Sveika mityba gali būti ir skani, ir įvairi, ir nebrangi

Viešojoje erdvėje galima rasti daugybę pranešimų apie sveiką gyvenseną, taisyklingą mitybą, griežtas dietas ar sportinį režimą. Dažnu atveju didelė dalis šių pranešimų yra netikslūs, kuriais pasikliovus, savo kūnui galima pridaryti daugiau žalos nei naudos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dekonstruoja kelis labiausiai paplitusius klaidingus sveikos gyvensenos įsitikinimus ir dalinasi gardžiais bei nebrangiais užkandžių receptais, kuriuos lengvai pasigaminsite savo virtuvėje.

„Dalis įsitikinimų apie sveiką gyvenimo būdą yra taip giliai įsišakniję, kad žmonės jų net nebekvestionuoja, nors moksliniai tyrimai juos jau seniai yra paneigę“, – sako „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė.

Vienas populiariausių klaidingų šios srities įsitikinimų, pasak jos, yra tai, kad sveikam gyvenimo būdui privaloma griežta dieta ir kasdienis lankymasis sporto salėje.

„Anksčiau to nedarius, staiga imti laikytis griežtos dietos, skaičiuoti kalorijas ir kasdien prakaituoti sporto salėje yra praktiškai neįmanoma. Tačiau 15 minučių trukmės mankšta namuose ar lipimas laiptais darbe, užuot važiavus liftu, nėra pernelyg sudėtinga veikla, kurios galima imtis pradžiai. Tokie maži kasdieniai sąmoningi pasirinkimai nešokiruoja organizmo ir pamažu tampa reguliariu įpročiu nededant papildomų pastangų, bet sulaukiant teigiamo rezultato – geresnės savijautos“, – įsitikinusi V. Kurpienė. Ji priduria kad daugumoje gyvenimo sričių veikia tai, ką darome nuolatos.

Sveika mityba – pigu ar brangu?

Dar vienas, neretai viešoje erdvėje pasirodantis visuomenės įsitikinimas skamba taip, kad sveika mityba reikalauja daugiau išlaidų. Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius pabrėžia, kad tai –klaidinantis ir dažniausia, neteisingas įspūdis.

„Sveika mityba tikrai nėra prabanga. Dažnai  kai kurių sveikos mitybos racione esančių produktų, pavyzdžiui, kruopų ar ankštinių bei sezoninių daržovių ir vaisių – galima įsigyti visada mažomis kainomis, o parduotuvėse vykstančių akcijų metu kur kas palankesne kaina galima pasirūpinti ir žymiai platesnio raciono sveikų maisto produktų“, – pabrėžia jis.

Pavyzdžiui, šiuo metu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ asortimente galima rasti daugiau nei 200 įvairių sveikesnių užkandžių ir gėrimų, taip pat panašų kiekį atskirų produktų, tinkamų sveikuoliškiems patiekalams ruošti. Norintieji savo mitybą papildyti didesniu baltymų kiekiu gali rinktis ir iš daugiau nei 80 skirtingų baltymais praturtintų produktų.

Kiti populiarūs klaidingi įsitikinimai

Šiek tiek retesni, bet pakankamai gajūs klaidingi įsitikinimai yra apipynę tarsi blogiu ir angliavandenius, jų vartojimą. Dietistė V. Kurpienė aiškina, kad svarbiausia yra jų neatsisakyti, o žiūrėti į tai, koks kiekis suvartojamas, kokia jų kokybė.

Taip pat, viešojoje erdvėje vis dar galima rasti ir „stebuklingų“, „tikrai veikiančių“ kūną valančių sulčių dietų ar vadinamųjų „detoksų“.

„Šių dietų siunčiama pagrindinė žinutė – itin patraukli, nes žada visišką kūno atnaujinimą vos per kelias dienas. Iš tiesų žmogaus kūnas pats turi labai efektyvią detoksikacijos sistemą: inkstus, kepenis ir virškinamąjį traktą. Jokios sulčių, arbatų ar kitokios dietos šiai sistemai nė iš tolo negali prilygti“, – pabrėžia V. Kurpienė, pridurdama, kad tokios programos žmogui paprastai suteikia ne realų sveikatos pagerėjimą, o tik nuolatinį alkio jausmą, skysčių netekimą ir energijos trūkumą.

Dar vienas klaidingas įsitikinimas, pasak dietistės, yra tai, kad sveiko maisto galima valgyti kiek norisi, be jokių žalingų pasekmių. „Sveikas produktas pats savaime nereiškia, kad jis yra nekaloringas ir negali pakenkti. Bet koks maistas, kurio persivalgome, gali neigiamai paveikti ne tik mūsų savijautą, bet ir sutrikdyti sveikatą“, – akcentuoja „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė.

Dietistė pataria išsiugdyti įprotį valgyti lėtai, maistą gerai sukramtant. Pasak jos, tai leidžia ir organizmui geriau pasisavinti maistines medžiagas, ir patiems greičiau suvokti, kad jau pasisotinome, nepersivalgyti.

Ir sveika, ir skanu

Norintiems maitintis sveikiau, dietistė pataria vietoje saldintų pusryčių dribsnių rinktis moliūgų ar avižų grūdų košę su sviestu, viso grūdo duoną su daug skaidulų ir baltymų bei mažai cukrų, o vietoje saldžių užkandžių – obuolį su natūraliu riešutų sviestu ar graikišką jogurtą su šaldytomis uogomis ar sezoniniais vaisiais.

Pabrėždama, kad sveika mityba gali būti ir skani, ir įvairi, V. Kurpienė siūlo paįvairinti racioną dviem sveikuoliškų užkandžių receptais, kuriuos namuose nebrangiai pasiruošite patys.

Obuolių desertas su žemės riešutų sviestu

Traškus, maistingas ir greitai paruošiamas užkandis, puikiai tinkantis tada, kai norisi ko nors saldaus, bet lengvo. Jam prireiks:

·         1 obuolio;

·         3 v. š. žemės riešutų sviesto;

·         1 a. š. sezamų sėklų;

·         1 a. š. saulėgrąžų sėklų;

·         1 a. š. moliūgų sėklų;

·         kelių anakardžių riešutų.

Gaminimas. Nuplautą obuolį supjaustykite apvaliomis riekelėmis. Išimkite sėklas, obuolių riekeles aptepkite žemės riešutų sviestu. Viršų apibarstykite sezamų, saulėgrąžų ir moliūgų sėklomis bei anakardžių riešutais.

Graikiško jogurto ir bananų užkandis su kokoso drožlėmis

Šis užkandis išsiskiria švelniu skoniu ir sotumu, todėl puikiai tiks pusryčiams ar lengvam pasistiprinimui dienos eigoje. Reikės:

·         150 g graikiško jogurto;

·         1 banano;

·         5 g kokoso drožlių.

Gaminimas. Sausoje keptuvėje pakepinkite kokoso drožles. Į dubenėlį sudėkite graikišką jogurtą, supjaustytą bananą ir užberkite kokoso drožles.

Parengta pagal „Maximos“ pranešimą