuotosios gegužraibės konkurentus, kurie būtų jai pražūtingi, jeigu ta veikla būtų sustabdyta“, – aiškina žinovė ir prideda – Tokių pavyzdžių būtų galima pateikti ir daugiau, praktiškai beveik visuose kariniuose poligonuose, kur yra smėlis, galima aptikti tokias rūšis kaip vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas arba tamsialapis skiautalūpis.“

Ne išimtis ir Rūdninkų poligonas. Vaikščiodamos po jo teritoriją, su gamtosaugos žinove priėjome buvusias bombų mėtymo aikšteles, kur vešėjo reti augalai.

„Šioje vietoje esu buvusi prieš trejus metus, 2019-ųjų metų gegužės mėnesį, ir čia, aplink šitą duobę, buvau aptikusi ir smiltyninį gvazdiką, kuris yra Lietuvos saugomų rūšių sąraše, ir vėjalandę šilagėlę, kuri yra ne tik Lietuvos saugomų rūšių sąraše, bet ir visoje Europoje saugoma rūšis.

Čia buvo susidariusi šių retų augalų buveinė. Būtent ant atviro smėlio, kuris duobės pakraščiuose susikaupė po bombos sprogimo.

Aš įsivaizdavau, kad galbūt ir šiais metais dar rasiu čia šių augalų, bet matau, kad sąlygos jau iš esmės pasikeitusios – suvešėjo drebulės, viržiai, augavietė pasikeitė ir aš tų retų augalų neberandu.

Taigi matome, kas atsitinka, kai dingsta tas ardantysis veiksnys, kuris reikalingas šitų rūšių išgyvenimui“, – dėsto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos žinovė D. Matulevičiūtė.

Karinė veikla – anksčiau gamtoje vykusių natūralių procesų pakaitalas

Kyla klausimas, kas šimtmečiais palaikydavo šių rūšių egzistavimą, kai karinių poligonų veikla nebuvo vykdoma.

„Natūraliom sąlygom tai yra natūralūs gaisrai, vėjo ar vandens erozija. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl gaisrų apsaugos priemonių gaisrai miškuose ir jų apylinkėse yra retesni, o įsižiebę greitai užgesinami, tad šitas veiksnys, palaikydavęs rūšių egzistenciją, taip pat nyksta, – aiškina žinovė.

– Kaimo apylinkėse šitų rūšių ir nesusivėrusių smiltpievių buveinių egzistenciją palaikė ganymas, gyvuliai ne tik pareguliuodavo ekspansyvių augalų kiekį, bet pratrypdami taip pat suformuodavo atviro smėlio lopinėlius, kur galėjo sudygti šitų saugomų rūšių sėklos.

Deja, smulkiųjų gyvulių augintojų skaičius mažėja su išeinančia iš gyvenimo vyresniąja karta, ir smiltpievės bei didelę vertę biologinės įvairovės atžvilgiu turinčių viržynų buveinių plotai mažėja. Mes tiesiog prarandam tas populiacijas.

Poligono atkūrimas yra, ko gero, pats geriausias, veiksmingiausias būdas išsaugoti arba atkurti tas gamtines vertybes, kurios čia šiuo metu dėl apleidimo nyksta.“

Majoras Nerijus Rocevičius | naturalit.lt nuotr.

Kariuomenei keliami aukšti gamtosauginiai reikalavimai

„Kalbant ne vien apie gamtos apsaugą, bet ir aplinkos apsaugą, kariniuose poligonuose, kaip ir visuose kituose kariniuose vienetuose, mums yra keliami aplinkos apsaugos reikalavimai“, – teigia majoras Nerijus Rocevičius ir patikina, jog sprendimas skubos tvarka atkurti Rūdninkų poligoną nereiškia, jog į gamtosaugą bus numojama ranka ar negalios įprasti reikalavimai.

„Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, kur galioja vieni griežčiausių reikalavimų gamtos apsaugai, mums keliami reikalavimai infrastruktūrai, atliekų tvarkymui, aplinkos monitoringui, bei aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei.

Čia mes, kaip kariuomenė ir krašto apsaugos sistema, neturim jokių išimčių.“

Krašto apsaugos ministerijoje dirbantis N. Rocevičius aiškina, kokiu būdu rengiamos ir vykdomos karinės pratybos. „Į pratybų planus yra įtraukiamos atskiros aplinkos apsaugos reikalavimų dalys, kurias privaloma įgyvendinti.

Taip pat tose dalyse yra numatomos saugomos vietos, „no go areas“ (netrikdomos vietos – red. past.), kur niekas negali patekti ir trikdyti tos aplinkos.

