Žiema kasmet tampa išbandymu ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems – ilgai trunkantis šaltis ir apledėję paviršiai didina paslydimų bei susižalojimų riziką. Nors dalis griuvimų baigiasi tik sumušimais, pasitaiko ir atvejų, kai prireikia gydymo, ilgesnio nedarbingumo ar reabilitacijos. Draudkė primena, kokios nelaimės žiemą pasitaiko dažniausiai ir kaip sumažinti jų tikimybę.
Slidūs paviršiai – dažna nelaimių priežastis
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, kasmet fiksuojama dešimtys nelaimingų atsitikimų, kai žmonės paslysta lauke. Dažniausiai tokie įvykiai nutinka ant apledėjusių šaligatvių, lauko laiptų ar kiemuose, kur susidaręs ledas paviršių paverčia itin slidžiu. Pasak ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Linos Karutienės, šaltuoju metų laiku žmonės dažniausiai susižaloja atlikdami kasdienius veiksmus, kurių nelaiko pavojingais.
„Žmonės paslysta eidami į darbą, lipdami lauko laiptais ar tiesiog vaikščiodami kieme – ten, kur mažiausiai to tikisi. Dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla miesto centre ar intensyvaus eismo vietose, tačiau duomenys rodo kitokią realybę: dalis nelaimingų atsitikimų nutinka prie individualių namų ar daugiabučių kiemuose, kur aplinka atrodo pažįstama ir todėl nekelia įtarimo“, – teigia L. Karutienė.
Žinovės teigimu, riziką didina ir tai, kad ledas ne visuomet pastebimas iš karto – ypač tuomet, kai sniegas būna suspaustas, o paviršius iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog drėgnas.
Viena akimirka gali reikšti mėnesius gydymo
Kad paslydimas gali turėti rimtų pasekmių, rodo ir vienas didžiausių 2024 m. fiksuotų atvejų, kai išmokėta žala siekė 1 300 eurų. Šiuo atveju žmogus, paslydęs lipdamas lauko laiptais, patyrė abiejų kulkšnių bei blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį. Trauma pareikalavo ne tik skubios medicininės pagalbos, bet ir ilgesnio reabilitacijos laikotarpio.
Nelaimingų atsitikimų buvo užfiksuota ir praėjusių metų pabaigoje. 2025 m. gruodį paslydus ir nukritus nuo laiptų skirta 2 000 eurų išmoka už blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, tačiau tai nebuvo vienintelis mėnesio incidentas. Netrukus registruotas ir kritimas ant ledo, dėl kurio išmokėta 1 800 eurų už abiejų kulkšnių bei blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį. Gruodis baigėsi dar vienu sunkiu atveju – paslydus nuo itin slidžių laiptų asmeniui buvo nustatytas kaukolės pamato lūžis, o žala įvertinta 2 250 eurų.
„Kritimas iš savo ūgio dažnai nuvertinamas, tačiau būtent tokie griuvimai gali baigtis sudėtingais lūžiais ar raiščių pažeidimais, ypač jei paslystama ant kieto, apledėjusio paviršiaus“, – pabrėžia ERGO atstovė.
Draudikų praktika rodo, kad po griuvimų žmonės susiduria ne tik su lūžiais, bet ir su raiščių pažeidimais, nugaros traumomis ar galvos sutrenkimais, kurie gali paveikti darbingumą ir gyvenimo kokybę.
Galvos sužalojimai – pavojus, kurio nereikėtų ignoruoti
L. Karutienė atkreipia dėmesį: paslydus svarbu įvertinti, ar nebuvo sutrenkta galva. Net jei iš pradžių savijauta atrodo normali, dalis požymių gali pasireikšti vėliau.
„Pavojingiausios situacijos – kai sužalojama galva. Paslydus galimi net kaukolės kaulų lūžiai ar kraujosruvos smegenyse. Jei po griuvimo jaučiamas stiprus galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, atsiranda regėjimo sutrikimų ar žmogus trumpam buvo praradęs sąmonę, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus“, – pažymi ERGO atstovė.
Tokie požymiai gali įspėti apie smegenų sutrenkimą ar rimtesnius sužalojimus, kurių pasekmės kartais išryškėja tik po kelių valandų ar net dienų.
Kaip sumažinti paslydimų riziką?
Nors visiškai išvengti griuvimų neįmanoma, riziką galima sumažinti. Specialistai rekomenduoja rinktis avalynę su geru sukibimu, neskubėti (ypač lipant laiptais) ir atkreipti dėmesį į paviršius, kurie atrodo blizgūs, drėgni ar „kieti“ nuo suspausto sniego.
Tačiau net ir laikantis atsargumo priemonių, dalis rizikos išlieka. Todėl, pasak ekspertės, svarbu iš anksto įvertinti ne tik traumų tikimybę, bet ir galimas jų pasekmes – tiek sveikatai, tiek kasdieniam gyvenimui.
„Nelaimingi atsitikimai dažniausiai nutinka netikėtai, o jų pasekmės paliečia ne tik sveikatą, bet ir pajamas. Po traumos svarbus tampa ne tik gydymas, bet ir tai, kaip žmogus susitvarkys finansiškai, ypač jei kuriam laikui netenka galimybės dirbti. Tokiose situacijose nelaimingų atsitikimų draudimas gali tapti papildoma atrama“, – pažymi ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė.
Parengta pagal ERGO pranešimą
