2026 metų kine žiūrovų laukia intriguojanti mokslinės fantastikos drama „Akimirksniu“ (angl. „In the Blink of an Eye“) – naujausias režisieriaus Andrėjaus (Andrew) Stantono darbas.
Kūrėjas plačiajai auditorijai geriausiai pažįstamas kaip animacinių hitų „Žuviukas Nemo“ (angl. „Finding Nemo“) ir „WALL-E“ autorius, tačiau šįkart jis grįžta prie ambicingo „live action“ kino pasakojimo, nagrinėjančio žmogaus egzistenciją per skirtingus laikmečius.
Filmo pasaulinis pristatymas įvyko 2026 metų „Sundance“ kino šventėje, kur juosta pelnė garbingą Alfredo P. Sloano prizą, skiriamą už išskirtinį mokslo ir technologijų temų atskleidimą kine. Filmas taip pat gavo PG-13 reitingą, o nuo vasario 27 dienos jį galės išvysti ir „Disney+“ platformos žiūrovai.
„Akimirksniu“ išsiskiria ne tik forma – filmo scenarijų parašė Kolbė Dei (Colby Day), parašęs scenarijų ir „Netflix“ filmui „Atronautas“ (angl. „Spaceman“). Dar 2016 metais jis pateko į prestižinį „Black List“ sąrašą, kuriame atsiduria perspektyviausi, bet dar nerealizuoti Holivudo scenarijai.
Režisierius Andrėjus (Andrew) Stantonas prisipažino, kad perskaitęs scenarijų pajuto pareigą jį ekranizuoti – dėl jautraus, neperkrauto, bet giliai žmogiško požiūrio į laiką, ryšį ir mirtingumą.

Žmoniškumo paieška per epochos filtrą
Tai drąsus ir struktūriškai ambicingas filmas, kuriame skirtingi laikmečiai susipina į vientisą pasakojimą apie žmogaus istoriją ir egzistenciją.
Juostoje pasakojamos trys tarpusavyje susijusios siužetinės linijos: prieš maždaug 45 tūkstančius metų gyvenusios neandertaliečių šeimos kova už išlikimą, antropologės gyvenimas dabartyje ir tolimos ateities kosminio laivo misija, galinti nulemti žmonijos likimą.
Neandertaliečių siužetinėje linijoje vaizduojama nuo genties atskirta šeima, bandanti išgyventi atšiauriame pasaulyje, perduoti žinias vaikams ir išsaugoti ryšį net netekčių akivaizdoje.
Dabarties linijoje Princetono universiteto magistrantūros studentai Klerė (Claire) ir Gregas tyrinėja senovės žmonių liekanas, o jų santykiai vystosi kaip nuolatinė deryba tarp savarankiškumo, pažeidžiamumo ir pasirinkimo būti kartu.
Ateities siužetas nukelia į 23 amžių, kur kosminio laivo „Phoenix Five“ astronautė Koklė (Coakley) kartu su sąmoningu dirbtiniu protu susiduria su grėsme laivo gyvybinei ekosistemai.

Aktoriai ir kūrybinė komanda
Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Keitė MaKinona (Kate McKinnon), įkūnijanti astronautę Koklę (Coakley), Rašida Džouns (Rashida Jones) – antropologę Klerė (Claire), ir Davidas Digsas (Daveed Diggsas), vaidinantis Gregą.
Prie jų prisijungia Jorgis (Jorge) Vargasas ir Tanaja Bytė (Tanaya Beatty), įkūnijantys neandertaliečių šeimos narius. Kūrėjų teigimu, aktorių atranka buvo orientuota į subtilų jausminį tikrumą ir žmogišką trapumą.
Filmo muziką sukūrė Tomas Niūmanas (Thom Newman) – ilgametis A. Stantono kūrybinis partneris, o vaizdinį pasaulį kūrė patyrusi komanda, dirbusi prie tokių projektų kaip „Judy“, „Bilietas į rojų“ (angl. „Ticket to Paradise“), „Dickinson“ ar „Ten, kur gieda vėžiai“ (angl. „Where the Crawdads Sing“).
Pasak kūrėjų, filmas sąmoningai vengia tipinių mokslinės fantastikos klišių ir siekia sukurti teigiamą, bet ne naivų žvilgsnį į žmonijos ateitį.

Kritikos ir pagyrų derinys
Holivudo kritikai filmą vertina nevienareikšmiškai. Vieni jį vadina vaizdiškai įspūdingu, filosofiškai brandžiu kūriniu, kviečiančiu susimąstyti apie ryšio svarbą laiko tėkmėje. Kiti pastebi, kad trijų laikmečių struktūra kai kur atrodo pernelyg skubi, o jaudminiėms akimirkoms pritrūksta erdvės visiškai išsiskleisti.
Vis dėlto net kritiškesni vertintojai pripažįsta, kad filmas „Akimirksniu“ išsiskiria iš daugumos mokslinės fantastikos filmų savo tyliu tonu, dėmesiu kasdienėms, kartais nepatogioms akimirkoms ir bandymu kalbėti apie tai, kas žmones jungia nepaisant technologijų, epochų ar net rūšies skirtumų.





















Ką gi, tikint jog geresniu ypu bus tąsa ši į:
“…apie sužvėrėjusį CO2 kakučiais deguonies vagių Pasaulį – naudos Pasaulį – ant savęs dergimu
ir GYVYBINIO DEGUONIES vogimu (ar eikvojimu)” – kaip kam patiks “įsivardinti” nūdieną.
Tam atsakymai, “alkiški” paprasti (pamokantys). Net dangus, virš mūsų jau įgalus lietuviškai DANGŲ,
į daugiskaitą /šio filmo eiga/ teikt: DANGŪS
tada, iki ir po neandartalio slėnio (iš po dab. Diuseldorfo ir Vupertalio) – Dangus
vėliau ant Egipto ir Tykocino dieviškai karališkų slėnių – Dangus
iki 1795 m. nelaimės – Dangus
virš Vasario 16-osios 20 laimingųjų lietuvių (Vilniuje vėl, po mūsų Tykocino!) – Dangus
netgi vakar, grėsmingoje tyloje (tame pat Vilniuje virš poros šimtų Šventaragio slėnyje) – Dangus
kaip ir šiandien, įžvelgi juk – Dangus
virš
Tavęs
visų…
Tai gal DANGŪS nuo priešpaskutinės dienos (vasario 27 šios) imtinai vartotinu žodžiu taps?
Ar šiukštu tai?
Žinot būtina, ką dang”” reiškė, reiškia ir reikš: *dang
Žr. patys, – rasite 288 Žodžius net!
(dangūs būtų jau 289-tu)
Įdomu bus kinuką šį pažiūrėt, jei jau Alkas teikiai.
Atsakant ir kartojant kartojant nuolat civilizacijai
…apie sužvėrėjusį CO2 kakučiais deguonies vagių Pasaulį – šiandien; kartot ir gerbt šia saugos žinia – Dangų…
>Giedrius
ŽINUTĖ NE IŠ FANTASTIKOS: “Apsisuko grįžti į Žemę”, – NASA, pridedant nuotrauką, praneša, kad jos pasiųsti ir toli nuo Žemės nukeliavę erdvėlaiviai “Vojager’ praneša, jog nuskridęs toli nuo Žemės kosminis laivas 31/ATLAS vieną iš nuo jo atsiskyrusių aparatų (įdėta nuotrauka) grąžina į Žemę. Šią žinią NASA pranešė savo stiliumi, t. y. jog tai – “siaubinga žinutė”. Nors “siaubo” čia jokio aš nematau. Dėkoju.