Reiškia, kad karinės pratybos vyksta aplink tas teritorijas. Prieš pratybas kariai yra mokomi apie teritorijas, į kurias negalima patekti, visiems kariams išduodami žemėlapiai su nurodytom vietom.

Taip pat numatomi atliekų surinkimo, šalinimo ir pratybų teritorijų sutvarkymo pagrindiniai būdai, kuriais mes turim vadovautis.

Visada paliekame teritorijas tokias pačias, kokias randame“, – teigia Krašto apsaugos ministerijos žinovas, atsakingas už Rūdninkų poligono atkūrimą.

Pasak jo, sprendžiamos ir taršos naftos gaminiais problemos. „Kadangi visos karinės pratybos vykdomos su karine technika, dar vienas iš svarbių bruožų yra netyčinių naftos išsiliejimų padarinių šalinimas.

Mažesnį nei 200 litrų išsiliejimą šaliname savo pajėgomis, o, jeigu išsilieja daugiau nei 200 litrų – atvyksta firmos, su kuriomis sudarytos daugiametės sutartys, ir pašalina tuos padarinius.

Taigi apibendrindamas noriu užtvirtinti, kad pagrindiniai Lietuvos kariuomenės, kaip NATO narės, aplinkos apsaugos būdai yra visų pirma išsaugojimas (gamtos ir kultūros paveldo) ir antra – taršos prevencija.“

Plačialapė klumpaitė | M. Vyšniauskienės nuotr.

Kariniai poligonai – „Natura 2000“ ekologinio tinklo dalis

Dėl savo svarbos gamtinėms buveinėms, kariniai poligonai Europoje įtraukiami į tarptautinį saugomų teritorijų tinklą.

„Yra mokslinių straipsnių iš Jungtinių Amerikos valstijų karinių poligonų tyrimų, kad kariniuose poligonuose saugomų rūšių koncentracija yra beveik tris kartus didesnė nei kitose valstybinės nuosavybės formos plotuose.

Šiuos tyrimus atlieka kelių universitetų mokslininkai, bendradarbiaudami su karinių poligonų darbuotojais“, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Pasak botanikės, Europoje taip pat gausu labai gražių bendradarbiavimo pavyzdžių tiek Vokietijoje, tiek kitose šalyse.

„Kadangi, panašiai kaip ir Jungtinėse Amerikos valstijose, Europos šalyse kariniuose poligonuose biologinė įvairovė yra didesnė negu kitose vietovėse, kariniai poligonai įtraukiami į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą.

Sakysim, Danijos atveju pusė poligonų yra įtraukti į „Natura 2000“ ekologinį tinklą, Belgijoje – net 70 procentų, Nyderlanduose – beveik 45 procentai.

Ten kariuomenė yra įsipareigojusi atlikti tam tikrą veiklą, kuri yra palanki gamtinių vertybių apsaugai, taip pat šiame darbe galima panaudoti ir protinius kariuomenės resursus.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gamtininkai prašo netrikdyti kurtinių (video)
  2. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  3. Verkių regioniniame parke auga retos rūšies orchidėja (video)
  4. Saugomų teritorijų specialistai gilino žinias gamtos stebėjimo srityje (nuotraukos)
  5. Sutvarkytos saugomos teritorijos traukia lankytojus
  6. Siūloma steigti naujas jūrines saugomas teritorijas
  7. Suskaičiuoti Vilniaus pakraštyje žiemojantys šikšnosparniai
  8. Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui
  9. Kaip suderinti gamtos apsaugą ir savininkų naudą? (tiesioginė transliacija)
  10. ES planuose iki 2030 m. pabrėžiama būtinybė plėtoti saugomų teritorijų plotus
  11. Bus steigiamos naujos „Natura 2000“ teritorijos
  12. Kaip įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją
  13. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
  14. Saugomos vietovėse – ne vieta važinėti bekele
  15. Kaip išsaugoti Plačialapę klumpaitę?
  16. Viktoro Bergo apdovanojimas – žymiai gamtosaugininkei R. Baškytei
  17. Ščiūro ragas pritaikytas lankymui
  18. Bus tvarkomas Arlaviškių pažintinis takas
  19. Permainos gamtininkų darbe – retų paukščių apskaitai pasitelkė šiuolaikines technologijas
  20. Renkamas 2022 metų išskirtinis saugotinas dešimtukas gamtoje gyvenančių rūšių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. T0mas J. says:
    2 mėnesiai ago

    „Yra mokslinių straipsnių iš Jungtinių Amerikos valstijų karinių poligonų tyrimų, kad kariniuose poligonuose saugomų rūšių koncentracija yra beveik tris kartus didesnė nei kitose valstybinės nuosavybės formos plotuose”.
    .
    “Būtent sprogdinimai palaiko nesusivėrusią žolinę dangą, tuo būdu pašalindami šalmuotosios gegužraibės konkurentus, kurie būtų jai pražūtingi, jeigu ta veikla būtų sustabdyta“.
    .
    “Poligono atkūrimas yra, ko gero, pats geriausias, veiksmingiausias būdas išsaugoti arba atkurti tas gamtines vertybes, kurios čia šiuo metu dėl apleidimo nyksta.“
    ___ _____
    Išvada: Lietuvos gamtai, nykstančioms rūšims labai trūksta sprogdinimų ir gaisrų. Labai ilgai Lietuvoje nebuvo karo. Kuo didesnes teritorijas atiduosime poligonams, tuo greičiau atsigaus ŠALMUOTOSIOS gegužraibės, vėjalandės šilagėlės ir plačialapė klumpaitė bei tamsialapis skiautalūpis.

    Atsakyti
  2. Miškas tautą gina says:
    2 mėnesiai ago

    Perspėja dėl kertamų miškų: „Lietuvos girios buvo didžiausias mūsų sąjungininkas ir priešų galvos skausmas“
    – lrytas.lt/bendraukime/man-rupi/2022/04/24/news/perspeja-del-kertamu-misku-lietuvos-girios-buvo-didziausias-musu-sajungininkas-ir-priesu-galvos-skausmas–23109430
    ,,Tobulėjant ginkluotei ir karo technikai, miškų svarba karo kontekste ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo. [ … ]
    Deja, Lietuvoje miškai naikinami visu pajėgumu. Ar susimąsto mūsų politikai ir jų patarėjai, kad Lietuva be miškų taptų labai greitu grobiu agresorei kaimynei?”

    Atsakyti
    • T0mas J. says:
      2 mėnesiai ago

      o plečiant poligonus miškai nekertami? 🙂
      NATO kariai treniruotis gali ir didesnėse šalyse, nei Lietuva.

      Atsakyti
  3. Sukurta mūsų says:
    2 mėnesiai ago

    Lietuviai sukūrė tylų, bet galingą karinį visureigį – autonomiškai atlikęs misiją gali sugrįžti paimti karių
    – alfa.lt/verslas/transportas/lietuviai-sukure-tylu-bet-galinga-karini-visureigi-autonomiskai-atlikes-misija-gali-sugrizti-paimti-kariu/252111/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos invazija

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

2022 06 26
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

2022 06 25
„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

2022 06 24
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

2022 06 23
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

N. Balčiūnienė. Pirmųjų Rasos švenčių įspūdžiai

2022 06 22
Sūduva

„Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija

2022 06 22
Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

2022 06 22
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 22 11:40

2022 06 22
J. Balvočiūtė (kairėje) | M.Savičiūtės nuotr.

Kokių vaistažolių iki Joninių dar galime prisirinkti?

2022 06 22
„Aktualioji istorija“: „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ ir katalikiškasis pasipriešinimas sovietmečiu

„Aktualioji istorija“: „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ ir katalikiškasis pasipriešinimas sovietmečiu

2022 06 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Mokestis už aplinkos teršimą bus aiškesnis
Įvairenybės

Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu

2022 06 26
Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
Įvairenybės

Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui

2022 06 26
Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms
Įvairenybės

Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

2022 06 26
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

2022 06 26
Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti
Lietuvoje

Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti

2022 06 26
Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
Įvairenybės

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros
  • Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu
  • Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
  • Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1521; komentarų: 27
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 942; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 850; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 691; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 578; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas peržiūrėta: 564; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 26
0
Rusijos invazija

Sulaukėme Kremliaus atsako. Putinas pažadėjo, jog artimiausiais mėnesiais Maskva Baltarusiją apginkluos raketų sistemomis „Iskander-M“. Tai Putinas pareiškė vakar Piteryje susitikęs...

Skaityti toliau

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

by Kristina Aleknaitė
2022 06 25
5
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

by Tomas Baranauskas
2022 06 24
3
„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

Praėjusioje laidoje mes jau pradėjome kalbėti apie sūduvių-jotvingių archeologiją. Kalbėjome daugiausiai apie tai, kad sunku užčiuopti jų laidojimo paminklus, kurie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Knygos „Gulago bėgliai. Lietuviai, ištrūkę iš sovietų lagerių“ pristatymas

Knygos „Gulago bėgliai. Lietuviai, ištrūkę iš sovietų lagerių“ pristatymas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai