Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

„Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją

2017-10-23 11:25:39
0
„Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją

Palanga.lt nuotr.

Palanga.lt nuotr.
Palanga.lt nuotr.

Kūrinys „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Projekto kūrybinė grupė filmuoja ir  įrašinėja vertingiausių Lietuvos varpų skambesį.

Iššūkis – vienu skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki jūros

„Į Palangos bažnyčios varpinę užkopėme saulei tekant, tad buvome apdovanoti nepaprastu iš jos atsiveriančiu vaizdu. Labai įspūdingi ir čia esantys varpai“, – pasakojo apie filmavimą Palangoje sumanymo autorius Dalius Abaris. Pasak pašnekovo, kadangi varpinėje įrenginėjama apžvalgos aikštelė, tad buvo labai lengva pasiekti varpus, atsinešti iki jų visą reikalingą filmavimo įrangą. Neteko kopti aukštyn linkstančiomis, ilgus dešimtmečius nenaudotomis kopėčiomis, kaip pasitaikydavo kitose varpinėse.

Tačiau filmuojant ir įrašinėjant šiuos varpus netrūko kitų iššūkių. Kūrybinė komanda siekia ne tik užfiksuoti varpų skambesį, bet ir nufilmuoti iš varpinės atsiveriančius Lietuvos vaizdus, parodyti aplinką, kurioje tie varpai yra. Palangoje, kurios varpinė leidžia pasigėrėti tikrai įspūdingais peizažais, tai padaryti buvo sudėtinga. Sudėtinga, nes teko vientisu drono skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki pat Palangos tilto. Ryšys su dronu trūkinėjo, darbas iš operatoriaus pareikalavo daug profesionalumo ir pastangų. O palangiškiams ir miesto svečiams dovanojo smagių vaizdų, kaip trys subrendę vyriškiai entuziastingai vaikosi droną, skuba paskui jį išsinuomotu keturračiu dviračiu.

„Tačiau pastangos pasiteisino, pavyko užfiksuoti įspūdingų Palangos miesto, pajūrio vaizdų, kurie daugeliui mūsų tautiečių asoacijuojasi su atostogomis, poilsiu“,– džiaugėsi D. Abaris.

Atgimęs Palangos bažnyčios varpas

Labai vertingi ir patys Palangos varpai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios varpinėje skamba keturi varpai, du iš jų – ir unikalūs, ir įdomūs savo istorija. Trečias pagal dydį varpas, galima sakyti, gyvena antrąjį gyvenimą – jis perlietas iš senesnio sudegusio varpo XVII a. antrajame ketvirtyje. Dabartinio varpo „autorius“ – Karaliaučiaus varpų liejikas Michael‘is Dornmann‘as. Antras pagal dydį varpas, pašvęstas Švenčiausios Mergelės garbei. Jis nulietas 1735 m. Pašiaušės jėzuitų varpų liejykloje Palangos klebono Jono Ašmenskio rūpesčiu. Mažasis varpas nulietas 1789 m. Liudviko Vilhelmo Kopino (Ludwig Wilhelm Copinus)Karaliaučiuje.

Tad ar  galima įsvaizduoti – šie varpai skambėjo jau tada, kai Palanga tik pradėta minėti kaip kurortas, skambėjo tada, kai 1791 Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises. Jiems skambant gimė, gyveno, mirė ne viena palangiškių karta.

Didysis varpas, dedikuotas Švenčiausiai Mergelei ir Šv. Antanui, jau beveik šimtmečiu naujesnis. Jį 1875 m. Rygoje nuliejo Johann‘as Christoph‘as Schwenn‘as. Tai buvo Antano ir Perpetuos Valudskių auka – dovana Palangos bažnyčiai. Jis kvietė melstis šiandieninių palangiškių senelius, prosenelius skambėdamas lygiai taip pat, kaip ir dabar. Šie varpai – tai vienas iš nedaugelio Palangos simbolių, nepasikeitusių  per kelis šimtmečius.

Filmuojant varpus jais skambino palangiškis kultūrininkas Nerijus Stasiulis, vilkėdamas XVI žemaičių bajoro drabužiais. „Kodėl tokie drabužiai? Todėl, kad aš žemaitis. Todėl, kad valstybingumas neatsiejamas nuo tautiškumo“, – komentavo savo sprendimą N. Stasiulis.

Pasak pašnekovo, toks kūrinys tikrai prasmingas ir vertingas. „Vertinu visus sumanymus, kurie jungia, vienija tautą, skatina vertinti praeitį ir perduoti ją ateičiai“, – sakė N. Stasiulis. Varpai tam ypač tinka, nes jie kaip niekas kitas savo skambėjimu susieja ištisas kartas.

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

„Kūriniu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, –  kūrinio prasmę aiškina D. Abaris.

Pasak pašnekovo, idėja sukurti kūrinį, kuriuo būtų atkreiptas dėmesys į Lietuvos varpus, kilo prieš kelis metus. Pamažu ji aiškėjo, kristalizavosi ir Lietuvos atkūrimo 100-metis pasirodė ideali proga būtent per varpus susieti Lietuvos praeitį su dabartimi ir tuo pačiu – perduoti ją ateities kartoms.

„Gloria Lietuvai“ kūrybinė kuopa važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius  krašto varpus. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas vertingiausių Lietuvos varpų.  Kūrinio kūrybinė kuopa aplankys ne tik vertingiausius istorinius varpus, bet ir lietuviams emociškai svarbius varpus; varpus, kurie kviečia melstis visų tradicinių Lietuvos krikščioniškų konfesijų atstovus.

Visų šių varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo  premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginys. Kitą kartą varpų akomponimentą išgirsime Liepos 6-ąją, Dainų šventėje, kai tradiciškai visame pasaulyje bus giedama Tautiška giesmė.

Kūrinys „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų kūrinių. „Gloria Lietuvai“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Gloria Lietuvai“ sumanytojas yra Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Patarėjai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Istorinis miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ sulaukė milžiniško pasisekimo (nuotraukos, video)
  2. Būtojo Kenigsbergo paieškos Karaliaučiuje
  3. M. Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Palangos baseinas | .palangosbaseinas.lt nuotr.

Palangos bendruomenė kreipėsi į prokuratūrą

2022 12 19
Palangos baseinas | .palangosbaseinas.lt nuotr.

Palangiškiai prašo Prezidento paramos

2022 12 15
Pixabay.com, svklimkin nuotr.

Z. Kumetaitis. Ar istorijai būdingas spiralės dėsnis?

2022 12 11
Barboros Radvilaitės karstas Karališkajame mauzoliejuje | Rengėjų nuotr.

Jau netrukus – paroda apie Barboros Radvilaitės asmenybę

2022 12 07
Rengiamas nuotolinis pokalbis „Tarp eilučių“: muziejai ir istorinė atmintis karo kontekste“ | lrv.lt nuotr.

Rengiamas nuotolinis pokalbis „Tarp eilučių“

2022 12 06
Anupras Gauronskasc 1938–2022 | asmeninė nuotr.

Mirė Karaliaučiaus lietuvių sielovadininkas kunigas Anupras Gauronskas

2022 11 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Keliai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliams skiriama 543,2 mln. eurų

2023 02 08
„Susitikimai“ | etnocentras.lt nuotr.
Etninė kultūra

Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”

2023 02 08
Miškas | vivmu.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas

2023 02 08
Sveikata, injekcijos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Grožio injekcijas gali atlikti tik specialistai

2023 02 08
Lietuva-Turkija | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvą siųs paramą ir pagalbą Turkijai

2023 02 08
Vilniaus oro uostas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Metų pradžia oro uostams buvo itin sėkminga

2023 02 08
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl elektros kainų – kreipimasis į Vyriausybę

2023 02 08
Prezidentas dėkojo NATO ir Danijos kariams
Lietuvoje

Prezidentas dalyvaus EVT susitikime Briuselyje

2023 02 08
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • halifax escorts apie „Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis
  • :) apie Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems
  • ačiū apie Ar gerai pažįstate kiškį?
  • šaltkalvio - psichiatro mėgejo apie Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Keliams skiriama 543,2 mln. eurų
  • Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”
  • Miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas
  • Picos dieną paįvairinkite ananasais
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

by Kristina Aleknaitė
2023 02 01
0
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.

Vasario 1-ąją, trečiadienį, Vilniaus Rotušėje atgims Jozefo Haidno oratorija Biblijos motyvais – „Pasaulio sutvėrimas“. Atsinaujinusi Vilniaus Rotušė vilniečius ir miesto...

Skaityti toliau

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.

Iki garsiosios šventės „Palangos stinta“ likus vos dviem savaitėms, geriausi virtuvių meistrai jau žino, kuo vaišins į Palangą atvykusius svečius....

Skaityti toliau

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

by daiva
2023 01 25
3
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Vilniaus miesto magistratas 1911 m. rudenyje buvo sumanęs mieste įvesdinti drauge su kanalizacija ir vandentraukį. Miesto tarybos posėdyje gruodžio 1...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • halifax escorts apie „Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis
  • :) apie Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems
  • ačiū apie Ar gerai pažįstate kiškį?
  • šaltkalvio - psichiatro mėgejo apie Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems
  • stuoka apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Kitas straipsnis
Ketvirtą kartą Seimui pateiktas įstatymo projektas dėl kompensuojamos pensijos dalies paveldimumo

Konservatoriai siūlo minimalią mėnesio algą sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai