2026 m. vasario 25 d. 65 metų sukaktį pasitinka etnologijos profesorius Rimantas Balsys – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto profesorius, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, vienas ryškiausių lietuvių ir prūsų mitologijos, religijos, tautosakos ir folkloro tyrėjų Lietuvoje.
Ši data žymi ne tik asmeninę R. Balsio sukaktį, bet ir reikšmingą daugiau kaip trijų dešimtmečių akademinės, pedagoginės bei kultūrinės veiklos tarpsnį.
Rimantas Balsys gimė 1961 m. vasario 25 d. Užupiuose (Plungės rajone). 1984 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1984–1990 m. dirbo mokytoju Raudondvaryje (Kauno r.), o nuo 1991 m. savo profesinį kelią susiejo su Klaipėdos universitetu. Čia jis nuosekliai augo kaip dėstytojas, mokslininkas ir akademinės bendruomenės lyderis: 1997–2006 m. ėjo Humanitarinių mokslų fakulteto prodekano pareigas, 2006–2015 m. buvo fakulteto dekanas, nuo 2017 m. – Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanas, o nuo 2018 m. vadovauja Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetui.
2008 m. Rimantas Balsys apgynė habilitaciją ir įgijo profesoriaus vardą. Jo mokslinių tyrimų kryptys apima etnologiją, mitologiją (ypač prūsų), folkloristiką, Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos kultūros paveldą.
Profesoriaus monografijos ir studijos apie lietuvių ir prūsų dievus, deives, dvasias, pagoniškąją religinę elgseną, alkus, žynius, stabus, aukojimus, draudimus ir teofanijas tapo reikšmingą šiuolaikinės baltų religijos ir mitologijos tyrimų dalimi.
Svarbiausi mokslo darbai
Tarp reikšmingiausių profesoriaus monografijų minėtinos:
„Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Sandaros, turinio ir poetikos ypatumai“ (2003) – išsamus Mažosios Lietuvos folkloro tyrimas, atskleidžiantis regioninės tradicijos savitumą ir poetinę struktūrą;
„Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro“ (2006, papild. leid. 2010) – viena išsamiausių studijų apie baltų dievybių pasaulį, apjungianti mitologinius šaltinius ir liaudies tikėjimų medžiagą;
„Pagoniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida“ (2014) – metodinė studija, analizuojanti religinės sistemos kaitą;
„Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai“ (2015) – sakralinių vietų, apeigų ir religinės struktūros tyrimas;
„Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos“ (2017) – religinių veiksmų, tabu ir dieviškųjų apsireiškimų analizė;
straipsnių, recenzijų ir interviu rinkinys „Apie savo kraštą ir jo žydinčias tvoras…“ (2019).
Tarptautinei auditorijai skirtos studijos „Paganism of Lithuanians and Prussians“ (Vol. I, 2020; Vol. II, 2021) išplėtė lietuvių ir prūsų religijos tyrimų sklaidą už Lietuvos ribų, įtvirtindamos šią temą platesniame europiniame akademiniame lauke.
2026 m., minint 65-metį, pasirodė naujausia Rimanto Balsio monografija – „Gyvūnai baltų mitologijoje. I tomas: Gaidys ir višta“. Ši knyga pradeda naują tyrimų ciklą, skirtą gyvūnų vietai baltų religiniame ir mitiniame pasaulėvaizdyje.
Autorius šiuos įvaizdžius nagrinėja tautosakos tekstuose, apeigose, aukojimo papročiuose, draudimuose, tikėjimuose apie sielą ir pomirtinį pasaulį. Gyvūnas baltų mitologijoje čia atsiskleidžia kaip tarpininkas tarp žmogaus ir sakraliosios tikrovės – tarp kasdienybės ir metafizinės tvarkos. Ši studija žymi nuoseklų autoriaus tyrimų plėtimą – nuo dievų ir šventviečių analizės prie platesnės simbolinės sistemos, kurioje svarbi visa gyvoji gamta.
Akademinė ir kultūrinė veikla
Jo darbai reikšmingi ne tik akademiniam laukui. Jie tapo svarbia atrama platesniam baltų religijos ir senosios pasaulėžiūros pažinimui visuomenėje. Profesoriaus tyrimai prisidėjo prie gilesnio santykio su baltų religiniu paveldu ir jo simboline kalba, kuri šiandien suvokiama kaip tautinės savimonės dalis.
Greta mokslinės veiklos Rimantas Balsys žinomas kaip „dainuojantis profesorius“ – žmogus, jungiantis akademinį tyrimą su muzika ir poetiniu žodžiu. Ši jungtis tarp mokslo, kultūros ir gyvosios tradicijos ryški tiek jo raštuose, tiek viešuose pasirodymuose, tiek bendravime su studentais ir bendradarbiais.
Sukaktuvinis leidinys
2026 m. išleista ir jubiliejinė knyga „Balsys. Rimantas. Metai (20, 35, 65) ir darbai“, kurioje apžvelgiamas jo gyvenimo ir mokslinės veiklos kelias, pateikiami kolegų vertinimai, svarbiausių darbų analizės, fotografijos iš įvairių veiklos etapų.
Leidinys liudija ne tik asmeninę biografiją, bet ir platesnį Klaipėdos universiteto humanitarinės mokyklos augimą per pastaruosius dešimtmečius.
Sukaktuvinis vakaras Klaipėdoje
Graži šios ilgametės veiklos ir sukakties išdava – vasario 25 d. Klaipėdoje rengiamas sukaktuvinis vakaras „Metai ir darbai“. Jį rengia Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas. Renginys vyks KU SHMF Vitražinėje menėje (S. Nėries g. 5, Klaipėda). Pradžia – 18.30 val., įėjimas laisvas.
Vakaro dienotvarkė atspindi patį profesoriaus kelią – mokslo, kultūros ir muzikos dialogą. Joje dalyvaus: Eglė Bandzevičienė (vargonai), doc. Inga Maknavičienė (fortepijonas), Juozas Staniulis (smuikas), mišrus choras „Pajūrio aidos“ (meno vadovas ir dirigentas prof. Algirdas Šumskis).
Sukaktuvinis vakaras „Metai ir darbai“ skirtas stabtelėti, pažvelgti į nueitą garsaus mūsų tautinės kultūros puoselėtojo ir kūrėjo kelią, jo mokslinius ir kultūrinius darbus, žmones ir bendruomenes, su kuriomis drauge buvo kuriama Klaipėdos universiteto humanitarinė tradicija ir puoselėjama Mažosios Lietuvos bei baltų žemių dvasinė atmintis.
Alkas.lt redakcija sveikina prof. Rimantą Balsį su gimtadieniu ir linki gero ūpo bei neblėstančio kūrybiškumo ne tik mokslinėse veiklose, bet ir gausiuose kultūros baruose, kurie džiugina ir įkvepia gimtadienininką.
Kalbant apie prof. hab. dr Rimantą Balsį, tai knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 74 p. jis, nuotraukoje žvelgdamas į paveikslo TV laidai “Baltų šventadieniai” užsklandą su gulbėmis mąsto, kad “Baltų tikėjimas buvo brandus ir visavertis”. Ilgiausių metų Jums, dainuojantis Profesoriau, ir kasdienė sėkmė tegu lydi Jus visomis dienomis, kurias dosniai paliko gyventi Tamstai žemėje mūsų Vienatinis Dievas!